Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Kelionės į Olandiją ir iš Olandijos išvykimo laikai: Pilnas vadovas vežimo organizatoriams
Įvadas
Dirbant tarptautinių krovinių pervežimų srityje, vienas dažniausiai pasitaikančių klausimų, kurį išgirstu iš klientų, yra susijęs su laiku. „Kada krovinius pasieks Olandija?“, „Kiek laiko užtruks grįžti?“ arba „Ar spėsime įvežti prekių prieš savaitgalį?“ – šie klausimai skamba kasdien. Per daugiau nei dvidešimt metų praleistų šioje srityje, aš mačiau, kaip pasikeitė maršrutai, kaip tapo griežtesni eismo taisyklės ir kaip technologijos pakeitė mūsų planavimo būdus. Tačiau vienas dalykas išlieka nepakitęs: Olandija (Nyderlandai) yra vienas pagrindinių logistikos mazgų Europoje, o tikslaus laiko apskaičiavimas yra raktas sėkmingam verslui.
Nors atstumas tarp Lietuvos ir Olandijos atrodo įveikiamas, praktikoje viskas yra kur kas sudėtingiau. Tai ne tik fizinis atstumas, kuris siekia apie 1600–1800 kilometrų viena kryptimi, priklausomai nuo konkretaus miesto (Amsterdamas, Roterdamas, Eindhovenas ar Tilburgas). Tai yra sudėtingas procesas, į kurį įeina vairuotojo darbo ir poilsio režimas, kelių eismo sąlygos, muitinės procedūros, o, žinoma, ir pačių krovinių įkėlimo bei iškrovimo organizavimas.
Šiame straipsnyje aš noriu pasidalinti savo patirtimi ir paaiškinti, kaip formuojasi kelionės į Olandiją ir iš jos trukmės. Mes ne tik apžvelgsime vidutinius laikus, bet ir išnagrinėsime faktorius, kurie gali šiuos laikus pakeisti. Suprasdami, kas vyksta „ušpynėse“, galėsite realiau planuoti savo tiekimo grandines ir išvengti nereikalingo streso. Nesvarbu, ar planuojate siųsti pilną sunkvežimį (FTL), ar dalinį krovinį (LTL), laiko valdymas yra kritiškai svarbus.
Svarbu prisiminti, kad Olandija yra šalis, kurioje logistika yra išvystyta labiau nei daugumoje kitų Europos šalių. Čia susiduria didžiausių uostų (pvz., Roterdamas) srautai, todėl intensyvumas yra didelis. Be to, šios šalies keliai, nors ir puikiai prižiūrimi, dažnai būna užkemšami, ypač Randstad aglomeracijoje (Amsterdamas, Roterdamas, Haga, Utrechtas). Tas pat taikoma ir mūsų vairuotojams, kuriems tenka įveikti Vokietijos autostradas, kur eismo intensyvumas gali sustabdyti net greičiausią planą.
Šiame tekste mes taip pat aptarsime išvykimo laikus. Kada geriausia planuoti krovinio išvežimą iš Lietuvos, kad jis atvyktų tiksliai laiku? Kaip veikia grupinių krovinių (konsolidacijos) tvarkaraščiai? Atsakymus į šiuos ir daugelį kitų klausimų rasite toliau. Mano tikslas – suteikti jums ne sausus skaičius, o žinių, kurias galima pritaikyti praktiškai.
DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)
1. Kiek vidutiniškai trunka kelionė iš Lietuvos į Olandiją sunkvežimiu?
Vidutinis kelionės trukmės laikas priklauso nuo to, ar tai yra pilnas krovinys (FTL – Full Truck Load), ar dalinis (LTL – Less Than Truck Load). Jei kalbame apie pilną krovinį, kurį vairuotojas veža tiesiai į paskirties vietą be sustojimų kitiems klientams, paprastai tai trunka nuo 24 iki 36 valandų grynojo vairavimo laiko. Tačiau, atsižvelgiant į privalomus poilsio pertraukas, realus laikas nuo išvykimo iki atvykimo svyruoja nuo 1,5 iki 2,5 dienos.
Jei krovinys yra dalinis (LTL), t. y. jis keliauja kartu su kitais krovinais ir yra perkraunamas tarpinėse sandėliuose (pavyzdžiui, Lenkijoje ar Vokietijoje), laikas gali prailgėti iki 3–5 dienų. Tai reiškia, kad jei jums reikia, kad prekės atvyktų per dvi dienas, dalinis krovinys gali būti per lėtas, ir verta rinktis pilną sunkvežimį. Taip pat būtina atsižvelgti į dienų skaičių – jei vairuotojas išvykia pirmadienį ryte, dažniausiai jis pasieks paskirties vietą antradienio vakare arba trečiadienio ryte.
2. Kokie pagrindiniai veiksniai veikia kelionės trukmę?
Yra keletas pagrindinių veiksnių, kurie gali sukelti nenumatytas delsas. Pirmasis ir akivaizdziausias – eismo sąlygos. Vokietijos autostrados (Autobahn) yra pagrindinė arterija, jungianti Lietuvą ir Olandiją. Bet kokia avarija, remontas ar didelis eismo intensyvumas, ypač prie Ruhr srities arba ties Vokietijos-Olandijos pasienio punktais, gali pridėti kelias valandas kelionei.
Antrasis veiksnys – orai. Žiemos periodu, ypač lapkričio–kovo mėnesiais, slidžių kelių sąlygos Lenkijoje ar Vokietijoje gali priversti vairuotojus važiuoti lėčiau. Be to, stiprus vėjas (Olandijoje dažnas reiškinys) gali apriboti sunkvežimių eismą tiltuose ar keliuose dėl pavojingo nuvirimo.
Trečiasis, o gal net ir svarbiausias veiksnys – įkėlimo ir iškrovimo laikas. Dažnai klientai manęs klausia: „Kodėl vairuotojas užtruko? Juk jis buvo už 50 km!“. Atsakymas paprastas: vairuotojas atvyko į sandėlį, tačiau sandėlis nebuvo pasiruošęs priimti krovinio, trūko keltuvų (forklift) arba buvo eilė prie rampų. Tokios laukimo valandos (kurios dažnai yra apmokamos kaip laukimo mokestis) gali visiškai sujaukti grafiką.
4. Kaip veikia vairuotojo darbo ir poilsio laikai (tachografas)?
Tai vienas techninių, bet labai svarbių dalykų. Europos Sąjungoje galioja griežtos taisyklės, reglamentuojančios vairuotojų darbo laiką. Vairuotojas gali vairuoti tik 4,5 valandas iš eilės, po to privalo padaryti 45 minučių pertrauką (kurią gali padalyti į 15 min. + 30 min.). Po 9 valandų vairavimo per dieną, jis privalo atsisakyti 11 valandų nepertraukiamo poilsio.
Tai reiškia, kad net jei atstumas yra tik 1200 km, vairuotojas fiziškai negali įveikti jo per 12–13 valandų be sustojimų. Be to, yra savaitinio poilsio taisyklės – po 56 valandų darbo vairuotojas turi ilgesnį poilsį. Planuodamas kelionę, profesionalus ekspertas visada įtraukia šias „neaktyvias“ valandas į grafiką. Taigi, jei vairuotojas išvykia pirmadienį, jo 45 minučių pertraukos ir 11 valandų nakties poilsio yra nepraleidžiamas kelionės etapas.
5. Kaip dažnai vyksta išvykimai iš Lietuvos į Olandiją grupiniais kroviniais?
Grupiniai kroviniai (LTL) yra populiari alternatyva tiems, kurie neturi pakankamai prekių pilnam sunkvežimiui. Paprastai logistikos kompanijos, tokios kaip mūsų, organizuoja reguliarius maršrutus. Dažniausiai išvykimai į Olandiją vyksta 2–3 kartus per savaitę (pavyzdžiui, pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais).
Tačiau reikia atsižvelgti į „užsakymo pateikimo“ (cut-off) laiką. Norint, kad jūsų krovinys patektų į pirmadienio išvykimą, jis turi būti paruoštas mūsų sandėlyje (arba paimtas iš jūsų) iki ankstesnio penktadienio arba šeštadienio. Tai leidžia mums sujungti (konsoliduoti) visus krovinius vienoje vietoje, sudaryti optimalų maršrutą ir išvykti be vėlavimų. Jei užsakymą pateikiate vėlai, gali tekti laukti kito išvykimo, kas prailgins pristatymą iki savaitės ar daugiau.
6. Ar savaitgaliai veikia krovinių pervežimo laikus?
Taip, savaitgaliai turi didelę įtaką. Dauguma sandėlių Olandijoje ir Lietuvoje dirba tik darbo dienomis (pirmadienis–penktadienis) iki 17:00 valandos. Jei sunkvežimis atvykta į paskirties vietą penktadienio vakare arba šeštadienį, jis dažniausiai negali būti iškrautas. Vairuotojas turi laukti iki pirmadienio ryto.
Tai vadinama „laiku prarasta dėl savaitgalio“. Jei jums skubu, būtina iš anksto susitarti dėl savaitgalinio iškrovimo (papildomai sumokėjus už vairuotojo darbą ne darbo laiku arba sandėlio personalo budėjimą), tačiau tai kainuoja brangiau. Paprastai, planuodami standartinę siuntą, reikia numatyti, kad jei kelionė trunka 2 dienas, ir išvykimas yra ketvirtadienį, atvykimas gali būti tik pirmadienį dėl savaitgalio.
7. Koks yra populiariausias maršrutas į Olandiją?
Standartinis maršrutas eina per Lenkiją ir Vokietiją. Maršrutas atrodo taip: Lietuva (Kaunas, Vilnius, Klaipėda) -> Latvija/Lenkijos pasienis -> Varšuva -> Lodzė -> Vroclavas -> Vokietijos pasienis -> Berlynas -> Hanoveris -> Olandijos pasienis -> Amsterdamas/Roterdamas.
Šis maršrutas yra trumpiausias, tačiau ir intensyviausias. Yra alternatyvų maršrutų, pvz., pro Belgiją, tačiau jie naudojami retiau, jei tik nėra specifinių eismo problemų Vokietijoje. Vairuotojai dažnai vengia važiuoti per Ščeciną, nes tenka keltis keltais, kas užtrunka ir brangiau. Todėl maršrutas per Vokietiją (A2 autostrada) yra „aukso standartas“, bet ten ir didžiausia rizika susidurti su spūstimis.
8. Kaip vyksta grįžtimas iš Olandijos? Ar užtrunka tiek pat?
Grįžimo laikas (iš Olandijos į Lietuvą) paprastai yra panašus – 1,5–2,5 dienos pilnam krovinui. Tačiau čia pasitaiko vienas specifinis niuansas – grįžtamieji kroviniai. Dažnai sunkvežimiai, išvežę prekes į Olandiją, grįžta tuščia (arba su daliniu kroviniu), jei nepavyksta rasti krovinio toliau maršruto (pavyzdžiui, į Vokietiją ar Lenkiją).
Jei klientas užsakyna tiesioginį pervežimą iš Olandijos į Lietuvą, laikas toks pat. Tačiau jei tai yra dalinis krovinis, kuris surenkamas Olandijoje (pavyzdžiui, iš keleto gamintojų Tilburge), reikia skirti laiko krovinio surinkimui (konsolidacijai). Paprastai tai trunka 1–2 dienas prieš išvykstant. Taigi, nuo prekių paruošimo Olandijoje iki jų atvykimo į Lietuvą gali praeiti 4–6 dienų.
9. Ar yra kokių nors specifinių Olandijos taisyklių, kurios gali sulėtinti vairuotoją?
Olandija yra griežta šalies aplinkosaugos ir eismo saugumo atžvilgiu. Vienas dalykų, kuris gali sustabdyti sunkvežimį, yra „Mobiliosios kontrolės punktai“. Olandijos policija ir inspekcija dažnai tikrina sunkvežimius kelio pakraštyje, patikrindami svorį, dokumentus ir techninę būklę.
Taip pat Olandijoje yra daug miestų, kuriuose sunkvežimams draudžiama važiuoti tam tikrais laikais arba reikalingi specialūs leidimai (pvz., aplinkinių kelių apribojimai). Jei navigacinė sistema nenurodo tinkamo maršruto (pvz., „Truck routing“), vairuotojas gali užkliūti į ženklą „Verboden voor vrachtverkeer“ (Draudžiama sunkiasvorio transportui) ir turėti sukti atgal, kas praranda daug laiko. Mūsų vairuotojai naudoja tik profesionalias sunkvežimių navigacijas, kad išvengtų tokių situacijų.
10. Kaip klientas gali tiksliausiai sužinoti, kada atvyks jo krovinys?
Geriausias būdas – nuolat bendrauti su savo logistikos vadybu. Nors mes suteikiame sekimo numerius ir galite stebėti krovinį realiu laiku (GPS), sistemos rodo tik automobilio vietą, ne jo iškrovimo statusą.
Tiksliausią prognozę gali pateikti vadybininkas, kuris susisiekia su vairuotoju. Vairuotojas gali pranešti: „Esu 100 km iki atvykimo, bet man liko tik 15 minučių vairavimo laiko, todėl teks sustoti prie poilsio aikštelės“. Tokia informacija leidžia pranešti gavėjui, kad krovinys atvyks ne po valandos, o po 4 valandų (įskaitant poilsį). Todėl aktyvus komunikavimas yra svarbiausias įrankis tikslumo siekiant.
Išvada
Sumažėjus, kelionės į Olandiją ir iš jos nėra paprastas judėjimas iš taško A į tašką B žemėlapyje. Tai sudėtingas logistinis procesas, priklausantis nuo daugelio kintamųjų. Nuo mano daugiau nei 20 metų patirties galiu pasakyti viena: tikslaus laiko nustatymo neįmanoma be gero planavimo ir realumo.
Jei jums reikia pervežti prekes į Olandiją, visada verta pasitarti su ekspertais anksčiau. Ne tik dėl kainos, bet ir dėl grafiko. Paskubėjimas dažnai sukelia brangias klaidas, pvz., bandymas išsiųsti krovinį penktadienį be ankstesnio susitarimo apie savaitgalinį iškrovimą gali palikti prekes pasienio punkte arba sandėlio kieme iki pirmadienio.
Olandija yra puiki rinka, o keliai į ją yra gerai išvystyti, tačiau sėkmė slepiasi detalėse: tinkamas išvykimo laikas, atsižvelgimas į vairuotojo poilsį, pasiruošimas galimiems eismo užstrigimams ir profesionali komunikacija. Tikiuosi, kad šis straipsnis padėjo jums suprasti, kas užtikrina sklandžią kelionę, ir leis geriau planuoti savo verslo operacijas ateityje.