Kelionės į Olandiją trukmė ir išvykimo laikai: Išsamus eksperto vadovas

Įvadas

Per daugiau nei dvidešimt metų praleistų tarptautinių pervežimų versle sužinojau vią pagrindinę tiesą: laikas – tai ne tik pinigai, tai irtikrovės, bei ramybė. Klientai, kreipiantys į mus dėl pervežimų į Olandiją (Nyderlandus), visada pirmaisiais klausimais sukelia būtent dviem temoms: „Kiek laiko užtruks ši kelionė?“ ir „Kada galima išvykti?“. Atrodo, kad atsakymai turėtų būti paprasti, tačiau logistikos pasaulyje viskas yra kur kas sudėtingiau, nei gali atrodyti žiūrint į žemėlapį.

Olandija yra vienas pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių, ir ne veltui. Šis šiaurės vakarų Europos kraštas, žinomas dėl savo uostų (ypač Roterdamo), gėlių laukų ir itin gerai išvystytos infrastruktūros, yra like mūsų logistiniame rate. Tačiau kelionė iš Vilniaus ar Klaipėdos į Amsterdamą ar Eindhoveną nėra tiesioginis važiavimas. Tai sudėtingas procesas, priklausantis nuo maršruto pasirinkimo, oro sąlygų, kelių dangos būklės ir, svarbiausia, transporto priemonės tipo.

Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip susiformuoja kelionės trukmė, kokie yra tipiški išvykimo grafikai ir ko tikėtis planuojant siuntą ar kelionę. Nesvarbu, ar esate verslo atstovas planuojantis eksportuoti prekes, ar asmuo, ieškantis informacijos apie keleivinį transportą – ši informacija padės jums suprasti procesą ir išvengti nereikalingų nervingumų.

Atstumas tarp Lietuvos ir Olandijos svyruoja nuo 1600 iki 1900 kilometrų, priklausomai nuo konkretaus maršruto ir paskirties vietos (Arnhemas, Maastrichtas ar Roterdamas). Teoriškai, važiuojant nuolatiniu greičiu be stabdymų, tai užtruktų apie 16–18 valandų. Tačiau praktikoje, ypač dirbant su sunkiasvoriu transportu ar laikantis keleivinių pervežimų taisyklių, toks scenarijus yra neįmanomas. Mes turime atsižvelgti į vairuotojų darbo ir poilsio režimus, technines pertraukas, bei srautus per Vokietijos ir Lenkijos autostradas.

Taigi, kaip tai veikia iš vidaus? Pasinerkime į tarptautinių pervežimų mechanizmą.

DUK (Dažnai Užduodami Klausimai)

Šioje skyriuje surinkau dešimt dažniausiai užduodamų klausimų, kuriuos girdėju per savo karjerą. Detaliai atsakysiu į kiekvieną iš jų, kad jūs turėtumėte pilną paveiksllį.

1. Kiek vidutiniškai trunka kelionė iš Lietuvos į Olandiją sunkvežimiu?

Vidutinė kelionės trukmė sunkvežimiu iš Lietuvos į Olandiją svyruoja nuo 24 iki 36 valandų švaraus laiko. Tačiau čia būtina atskirti „vairavimo laiką“ nuo „kelionės trukmės“. Sunkvežimio vairuotojas gali vairuoti tik 4,5 valandas, po kurio privalo padaryti 45 minučių pertrauką. Be to, po 9 valandų vairavimo jis privalo atlikti 11 valandų ilgio poilsį.

Dėl šių griežtų Europos Sąjungos reglamentų (EEC 561/2006), net jeigu atstumas yra 1700 km, kelionė neįmanoma įvykdyti viena diena be pažeidimų. Paprastai maršrutą įprasta įveikti per dvi dienas. Pavyzdžiui, jei vairuotojas išvyksta pirmadienio rytą iš Vilniaus, į Olandiją jis atvyksta dažniausiai antradienio popietę arba vakare. Jei kalbame apie siuntų surinkimą (kai vairuotojas turi apsilankyti keliose vietose), trukmė gali išsiplėsti iki trijų dienų. Taip pat reikia atsižvelgti į galimas užkardas ar technines problemas, kurios, mano patirties duomenimis, iškyla apie 5–10 % atvejų.

2. Ar galima nukeliauti į Olandiją greičiau nei per 24 valandas?

Teoriškai – taip, jei kalbame apie lengvąjį automobilį ir agresyvų vairavimą be ilgesnių sustojimų. Tačiau kalbant apie profesionalų transportą (krovininius autobusus ar sunkvežimius), 24 valandų ribė yra labiau techninė nei reali. Net jei būtų sudarytos dvi vairuotojų komandos (vienas vairuoja, kitas ilsisi), kas leidžia mažiau stabdyti, kelionė vis tiek užtruks maždaug 20–22 valandas, atsižvelgiant į degalinių sustojimus, galimas srauto spūstis, ypač ties Vokietijos miestais.

Tačiau reikia prisiminti, kad Olandijoje ir Vokietijoje yra griežtai kontroliuojamas greitis. Didžiojoje Vokietijos autostradų dalies nėra greičio limito (rekomenduojamas 130 km/h), tačiau dauguma transporto priemonių yra apribotos 80 ar 90 km/h greičiu. Todėl fiziškai nukeliauti greičiau, neįžeidžiant įstatymų, yra sudėtinga. Mano patarimas: nesikreipkite į „skubančius“ pervežėjus, kurie pažada neįmanomus terminus. Tai dažnai reiškia, kad vairuotojai bus priversti pažeisti poilsio režimus, kas didina nelaimingų atsitikimų riziką.

3. Kokie yra tipiški išvykimo laikai iš Lietuvos?

Išvykimo laikai priklauso nuo to, ką pervežame. Jei kalbame apie reguliarius krovinių pervežimus (tarpininkinis arba dalinis krovinys), dažniausiai formuojami išvykimai pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais. Tai leidžia optimizuoti maršrutus taip, kad vairuotojai praleistų savaitgalius namuose arba nepraleistų laiko Olandijos sandėliuose, kurie savaitgaliais dažnai neveikia.

Jeigu kalbame apie keleivinį transportą (autobusus), tvarkaraštis yra griežčiai fiksuotas. Paprastai autobusai išvyksta vėlai popietę arba vakare (pvz., 18:00 – 20:00 val.), kad atvyktų į Amsterdamą ar kitus Olandijos miestus kitą dienos rytą ar priešpiet.

Esant individualiems užsakymams (pvz., perkeltas butas ar specialus krovinius), išvykimo laikas yra derinamas individualiai. Čia būtina atsižvelgti į paskirties vietos sandėlio darbo laiką. Jei prekes galima iškrauti tik iki 16:00 val., reikia suskaičiuoti kelionę taip, kad vairuotojas neatvyktų per vėlai, priešingu atveju jis privalės laukti iki ryto, kas prailgina terminą ir gali kelti papildomų kaštų.

4. Kurie savaitės dienos yra geriausios išvykti, kad būtų mažiau spūsčių?

Per savo dvidešimtmetę patirtį pastebėjau aiškią tendenciją: geriausia išvykti antradienį arba trečiadienį naktį. Kodėl? Vokietijoje, per kurią eina pagrindinis maršrutas, sunkvežimiams yra draudžiama važiuoti tam tikromis valandomis ir dienomis (ypač sekmadieniais ir švenčių dienomis).

Jeigu išvykstate pirmadienį rytą, tikėkitės didelių spūsčių prieš Vokietijos sieną (Javorovas-A2 autostrada) bei pačioje Vokietijoje po pietų. Sekmadienio išvykimas yra rizikingas dėl galimų vairuotojų poilsio laiko apribojimų – jei vairuotojas pradeda savaitgalį, jam gali tekti sustoti ne tuo metu.

Idealus variantas yra trečiadienio vakaras. Tada vengiame pirmadienio „pirmosios pamainos“ intensyvumo, o atvykimas į Olandiją planuojamas ketvirtadienį, kai sandėliai dar pilnai veikia, bet jau nėra pirmadienio suiruties.

5. Kaip oro sąlygos (žiema) veikia kelionės trukmę?

Žiemos sezonas, ypač lapkričio–kovo mėnesiais, visada sukuria papildomą neapibrėžtumą. Nors Olandijoje ir Vokietijoje keliai yra puikiai prižiūrimi, tačiau maršruto pradžia – Lenkija – kartais gali pasiūlyti staigmenų. Užsnigusios „A2“ autostrados Lenkijoje dalys gali sulėtinti eismą iki 30–40 km/h.

Be to, Olandija yra žema šalis, dažnai kenčianti nuo stiprių vėjų (ypač pakrantės regionuose). Kai vėjo greitis viršija 80–90 km/h, sunkvežimams su dideliu „paras“ (aerodinaminis pasipriešinimas) gali būti draudžiama važiuoti keliais tiltais arba greitis gali būti ribojamas iki 60 km/h. Tai gali prailginti kelionę net keliomis valandomis.

Mano patirtis rodo, kad žiomis reikia planuoti 10–15 % laiko atsargą. Jei vasarą kelionė trunka 30 valandų, žiomis užtikrintai planuokite 34–36 valandas.

6. Kuo skiriasi kelionės laikas į skirtingus Olandijos miestus (pvz., Amsterdamas vs. Roterdamas)?

Olandija nėra didelė šalis, tačiau jos geografija ir infrastruktūra sukuria skirtumus. Atvykimas į Roterdamą dažnai trunka ilgiau, nei į Amsterdamą, nors atstumas gali būti panašus. Kodėl? Roterdamas yra didžiausias uostas Europoje. Eismas link uosto yra labai intensyvus, ten važiuoja tūkstančiai sunkvežimių kasdien. Užsukti į uosto zoną, praeiti kontrolę ir pasiekti konkretų terminalą gali užtrukti 1–2 valandas.

Amsterdamas, savo ruožtu, turi savo specifiką – miesto centre ribojamas sunkvežimių eismas, todėl reikia naudotis apžvalgos (ring) keliais, kurie gali būti apkrauti. Jei keliaujate į mažesnius miestus, pvz., Eindhoveną ar Tilburgą, kelionė gali būti šiek tiek trumpesnė ir sklandesnė, nes išvengiate didžiųjų aglomeracijų spūsčių. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad Olandijoje daug „dirbtuvės“ (konstrukcijų, tiltų) ir kelių darbų, kurie gali būti nukreipiami į apkrovos maršrutus.

7. Ar yra skirtumas tarp pilno krovinio (FTL) ir dalinio krovinio (LTL) pristatymo laiko?

Absoliučiai taip. Tai vienas svarbiausių dalykų, kurį klientai dažnai pamiršta. Pilnas krovinys (Full Truck Load) – kai sunkvežimis priklauso jums ir važiuoja tiesiai į paskirties vietą. Čia trukmė yra fiksuota (24–36 val.).

Dalinis krovinys (Less than Truck Load) arba grupinis pervežimas reiškia, kad sunkvežimyje yra prekių iš kelių klientų. Tokiu atveju vairuotojas turi sustoti tarpiniame punkte (paprastai Lenkijoje ar Vokietijoje) kad surinktų ar išskirstytą prekes. Kiekvienas sustojimas užtrunka: nuvažiuoti į sandėlį, užregistruoti dokumentus, pakrauti/iškrauti. Tai gali pridėti nuo 4 iki 12 valandų prie bendro kelionės laiko. Todėl, jei jums skubu, visada verta pasirinkti pilną krovinį, jei leidžia biudžetas.

8. Kaip veikia vairuotojų poilsio laikas ir kodėl jis svarbus klientui?

Dauguma klientų mano, kad vairuotojas gali tiesiog sustoti ir užmigti bet kada. Tačiau tachografas (įrenginys, sekantis vairuotojo veiklą) neleidžia meluoti. ES taisyklės griežtos: po 4,5 valandų vairavimo – 45 min. pertrauka. Po 9 valandų – 11 valandų poilsis.

Ką tai reiškia klientui? Jei vairuotojas atvyksta prie Olandijos sienos arba arti paskirties vietos ir jam baigiasi 9 valandos, jis privalo sustoti. Jis negali važiuoti tiek, kiek liko 15 minučių iki sandėlio. Jis privalo išvažiuoti į specialią stovėjimo aikštelę ir praleisti naktį. Tai reiškia, kad prekės bus pristatytos tik rytoj. Suprantu, tai erzina, kai matyte sandėlį per langą, bet saugumas ir įstatymai yra aukščiau nei bet kokie terminai. Geriausias logistikos ekspertas moka apskaičiuoti šiuos laikus taip, kad vairuotojas atvyktų tinkamu metu, nepraleidęs nereikalingo laiko stovėdamas.

9. Ar galima sekti krovinių pervežimą realiu laiku?

Šiais laikais – taip, ir tai yra standartas. Naudodamiesi GPS stebėjimo sistemomis, galime matyti kur yra sunkvežimis su tikslumu keleto metrų. Tačiau reikia suprasti, kad GPS rodo tik padėtį, ne situaciją.

Pavyzdžiui, sistema gali rodyti, kad sunkvežimis stovi vietoje prie Hamburgo. Klientas panikuoja: „Kodėl stovi?“. Galbūt tai eismo spūstis, o galbūt vairuotojas gavo privalomą 45 minučių pertrauką arba laukia, kol bus iškrautas kitas krovinys tame pačiame terminale. Todėl, stebint krovinius, visada rekomenduoju kreiptis į savo vadybininką, kuris gali sužinoti tikrąją priežastį (pavyzdžiui, paskambinus vairuotojui), o ne remtis tik žemėlapiu. Techninė pažanga leidžia mums būti skaidrūs, o klientams – ramūs.

10. Kuo skiriasi keleivinio autobuso ir krovininio sunkvežimo grafikai?

Nors atstumas tas pats, grafikai skiriasi drastiškai. Autobusai turi fiksuotas išvykimo ir atvykimo vietas bei laikus. Jie negali sustoti tiesiog taip, kad keleiviai papietautų – jie turi laikytis tvarkaraščio. Autobuso vairuotojai taip pat turi savo poilsio režimus, tačiau juos dažnai planuoja taip, kad „kristų“ ant keleivių miego laiko (naktiniai reisai).

Sunkvežimių grafikai yra lankstesni. Jie priklauso nuo to, kada sandėlys išduoda prekes. Jei gamyba vėluoja 3 valandas, sunkvežimio išvykimas atidėliojamas 3 valandomis. Autobuso tokio privalomumo nėra – jis išvyksta pagal laikrodį. Taigi, jei keliaujate kaip keleivis, laikas yra tiksliai nustatytas. Jei siunčiate krovinius, laikas yra „apytikslis“ nuo tada, kai prekės yra pasiruošusios.

Išvada

Apibendrinant, kelionės į Olandiją trukmė ir išvykimo laikai nėra pastovi vertė, kurią galima užrašyti akmenyje. Tai dinamiškas procesas, priklausantis nuo begalės veiksnių: nuo ES teisės aktų reglamentuojamų vairuotojų poilsio laikų iki oro sąlygų Vokietijos autostradose. Mano dvidešimt metų patirtis moko, kad sėkmė logistikoje priklauso ne nuo greičio, o nuo tikslumo planavimo ir realių lūkesčių formavimo.