Kelionė su augintiniu mikroautobusu iš Olandijos: Išsami instrukcija ir eksperto patarimai

Įvadas

Per daugiau nei dvidešimt metų dirbu tarptautinių pervežimų srityje, ir galiu pasakyti viena tikrai: keliauti be savo augintinio visada lengviau, tačiau grįžti be jo – neįmanoma. Gyvenimas Europoje yra mobilus, o Olandija (Nyderlandai) viena iš tautų, kurioje gyvūnai laikomi šeimos nariais ne tik žodžiais, bet ir realiais veiksmais. Dažnai ten gyvenantys lietuviai, grįžtantys atostogauti arba persikeliantys gyventi į Lietuvą, kyla klausimas: kaip tai padaryti saugiai ir teisiškai teisingai?

Kelionė su šunimi ar kate mikroautobusu iš Olandijos nėra paprasta važiavimo procedūra. Tai sudėtingas logistinis procesas, reikalaujantis ne tik techninio pasiruošimo transporto priemonei, bet ir gilaus žinojamos apie Europos Sąjungos veterinarijos reikalavimus. Nors Nyderlandai ir Lietuva yra Schengeno zonoje ir tarptautinių sienų kontrolės dažnai nėra, veterinarijos taisyklės griežtos ir vienodos visoje ES. Klaida dokumentuose ar sanitariniuose reikalavimuose gali baigtis ne tik nemaloniais pokalbiais su pareigūnais pasienio punktuose, bet ir gyvūno izoliavimu bei brangiomis baudomis.

Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir žiniomis, kaip organizuoti tokia kelionę. Mes ne tik aptarsime, ar tai įmanoma, bet ir išsamiai paaiškinsime, kaip tai padaryti taip, kad jūsų augintinis jaustumėsi saugiai, o jūs nesijaudintumėte dėl teisinių niuansų. Nesvarbu, ar planuojate nuvažiuoti pats, ar samdote profesionalų, ši informacija bus neįkainojama.

DUK (Dažnai Užduodami Klausimai)

1. Kokius dokumentus būtina tur�ti keliaujant su augintiniu iš Olandijos į Lietuvą?

Tai, turbūt, svarbiausias klausimas, į kurį dažnai atsakau savo klientams. Nors kelionė vyksta vienoje Europos Sąjungos teritorijoje, formalumų nėra mažiau. Pagrindinis dokumentas yra ES gyvūnų pasas. Jis turi būti išduotas veterinarijos gydytojo Olandijoje (arba kitose ES šalyse) prieš kelionę. Šiame pase turi būti įrašyti gyvūno duomenys (pavadinimas, lytis, amžius, veislė, spalva, mikroschemos numeris), taip pat savininko duomenys.

Be paso, būtina, kad gyvūnas būtų pažymėtas mikroschema (čipas). Ji turi būti skaitoma ISO standarto skaitytuvu, kurį turi kiekvienas pasienio veterinaras. Jei jūsų šuo turi seną tipo tatuiruotę ar ne ISO standarto čipą, gali kilti problemų – turėsite su savimi turėti patį skaitytuvą, kuris gali nuskaityti tokį čipą. Taip pat pase turi būti įrašas apie pasiutligės skiepymą. Be šio dokumento kelionė neįmanoma legaliai. Verta paminėti, kad jei keliaujate ne patys, o pervežimo kompanija, jums gali prireikti ir notarinio pavedimo, patvirtinančio, kad turite teisę disponuoti gyvūnu.

2. Ar yra specialių reikalavimų pasiutligės skiepui?

Taip, ir šie reikalavimai yra griežti. Pasiutligės skiepas turi būti atliktas ne vėliau kaip prieš 21 dieną (tris savaites) iki išvykimo iš Olandijos. Tai reiškia, kad jei paskiepyjote šunį šiandien, jūs negalite išvykti rytoj – turite laukti. Skiepas turi būti galiojantis, t. y. paskutinis revakcinavimas turi būti atliktas ne vėliau kaip nurodyta veterinarijos preparato instrukcijoje (paprastai tai būna kas 1-3 metai).

Labai dažna klaida yra ta, kad savininkai pamiršta pasitikrinti skiepo galiojimo prieš pat kelionę. Jei pasienio kontrolės metu paaiškės, kad skiepas pasibaigęs arba 21 dienų laukotasis periodas neįvykdytas, gyvūnas nebus įleistas į Lietuvą ar gali būti siunčiamas atgal į Olandiją savininko sąskaita. Mano patirtis rodo, kad šiuos dalykus reikia tikrinti dar savaitę iki išvykimo, kad būtų laiko įvykdyti trūkstamus reikalavimus.

3. Ar reikia kirmėlių gydymo prieš kelionę?

Šis klausimas dažnai kelia neaiškumų, nes taisyklės pasikeitė. Anksčiau reikėjo atlikti gydymą nuo kirmėlių (echinokokozės) ne vėliau kaip prieš 24–120 valandas įveikiant sieną. Tačiau dabar, keliaujant tarp ES valstybių narių (iš Olandijos į Lietuvą), šis reikalavimas nebėra privalomas, jei kelionė nevyksta tiesiogiai į trečiąsias šalis (pvz., Airiją, Maltą, Suomiją ar Jungtinę Karalystę). Jei jūsų maršrutas eina tik per Vokietiją ir Lenkiją, specialaus veterinarijos pažymos apie kirmėlių gydymą nereikia.

Tačiau, kaip profesionalas, visada rekomenduoju pasidomėti savo gyvūno sveikata. Nors formaliai reikalavimo nėra, kelionė į kitą šalį visada sukelia stresą, o ilgas važiavimas gali susilpninti imunitetą. Geriau pasikonsultuoti su veterinaru dėl profilaktikos, kad kelionė neštų tik malonius įspūdžius, o ne sveikatos problemų. Jei vis tik planuojate lankytis kur nors kur reikalaujamas šis gydymas, tiksliai laikykitės 24-120 valandų taisyklės ir užtikrinkite, kad veterinaras užrašytų tai į pasą.

4. Kiek gyvūnų galima vežti viename mikroautobuse?

Čia mes susiduriame su dviejų rūšių taisyklėmis: asmeninės kelionės ir komercinio pervežimo. Jei jūs vairuojate mikroautobusą patys ir tai yra jūsų asmeninė kelionė (pvz., persikėlimas), ES reglamentas leidžia vežti iki penkių asmeninių gyvūnų. Jie turi būti su jumis dėl asmeninio ar šeimos renginio (pvz., varžybų, parodos, persikėlimo).

Tačiau jei mikroautobusu vežama daugiau nei penki augintiniai, arba jei kelionės tikslas yra komercinis (pardavimas, pervežimas už pinigus), tai jau laikoma komerciniu pervežimu. Tokiu atveju reikalingas specialus transporto priemonės patvirtinimas (pavyzdžiui, 1 tipo patvirtinimas pagal transporto priemonių techninius reikalavimus) ir atitinkamos licencijos. Be to, komerciniam pervežimui reikia griežtesnių veterinarinių reikalavimų ir dažniau pasitaiko pasienio patikrinimų. Jei planuojate vežti daug gyvūnų, geriau kreiptis į licencijuotą pervežėją, kad išvengtumėte teisinių problemų su policija ar veterinarinės kontrolės pareigūnais.

5. Kaip paruošti mikroautobusą gyvūnui?

Techninis pasiruošimas yra lygiai taip pat svarbus kaip ir dokumentai. Mikroautobuse, palyginti su lengvuoju automobiliu, dažnai būna didesnę erdvės užimtumo jausmas, o oro kondicionierius gali neveikti vienodai visose zonose. Pirmiausia, užtikrinkite, kad gyvūnas būtų tvirtai prifixuotas. Šunims geriausiai tinka specialios transporto grotos arba tvirtos diržinės priežastys, kurios neleidžia jiems šokinėti po kabina vairuotojui.

Jei kelionė ilga (Olandija-Lietuva tai apie 15-18 valandų važiavimo), reikia pasirūpinti ventiliacija. Mikroautobuso bagažinės dalis gali įkaisti, ypač vasarą. Būtina įrengti papildomus ventiliacinius angų arba užtikrinti, kad oro kondicionierius veiktų efektyviai ir galinėje salono dalyje. Nepamirškite ir paviršiaus danga – ji neturi būti slysti. Jei grindys plieninės arba labai slidžios, gyvūnui bus sunku išlaikyti pusiausvyrą posūkiuose, kas sukels nepagrįstą stresą. Taip pat pasirūpinkite užsklandomis nuo saulės – tiesioginiai spinduliai gali perkaitinti orą net esant vėsiai lauke.

6. Ar yra kokių nors specialių taisyklių važiuojant per Vokietiją ir Lenkiją?

Kadangi maršrutas iš Olandijos į Lietuvą dažniausiai eina per Vokietiją ir Lenkiją, būtina žinoti šių šalių specifiką. Vokietijoje labai griežtai laikomasi gyvūnų gerovės taisyklių. Pavyzdžiui, negalima palikti gyvūno automobilyje be priežiūros, jei išorės temperatūra yra aukšta arba žema. Policija Vokietijoje turi teisę priverstinai išlaužti langą, jei pastebi, kad gyvūnas kenčia.

Taip pat Vokietijoje yra specialių reikalavimų dėl transporto priemonių taršos (Umweltplakette). Kai kuriose miestuose (pvz., „Green Zones“) negalivažiuoti be specialios ekologinės kortelės. Nors tai daugiau susiję su transporto priemone, o ne su gyvūnu, verta patikrinti, ar jūsų mikroautobusas atitinka šiuos reikalavimus, kad nepraleistumėte pro miestus ir neprailgintumėte kelionės. Lenkijoje reikia atsižvelgti į kokybiškų poilsio aikštelių trūkumą kai kuriuose maršrutuose, todėl rekomenduoju iš anksto susiplanuoti sustojimus vietose, kur yra specialios zonos šunims (tai dažniausai dideliuose degalinių tinkluose).

7. Kaip dažnai reikia sustoti ir leisti gyvūnui atsipalaiduoti?

Tai klausimas ne tik fizinio, bet ir psichologinio komforto. Ilgos kelionės mikroautobusu yra pavojingos dėl trombozės ir kitų problemų. Rekomenduojama sustoti kas 2–3 valandas, o jei keliaujate su šuniukais, kurie turi mažesnį šlapimo pūslės tūrį, dar dažniau – kas 1,5–2 valandas.

Sustojimas neturi būti tik degaliniuose užpilti kuro. Reikia rasti vietą, kur galima saugiai išleisti gyvūną, kad jis galėtų pasistiepti kojas, atlikti savo reikalus ir gerti vandens. Visada turėkite su savo butelį su vandeniu ir indą. Nepamirškite, kad poilsio metu gyvūnas turi būti ant pavadžio arba antžeminės tvarsčio, net jei jis yra labai disciplinuotas. Nepažįstama vieta ir garsiai važiuojantys automobiliai gali išgąsdinti net ramų šunį, ir jis gali pabėgti.

8. Ką daryti, jei gyvūnas labai jaudinasi kelyje?

Jaudulys kelyje – dažna problema, ypač jei gyvūnas nėra įpratęs ilgai važiuoti. Simptomai gali būti įvairūs: virkinimas, seilėtekis, drebuliavimas, lojimas. Jei žinote, kad jūsų augintinis linkęs į jaudulį-siekiantį (kinetozę), prieš kelionę pasikalbėkite su veterinaru. Jis gali paskirti raminamuosius arba vaistus nuo pykinimo.

Tačiau vaistai nėra vienintelis sprendimas. Mikroautobuse galima sukurti „saugią zoną“. Įdėkite į transporto priemonę gyvūno lovytę, ant kurios jis mieja namuose – pažįstamas kvapas padės nuraminti. Taip pat neškokite maisto prieš pat išvykimą, kad nebūtų pykinimo. Maistas gali būti duodamas tik poilsio vietose, kai automobilis stovi. Kelionės metu svarbiausias yra vanduo. Jei gyvūnas labai jaudinasi, neleiskite jam būti tiesioginėje saulės šviesoje, net jei jis yra užrakintas kalyne – uždėkite užsklandas ant langų.

9. Ar galima vežti augintinį bagažinės skyriuje (jei mikroautobuse toks yra)?

Mikroautobusuose, ypač tokiuose kaip VW Transporter ar Mercedes Vito, bagažinės skyrius dažnai yra atskirtas nuo vairuotojo sėdynės grotomis arba tinkle. Taip, galima vežti gyvūną ten, tačiau būtina užtikrinti, kad ten būtų pakankamai deguonies. Daugelis mikroautobusų turi ventiliacines angas gale, tačiau vasarą, kai asfaltas kaita, temperatūra gale gali viršyti 30–40 laipsnių, net jei vairuotojas važiuoja su įjungtu kondicionieriumi. Oro cirkuliacija ten dažnai yra silpnesnė.

Jeigu kelionė trunka ilgiau nei 4 valandas, aš asmeniškai nerekomenduoju palikti šuns ar katės užrakintoje gulinėje bagažinėje be priežiūros. Geriau, jei gyvūnas yra salono dalyje, kur jį galima matyti ir išgirsti. Katėms būtina pritaikyti dėžutė, kuri būtų tvirtai užsegta, tačiau ne tiesioginėje saulėje. Jei visgi vežate bagažinėje, periodiškai (kai sustojote) užsidarykite duris ir nueikite patikrinti, ar gyvūnui ne per karšta, ar jis kvėpuoja normaliai.

10. Kiek kainuoja toks pervežimas ir nuo ko priklauso kaina?

Kaina gali smarkiai svyruoti. Jei planuojate nuvažiuoti patys, išlaidos susideda iš kuro (Olandijoje kuras brangesnis nei Lietuvoje, tačiau Vokietijoje ir Lenkijoje pigiau), kelių mokesčių (pvz., mokesčiai už Vokietijos autostradas, nors daugeliui mikroautobusų jie nemokami, jei svoris neviršija 3,5 t, tačiau reikia patikrinti specifikaciją) ir galimų nakvynių.

Jei kreipiatės į pervežimo kompaniją, kaina priklauso nuo gyvūno dydžio (svorio), maršruto sudėtingumo (ar reikia paimti gyvūną iš namų durų ar jis turi būti pristatytas į terminalą) ir sezono. Per šventes ar atostogų laikotarpį kainos gali šokti. Taip pat į kainą įeina veterinarinė apžiūra prieš išvykimą (jei to reikalauja taisyklės) ir gyvūno draudimas kelionės metu. Vidutinėk, profesionalaus pervežimo kaina gali siekti nuo 200 iki 500 eurų, priklausomai nuo atstumo ir papildomų paslaugų. Verta paminėti, kad pigiausia nebūtinai geriausia – svarbiau rasti patikimą pervežėją, kuris sureguluos mikroautobuso temperatūrą ir laikysis sustojimų grafiko.

Išvada

Kelionė su augintiniu mikroautobusu iš Olandijos į Lietuvą yra visiškai įmanoma ir dažna praktika. Tačiau, kaip ir bet kuri rimta logistinė operacija, ji reikalauja gero pasiruošimo.