Kelionės į Olandiją ir iš Olandijos trukmė ir kainos paslaugos: Visas vadovas

Įvadas

Dirbant tarptautinių krovinių pervežimo srityje daugiau nei dvi dešimtmetis, sukaupiu nemažai žinių ir patirties, kurią dabar noriu pasidalinti su jumis. Olandija, arba Nyderlandai, viena iš judriausių logistikos krypčių visoje Europoje. Šis šalies ekonomikos variklis, su jo didžiuliais uostais (Roterdamas, Amsterdamas) ir strategine padėtimi, virsta gyvybiškai svarbiu partneriu lietuviams verslininkams bei privatiems asmenims, siunčiantiems ar gaunantiems prekes. Tačiau dažnai kyla klausimų: kodėl kaina šokiruoja? Kiek tikrai užtruks sunkvežimis nukeliauti nuo Kauno iki Tilburgo? Kodėl vienu atveju prekės atkeliauja per dieną, o kitu – tik po trijų?

Šiame straipsnyje aš nesigailėsiu profesionalų žargono, bet stengsiuosi jį paaiškinti paprastai, kad suprastumėte, kas vyksta už vairuotojo vairo ir logistikoje. Rinkos dinamika pastaruoju metu smarkiai pasikeitė – nebebeveikia tie seni standartai, kuo buvome įprasti prieš dešimtmetį. Kuro kainos, „Eurovineta“ mokesčiai, vairuotojų darbo laiko apribojimai ir vis dar juntamas „Brexit“ poveikis (net jei Olandija ir yra ES šalis, jos uostai dažnai tampa tranzitiniu mazgu) sukuria sudėtingą, bet įdomų logistinį paveikslą.

Norint suprasti kainą ir trukmę, būtina žiūrėti ne tik į atstumą kilometrais. Lietuva ir Olandija yra nutolusios maždaug 1500–1700 km atstumu, priklausomai nuo maršruto (per Vokietiją arba per Belgiją/Prancūziją). Tai ne trump kelias. Tačiau atstumas nėra vienintelis determinuojantis faktorius. Šiame straipsnyje mes išnagrinėsime visus aspektus, kurie lemia galutinę sąskaitą ir pristatymo terminus. Mes kalbėsime apie tai, kaip susidaro kaina, kodėl reikia skirti dėmesio pakavimui ir ką tiksliai reiškia „standartinis“ pristatymo laikas. Mano tikslas – padaryti taip, kad, užsakydami pervežimą, jausdumėtes ne tik kaip klientas, bet ir kaip informuotas partneris, suprantantis šios verslo srities niuansus.

Svarbiausia, ką noriu perduoti – tai, kad pigiausia kaina visada nėra geriausia. Logistikoje, kaip ir gyvenime, kainos ir kokybės bei patikimumo balansas yra esminis. Žemiau pateiktuose atsakymuose į dažniausiai užduodamus klausimus (DUK) aš atskleisiu savo žinias, padėsiančias jums orientuotis rinkoje ir išvengti dažniausių klaidų, kurios kainuoja brangiai – tiek laiko, tiek pinigų.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kiek vidutiniškai trunka krovinių gabenimas iš Lietuvos į Olandiją?

Atsakymas į šį klausimą nėra toks paprastas kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Teoriškai, vairuotojas be sustojimų galėtų nuvažiuoti šį atstumą maždaug per 18–20 valandų. Tačiau mes gyvename realiame pasaulyje, kurio veikia griežti taisyklės. Svarbiausias veiksnys yra vairuotojų darbo ir poilsio laiko reglamentas (ES reglamentai). Vairuotojas privalo daryti 45 minučių pertrauką kas 4,5 valandos vairavimo ir po 9 valandų vairavimo privalo atlikti 11 valandų nepertraukiamo poilsio.

Dėl to standartinis krovininio transporto (FTL – Full Truck Load) kelionės laikas svyruoja nuo 24 iki 36 valandų, jei kalbame apie tą patį vairuotoją. Tačiau praktikoje dažnai įtraukiama ir iškrovos-laikymo (loading/unloading) trukmė. Jei prekės paimamos vienoje vietoje Lietuvoje ir iškraunamos vienoje vietoje Olandijoje, ir viskas vyksta be uždelsti, tai idealiai trunka apie 1–2 dienas. Tačiau jei tai yra dalinis krovinys (LTL – Less Than Truck Load), kai reikia apvažiuoti kelias pagalbines bazes ar surinkti prekes iš įvairių siuntėjų, trukmė gali išsidėstyti iki 3–4 dienų. Taip pat reikia atsižvelgti į eismo intensyvumą Vokietijoje, kurioje dažnai susidaro spūstys, ypač prie Ruhr srities arba ties didžiaisiais miestais (Hamburgas, Kelnas), kas gali prailginti kelionę kelias valandas.

2. Kokios yra vidutinės krovinių pervežimo į Nyderlandus kainos?

Kainos formavimas yra kompleksinis procesas, kurį lemia ne tik atstumas, bet ir rinkos situacija. Šiuo metu, atsižvelgiant į mano patirtį, kaina už vieną kilogramą arba už vieną krovininę priekabą (13,6 m ilgio, 33 europalečių talpos) svyruoja. Vidutiniškai, jei kalbame apie pilną krovinį (FTL), kaina gali varyti nuo 1200 iki 1800 eurų vienam krypčiai, priklausomai nuo sezono, kuro kainos ir konkretaus užsakymo specifikos.

Jei kalbame apie dalinius krovinius (LTL), kainos skaičiuojamos pagal užimamą vietą metrais arba pagal svorį (pavyzdžiui, už 1 užimtą vagono metrą arba už 100 kg). Tokiu atveju kaina gali būti nuo 150 iki 300 eurų už 1 metrą arba atitinkamai už svorį. Svarbu suprasti, kad kaina apima ne tik degalus. Ji apima „Eurovineta“ mokesčius už važiavimą automagistralėmis Vokietijoje, Belgijoje, Olandijoje, vairuotojo atlyginimą, transporto priemonės amortizaciją, draudimą ir logistikos kompanijos pelno maržą. Mažos kainos dažnai reiškia, kad kompanija taupo kažkur kitur – pavyzdžiui, draudime arba vairuotojo kvalifikacijoje.

3. Ar yra skirtumas tarp kainų gabenant prekes į Olandiją ir iš Olandijos?

Iš esmės, rinka yra pusiausvyros, tačiau yra tam tikrų niuansų. Gabenant prekes į Olandiją (importas), dažnai konkurencija yra didesnė, nes daugelis Lietuvos vežėjų grįžta iš Vakarų Europos tuščiais arba pusiau tuščiai vagonais. Norėdami užpildyti vagoną grįžtant, jie gali šiek tiek sumažinti kainą, kad tik gautų užsakymą. Taigi, kartais kaina į Olandiją gali būti šiek tiek palankesnė.

Tačiau gabenant iš Olandijos (eksportas), situacija gali būti panaši – Olandijoje yra daug eksportuojamų prekių (gėlės, maisto produktai, technologijos), todėl vietos vežėjų pasiūla yra didelė. Vis dėlto, jei reikia specialios logistikos (pavyzdžiui, šaldytuvo), iš Olandijos kaina gali būti aukštesnė dėl specifinių reikalavimų ir aukštesnio pajamų lygio šalyje. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad Olandijos uostuose (Roterdamas) dažnai vyksta didelių krovininių konteinerių pervežimai, todėl vietinės kainos gali skirtis nuo tų, kurias siūlo tarptautiniai pervežėjai. Bendrai kalbant, skirtumas nėra milžiniškas, tačiau verta susitarti dėl dviejų krypčių tarifų (round trip), jei planuojate reguliarius prekių judėjimus.

4. Kokius veiksnius labiausiai įtakoja galutinę kainą?

Be jau minėto atstumo ir kuro, yra penki pagrindiniai veiksniai, kurie gali padidinti sąskaitą. Pirmasis – tai kuro priedas (fuel surcharge). Kadangi kuro kaina rinkoje labiauiai svyruoja, dauguma logistikos kompanijų taiko slankiojantį kuro priedą, kuris keičiasi kas savaitę ar mėnesį. Antrasis – mokesčiai už kelių naudojimą. Vokietijoje „LKW-Maut“ sistema yra viena brangiausių Europoje, o tai atspindi kainoje.

Trečiasis – sezoniškumas. Prieš šventes (Kalėdas, Velykas) arba vasaros atostogų metu, kai paklausia šokiruojančiai didelė, kainos tupėja. Ketvirtasis – krovinio specifika. Jei reikia pervežti pavojingas medžiagas (ADR), reikia specialiai paruošto vairuotojo ir transporto, kas brangina paslaugą 20–30 proc. Galiausiai, penktasis – skubumas. Jei reikia „ekspreso“ režimo, kai krovinys vežamas be sustojjimų arba dviem vairuotojais, kaina gali padvigubėti, nes reikia organizuoti neįprastą darbo grafiką. Taip pat įtakos turi iškrovos vietos ypatumai – jei sunkvežimis negali privažiuoti tiesiai prie rampos ir reikia naudotis manipuliatoriumi arba ilgu šakliu, taip pat taikomi papildomi mokesčiai.

5. Kiek laiko užtrunka muitinės procedūros, kai keliaujama į/iš Olandijos?

Kadangi ir Lietuva, ir Nyderlandai yra Europos Sąjungos narės, formalios muitinės procedūros (deklaravimas ir muito mokėjimas) bendram prekių judėjime tarp šalių netaikomos. Tai didelis privalumas, leidžiantis sutaupyti laiko. Tačiau tai nereiškia, kad vairuotojas nevyksta jokių kontrolių.

Esant situacijai, kai prekės keliauja iš trečiosios šalies per Olandijos uostą į Lietuvą (arba atvirkščiai), taikoma T1 procedūra. Tai gali šiek tiek užtrukti, nes reikia padaryti „pristatymą“ muitinėje. Tačiau dažniausiai šios procedūros atliekamos elektroniniu būdu per NCTS (New Computerised Transit System) sistemą, ir fizinis sustojimas minimalus, jei visi dokumentai yra tvarkingi.

Daugiau laiko prarandama ne pačioje muitinėje, o dėl dokumentų klaidų. Jei vairuotojas neturi teisingų licencijų (pavyzdžiui, alkoholio ar tabako prekėms), arba jei CMR sąskaitoje nurodyti neteisingi kodai, krovinys gali būti sulaikytas. Be to, vis dažniau atliekamos fizinės prekių patikros siekiant užkirsti kelią kontrabandai ar mokesčių vengimui. Todėl svarbu, kad tiek siuntėjas, tiek gavėjas užtikrintų dokumentacijos tikslumą – tai geriausia priemonė išvengti vėlavimų.

6. Ar saugu siųsti brangius ar trapius krovinius į Olandiją?

Kaip ekspertas, galiu užtikrinti, kad tarptautiniai pervežimai yra viena saugiausių prekių perdavimo būdų, jei laikomasi standartų. Profesionalios transporto kompanijos turi draudimą, kuris paprastai siekia 1,2 mln. eurų (pagal CMR konvenciją) už krovinio praradimą ar sugadinimą. Tačiau draudimas neatsako už viską, ypač jei prekės buvo blogai supakuotos.

Siunčiant brangius krovinius (elektronika, juvelyriniai dirbiniai), būtina tiksliai užpildyti draudimo deklaraciją (pridėtinės vertės apskaitą) ir, jei reikia, pasirūpinti papildomu draudimu. Taip pat rekomenduoju naudoti vairuotojus su GPS stebėjimo sistemomis ir, jei įmanoma, transporto priemones su seifais arba papildoma apsauga.

Kalbant apie trapius krovinius (stiklas, keramika, įranga), čia viskas priklauso nuo pakavimo. Taisyklė paprasta: jei dėžė per šokiruoja, viduje esantis daiktas suges. Olandijos keliai, nors ir geros būklės, turi savo niuansų – daug „lėtinių juostų“ (speed bumps) miestuose ir daugiajai apžvalgų sankryžų, todėl kabinos gali šokti. Rekomenduoju naudoti paletės, užtvirtinimo juostas, putų plastiką ir „vynuogių dėžių“ tipo supakavimą. Profesionalus vairuotojas visada patikrins, ar krovinis užtvirtintas prieš išvykdamas, tačiau atsakomybė už tinkamą parengimą tenka siuntėjui.

7. Kokios yra populiariausios krovinių rūšys, vežamos į Olandiją iš Lietuvos?

Lietuva ir Olandija turi gana papildomą ekonominę sudėtinę. Iš Lietuvos dažniausiai eksportuojamos mašinos ir įranga, mediena ir medienos gaminiai, statybinės medžiagos, maisto produktai (ypač konservai, duonos gaminiai) bei chemijos pramonės gaminiai. Olandai, kaip didelės prekybos tarpininkai, vertina kokybiškas gaminius, kurie vėliau gali būti eksportuojami į kitas šalis.

Pastaruoju metu matome didelės metalo gaminių ir detalių, skirtų Olandijos mašinų gamybos pramonei, paklausos. Taip pat gana aktyvus yra baldų sektorius – lietuviški baldai yra žinomi dėl savo kainos ir kokybės santykio, todėl dažnai keliauja į Olandijos prekybos centrus arba tiesiogiai prie galutinio vartotojo.

Kita populiarus kategorija yra žemės ūkio produkcija. Nors Olandija pati yra didelė agrarinė šalis, ji importuoja tam tikras rūšis (pavyzdžiui, sėklas, kiaulieną) arba perdirbimo žaliavas. Suprasti, ką jūs vežate, yra svarbu ne tik dėl kainos, bet ir dėl reikalavimų pateikti sertifikatus (pvz., veterinarijos pažymą maisto produktams), kurie gali lėtinti pristatymą, jei nebus paruošti iš anksto.

8. Kaip vokietiški keliai ir eismo sąlygos veikia transporto trukmę?

Negalima kalbėti apie pervežimus į Olandiją nepaminint Vokietijos. Tai ne tik pagrindinė tranzito šalis, bet ir „grėsmė“ laiko grafikui. Vokietijos automagistralės (Autobahn) yra geros būklės, tačiau jose vyrausiąs eismas yra chaotiškas. Statybų juostos (Baustellen) yra bene didžiausias priešas. Jų gali būti šimtai kilometrų, ir dažnai reikia nukrypti iš pagrindinio kelio (per deviacijas), kas sukelia didelius uždelstimus.

Be to, Vokietijoje yra griežti taisyklės, susijusios su vairuotojų poilsio laiku. Yra specialių stovėjimo aikštelių, kuriose vairuotojai gali praleisti naktį, tačiau jų dažnai trūksta, ypač šiaurinėje Vokietijos dalyje, kelyje į Olandiją. Jei vairuotojas priverstas sustoti nelegalioje vietoje arba praleisti savo poilsio laiką dėl spūsties, jo vairavimo laikas gali būti „suvalgytas“, ir jam teks laukti, kol atsiras legali galimybė ilsėtis.

Taip pat reikia prisiminti apie „vėjo“ sąlygas. Vokietijos lygumose, ypač netoli jūros, pasitaipoma stiprių vėjų, kurie gali būti pavojingi aukštokiems sunkvežimiams, ypač jei jie yra tušti arba blogai užkrauti. Tai taip pat gali priversti vairuotojus važiuoti lėčiau. Todėl, planuodami laiką, visada reikia palikti „rezervą“ bent 12 valandų dėl neprognozuojamų situacijų Vokietijoje.

9. Ar galima sekti krovinių judėjimą realiu laiku?

Šiuolaikinėje logistikoje tai nebe galimybė, o standartas. Kiekviena rimta transporto įmonė, su kuria dirbu, naudoja GPS stebėjimo sistemas.