Kelionės į Olandiją mikroautobusu: kelionės trukmė ir komfortas

Olandija, arba Nyderlandai, yra viena dažniausiai lankomų šalių ne tik turistų, bet ir verslininkų bei tų, kurie vyksta užsienio šalių darbui arba gyventi. Šis šiaurės vakarų Europos žemyno kampelis, garsėjantis vėjaračiais, tulpių laukais ir nepakartamu laisvės bei verslo atmosfera, visada vilioja. Tačiau, planuojant kelionę iš Lietuvos, vienas pirmųjų klausimų, iškylančių organizatorių ar keleivių galvoje, yra susijęs su logistika: kaip keliauti, kad kelionė būtų ne tik efektyvi, bet ir kuo mažiau išvarginanti? Pastaraisiais metais vis populiarėja kelionės mikroautobusu, kurios siūlau aukso vidurį tarp brangios privačios transporto paslaugos ir nepatogaus reguliaraus autobuso.

Dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje daugiau kaip dvidešimt metų, esu matęs, kaip pasikeitė keleivių lūkesčiai. Anksčiau pagrindinis kriterijus buvo kaina – svarbiausia buvo nueiti iš taško A į tašką B kuo pigiau. Šiandien situacija kitokia. Klientai, žinodami, kad kelionė į Olandiją trunka apie 18–22 valandas (priklausomai nuo maršruto ir sustojimų), nori garantuoto komforto, saugumo ir, svarbiausia, psichologinio ramybės. Niekas nenori atvykti į paskirties vietą visiškai išsekęs, negalėdamas susitarti su verslo partneriais arba mėgautis atostogomis.

Šiame straipsnyje mes išsamiai aptarsime, kas tiksliai lemia kelionės trukmę mikroautobusu, kokio komforto galite tikėtis ir kodėl šis transporto pasirinkimas dažnai pranoksta kitus alternatyvius variantus. Mes kalbėsime ne apie sausas technines specifikacijas, o apie tai, kaip visa tai jaučiasi realiame keleivyje. Nuo patogios sėdynės iki vairuotojo patirties – kiekvienas detalės čia svarbu. Gilinamės į tai, kaip užtikrinti, kad kelią į Amsterdamą, Roterdamą, Hagą ar Eindhoveną būtų ne būtina kančia, o oazė ramybės tarp darbo ar pramogų.

DUK (Dažniausiai Užduodami Klausimai)

Žemiau pateikiamas išsamus klausimų ir atsakymų sąrašas, kurį sukūriau remdamasis savo ilgamečia patirtimi ir dažniausiais keleivių abejonimis, kylantiais prieš išvykstant į šią ilgą kelionę.

1. Kiek vidutiniškai trunka kelionė iš Lietuvos į Olandiją mikroautobusu?

Tai yra bene dažniausiai užduodamas klausimas, ir atsakymas nėra toks paprastas kaip atrodo. Jei mes kalbame apie atstumą, tai nuo Vilniaus iki Amsterdamo yra apie 1700–1800 kilometrų, atsižvelgiant į pasirinktą maršrutą. Idealiu atveju, kai kelyje nėra didelių spūsties, oro sąlygos geros, o sustojimai trumpi ir planiniai, grynas važiavimo laikas gali svyruoti nuo 18 iki 20 valandų. Tačiau tarptautiniame pervežime tas „ grynas laikas“ yra retas nuokrypis nuo realybės.

Reikia prisiminti, kad mūsų vairuotojai yra pavaldūs griežtoms darbo ir poilsio laiko apribojimų taisyklėms (tachografų duomenys). Pavyzdžiui, po 4,5 valandų vairavimo vairuotojas privalo padaryti 45 minučių pertrauką. Be to, ilgos kelionės paprastai reikalauja naktinio poilsio, kuris trunka 11 valandų. Todėl, jei kelionė vyksta be pernakvojimo (kas įmanoma tik keletui vairuotojų paeiliui arba jei tai ypatingas skubus reisas), kelionė gali trukti kone parą. Dažniausiai however, kelionė suplanuota taip, kad ji truktų apie vieną pilną dieną su nakvyne keliaujant, arba, jei tai ekspresinis reisas su dviejų vairuotojų komanda, keleiviai gali pasiekti paskirties vietą per 20–22 valandas be ilgos naktinės pertraukos. Taigi, vertinkite laiką kaip nuo 20 iki 24 valandų su visais priedėliais.

2. Koks yra tipiškas maršrutas ir ar įeina kelių mokesčiai?

Dauguma patikimų pervežėjų, įskaitant mane ir mano komandą, renkasi patikimiausius ir greičiausius maršrutus, įprastai vedančius per Lenkiją ir Vokietiją. Nors kartais bandoma apeiti Vokietiją keliais per Čekiją ar Belgiją, Vokietijos autobanai (Autobahn) siūlo geriausią kokybę ir, priešingai nei daugelis mano klientų mano, ne visada yra mokami. Tačiau Olandijoje situacija kitokia – didžioji dalis greitkelių yra mokami.

Maršrutas paprastai atrodo taip: Lietuva – Latvija – Lenkija (A2 autostrada) – Vokietija (per Berlyną arba aplink jį) – Olandija. Labai svarbu paminėti, kad šiame maršrute yra nemažai mokamų užkardų, ypač Vokietijoje (kai kuriose vietose, pvz., tuneliuose ar kai kuriuose tiltuose, taip pat kelyje į Olandiją per kai kurias dalis) ir pačioje Olandijoje. Kaina, kurią mokate už bilietą, paprastai apima šiuos mokesčius, tačiau visada verta tai patikslinti rezervuodami. Mokesčiai už vairuotojus ir sunkiasias transporto priemones Olandijoje (Eurovignette) yra privalomi ir įtraukti į išlaidas. Žinodami šį maršrutą, vengiame mažų keliukų, kurie gali būti netvarkingi ir prailginti kelionę, todėl kelionė eina glaudžiai ir sklandžiai.

3. Kokio tipo mikroautobusai naudojami tokio ilgio kelionėms ir kiek vietų jie turi?

Mano patirtis rodo, kad komfortas priklauso ne tik nuo distancijos, bet ir nuo transporto priemonės. Ilgos kelionės į Olandiją atliekamos naudojant specializuotus keleivinius mikroautobusus, o ne paprastus „prekybinius“ furgonus su įrengtomis sėdynėmis. Dažniausiai tai yra tokie modeliai kaip Mercedes-Benz Vito (ilgosios važiuoklės versijos), VW Crafter arba Ford Tourneo Custom.

Svarbiausias dalykas – tai vietų skaičius. Pagal Lietuvos ir ES įstatymus, mikroautobuse, kurio bendroji masė neviršija 3,5 tonos, gali būti ne daugiau kaip 9 vietos (įskaitant vairuotoją). Tai reiškia, kad keleivių grupė paprastai būna nuo 1 iki 8 žmonių. Toks mažas žmonių skaičius leidžia užtikrinti maksimalų komfortą kiekvienam keleiviui. Nenaudojame 16–19 vietų autobusų, nes jie yra per erdvūs, prasilenkiantys su sunkvežimiais, tuo pačiu prarandant mikroautobuso agiliškumą ir pritaikomumą miesto sąlygose Olandijoje. 8 vietų konfigūracija yra idealus kompromisas: kiekvienas keleivis turi pakankamai vietos kojoms, rankoms ir bagažui.

4. Kaip užtikrinamas keleivių komfortas ilgos kelionės metu (klimatas, sėdynės, WiFi)?

Štai kur „žaidžiamas“ pagrindinis skirtumas tarp paprasto pervežimo ir kokybiškos paslaugos. Esu matęs keleivių reakcijas, kai jie pirmą kartą įlipa į mūsų transportą. Ilgai keliantiems žmonėms sėdynės tampa antroju namu. Mūsų naudojami mikroautobusai yra įrengti su patogiomis, reguliuojamais (dažnai atlošiamais) sėdynėmis, kurios turi atramas rankoms ir galvoms. Tai leidžia keleiviams atsipalaiduoti ir net užmigti beveik gulimo padėties.

Klimato kontrolė yra būtina. Olandijos oras gali būti permainingas, o Vokietijoje vasarą kaitra gali būti nepakeliama. Visi mūsų mikroautobusai turi dvizones klimato kontrolę – tai reiškia, kad vairuotojas gali reguliuoti temperatūrą sau, o keleiviai savo zonoje gali nustatyti sau tinkamą vėsą arba šilumą. Taip pat neįsivaizduojame šiuolaikinės kelionės be ryšio. Visi mūsų automobiliai yra aprūpinti stabiliu WiFi ryšiu ir 220V elektros lizdais (arba USB prievadais), leidžiančiais įkrauti nešiojamuosius kompiuterius, telefonus ir kitus prietaisus. Keleiviai gali dirbti kelionės metu, žiūrėti filmus arba tiesiog laisvai naršyti internete, kas žymiai palengvina ilgo kelio praleidimą.

5. Kiek bagažo gali pasiimti vienas keleivis ir ar telpa dideli daiktai?

Bagažo klausimas visada kelia didžiausią susirūpinimą, ypač tų, kurie keliauja darbui arba gyventi ilgam. Standartinė avialinijų praktika (vienas lagaminas ir rankinė bagažas) mikroautobusu transporte yra gerokiau lankstesnė. 8–9 vietų mikroautobuso bagažinės skyrius yra erdvus, tačiau jis nėra begalinis. Paprastai vienas keleivis gali pasiimti 1–2 didelius lagaminus (svorio apribojimų paprastai nėra, jei neviršijamas automobilio keliamosios galios) ir rankinę bagažą į saloną.

Jei keliaujate su specifiniu daiktais, pavyzdžiui, muzikiniais instrumentais (kontrabasas, smuikas), sporto inventoriumi (dviračiais – tik jei yra speciali laikiklių sistema) arba keliaujate gyventi ir turite daugiau daiktų nei įprasta, būtina tai pranešti iš anksto. Esu atvejų, kai teko prijungti bagažinę priekabą, kuri leidžia padidinti bagažo tūrą dvigubai. Tačiau reikia prisiminti, kad priekaba gali šiek tiek pailginti kelionę dėl papildomo oro pasipriešinimo ir apribojimų kai kuriose vietovėse (pvz., miesto centruose). Visada derinamės su klientu dėl bagažo sudėties, kad nesusidarytų situacijos, kai teislingai nebetelpame.

6. Kaip tvarkomi vairuotojų darbo poilsiai ar tai įtakoja kelionės trukmę?

Saugumas yra aukščiausias prioritetas. Niekada nebus taip, kad vairuotojas vairuotų 20 valandų iš eilės. Tai ne tik nelegalu ir baudžiamina, bet ir be galo pavojinga. Mūsų komandos dirba pagal griežtai reglamentuotas grafikus. Jei kelionė vyksta su vienu vairuotoju, tai reiškia, kad į kelionę įeina privaloma pertrauka nakvynei. Paprastai tai būna maždaug pusiaukelėje – Lenkijoje arba Vokietijoje. Tokia pertrauka trunka apie 11 valandų (nuo 22:00 iki 06:00 arba panašiai). Tai reiškia, kad jei išvykstate ryte, atvyksite kitą dieną popietę ar vakarą.

Jei kliento pageidavimu kelionė turi būti greitesnė (pvz., reikia patekti į ryto skrydį arba svarbų pasitarimą), siūlome dviejų vairuotojų komandą. Tada vienas vairuoja, kitas ilsisi, ir jie keičiasi kas 4,5 valandos. Tai leidžia važiuoti be ilgos naktinės pertraukos (nors trumpi poilsiai vis tiek būtini) ir patekti į paskirties vietą beveik per vieną dieną. Taip pat reikia suprasti, kad vairuotojo poilsis yra laikas, kai keleiviai taip pat gali išlipti, papietauti, pailsėti viešbučio ar poilsio zonoje. Tai ne prarastas laikas, o investicija į saugumą.

7. Ar yra galimybė lankytis pietų metu ar pasileisti tuštinimuisi bet kurioje vietoje?

Žinoma. Nors mūsų maršrutai yra suplanuoti laiku, mes nesame traukinys, kuris važiuoja tik pagal grafiką ir sustoja tik stotyse. Žmogiškumas ir pagalba keleiviams yra mūsų verslo širdis. Jei reikia sustoti pavalgyti, paprastai mes sustojame užkandinėse (pvz., „McDonald's“, „Burger King“), degalinių kompleksuose (pvz., „Aral“, „Shell“), kur yra restoranai ir parduotuvės, arba specialiuose poilsio punktuose prie autostradų. Tokios sustojimo trukmė paprastai yra 15–30 minučių, o pietūs gali trukti iki 45 minučių.

Taip pat, jei keleivis jaučia blogai arba turi skubų fiziologinį reikalą, vairuotojas visada stengiasi rasti saugią vietą sustoti. Tačiau svarbu suprasti, kad Vokietijos ir Olandijos autostradose ne visada yra dažvi išvykimo keliai, todėl kartais gali prireikti važiuoti keletą kilometrų iki artimiausios degalinės. Mes visada pasirūpiname, kad tokios sustojimos būtų patogūs ir neatimtų per daug laiko, tačiau komfortas ir sveikata visada pirmiausia.

8. Kuo kelionė mikroautobusu geresnė už lėktuvą ar autobusą?

Tai yra raktinis klausimas, vertinant kainos ir kokybės santykį. Lygindami su lėktuvu: nors skrydis truko 2–3 valandas, visas procesas pradedamas nuo kelionės į oro uostą (Vilniuje ar Kaune), ček-ino procedūrų, saugumo patikros, laukimo, skrydžio, tada išlipimo ir kelionės iš Olandijos oro uosto (pvz., Šipolo) į galutinę paskirties vietą. Iš viso tai užtrunka maždaug 6–8 valandas, pridedant didelį stresą, bagažo apribojimus ir neapibrėžtumą. Mikroautobusu jūs pasiimami iš namų durų ir nuvežami tiesiai į norimą vietą Olandijoje (door-to-door paslauga). Jums nereikia nešti bagažo, nereikia atvykti į oro uostą 2 valandas prieš skrydį.

Lygindami su dideliu autobusu: autobusuose dažniausiai būna 40–50 keleivių. Tai reiškia ilgus įlipimo ir išlipimo procesus, daug triukšmo, mažiau vietos kojoms, dažnesnus sustojimus kiekvienam miesteliui. Mikroautobusu keliaujanti maža grupė (arba privačiai) leidžia užtikrinti ramybę, privatrumą ir individualų požiūrį. Taip pat, autobusai dažnai neįvažiuoja į miesto centrus dėl apribojimų, o mikroautobusai gali pristatyti tiesiai prie viešbučio durų.

9. Kaip elgiamasi su dokumentais ir pasienio patikra?

Kadangi Lietuva, Lenkija, Vokietija ir Olandija yra Šengeno zonos šalys, vidinės pasienio patikros paprastai nėra. Tai didelis privalumas, nes nereikia prarasti laiko stovint prie užkardų. Tačiau tai nereiškia, kad galima važiuoti be dokumentų. Vairuotojas visuomet turi su savimi keleivių sąrašus (manifestą), o kiekvienas keleivis privalo turėti galiojantį asmens dokumentą (pasą arba tapatybės kortelę).

Yra retų atvejų, kai policija gali atlikti pasienio kontrolę netoli sienų arba vidaus reikalų kontrolę siekdama kovoti su nelegalia migracija ar nusikaltimais. Tokiu atveju visi keleiviai privalo parodyti dokumentus. Mano patirtis rodo, kad jei viskas tvarkinga, tokios patikros trunka kelias minutes. Taip pat svarbu prisimti, kad jei grupėje yra piliečių iš ne Šengeno šalių, jie turi turėti vizas, o tai gali reikalauti sustojimo pasienio punkte. Visada rekomenduoju patikrinti dokumentų galiojimo laiką prieš kelionę – mažiausiai 3 mėnesiai po numatomo išvykimo datos.

10. Kokia yra kaina ir ką ji apima?

Kaina nėra fiksuota ir priklauso nuo kelionių skaičiaus, sezono, dienos (savaitgalis ar šventės gali būti brangesnės) ir konkretaus užsakymo.