Kelionė į Olandiją mikroautobusu: Kada tikėtina atvykti ir nuo ko priklauso laikas?

Įvadas

Kelionė iš Lietuvos į Olandiją (Nyderlandus) mikroautobusu jau daugelį metų išlieka viena populiariausių ir patogiausių pasirinkimų tiek verslo keliautojams, tiek turistams, taip pat tiems, kurie vyksta dirbti arba gyventi šioje šalyje. Turint daugiau nei dvidešimt metų patirties tarptautinių pervežimų srityje, galiu drąsiai teigti: nors maršrutas išliekas toks pats, kelionės trukmė kiekvieną kartą gali skirtis kaip diena ir naktis. Dažnai klientai, užsakydami bilietus arba kreipdami į dispečerius, užduoda vienintelį ir svarbiausią klausimą: „Kada aš tiksliai atvyksiu?“.

Atsakymas į šį klausimą nėra paprastas. Galima pasakyti, kad tai ne tik tiesioginis atstumas tarp dviejų taškų žemėlapyje. Tai sudėtingas logistinis mozaika, susidedanti iš kelių kokybės, oro sąlygų, eismo intensyvumo, pasienio kontrolės procedūrų ir, svarbiausia, griežtų vairuotojų darbo ir poilsio režimo taisyklių. Mikroautobusų transportas turi savus niuansus, kurie skiriasi nuo tiekimo grandinių sunkvežimių ar tiesioginių autobusų reisų. Čia kalbame apie „door-to-door“ (nuo durų iki durų) principą, kuriame kiekvienas minutės delsimas gali sukelti dominos efektą.

Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo žiniomis ir praktine patirtimi, kad jūsų lūkesčiai būtų realūs, o pati kelionė – kuo mažiau stresinga. Išnagrinėsime pagrindinius veiksnius, įtakojančius atvykimo laiką, ir atsakysime į dažniausiai kylančius klausimus, kylančius tarp keleivių.

DUK (Dažnai Užduodami Klausimai)

1. Koks vidutinis kelionės trukmės laikas iš Lietuvos į Olandiją mikroautobusu?

Vidutinis, idealiai suplanuotas ir be jokių nesklandumų vykstantis reisas iš Vilniaus (arba kitų didžiųjų Lietuvos miestų) iki Amsterdamo, Roterdamo ar Eindhoveno paprastai trunka apie 24–30 valandas. Reikia suprasti, kad tai nėra laikas, kurį vairuotojas praleidžia už vairo. Tai bendras laikas nuo to momento, kai mikroautobusas pasiima pirmąjį keleivį, iki momento, kai išlaipina paskutinį.

Faktinis važiavimo laikas be sustojimų sudarytų maždaug 18–20 valandų, priklausomai nuo konkretaus galutinio taško Olandijoje. Likusios 6–10 valandų tai – būtinos pauzės. Taip pat reikia įvertinti laiką, skirtą keleivių pasiėmimui ir išlaipinimui. Jeigu maršrute yra daug sustojimų (pavyzdžiui, kai mikroautobusas renka keleivius iš skirtingų Lietuvos miestų – Panevėžio, Kauno, Klaipėdos), tai pradžios etapas gali užtrukti 4–6 valandas. Vėliau tas pats pasikartoja Olandijoje, kur reikia nuvežti žmones į skirtingus miestus ir adresus. Taigi, jeigu jums sako, kad važiuosite 20 valandų, dažniausiai tai yra optimistinė vertė, o realiau laikytis 24–30 valandų intervalo.

2. Kokios yra pagrindinės priežastys, dėl kurių kelionė gali užtrukti ilgiau nei planuota?

Esu matęs daugybę situacijų, ir dažniausiai delsas sukelia ne viena didelė problema, o mažųjų kliūčių virtinė. Pirma ir pagrindinė – eismo spūstys, ypač Vokietijoje. Vokietijos automagistralės (Autobahn) yra pagrindinė arterija, jungianti Rytus ir Vakarus. Nors jose dažnai nėra greičio apribojimų, tai sukuria savo problemas: didelis greitis reiškia sunkesnių avarijų pasekmes, o tokių avarijų metu keliai visiškai uždaromi valandomis.

Antroji priežastis – oro sąlygos. Žiemos mėnesiais Vokietijoje ir Lenkijoje dažnai pasitaiko rūkas, ledas ar stiprus sniegas. Tais atvejais transporto priemonės privalo sulėtinti greitį iki 60 km/h ar lėčiau. Vasarą pavojingos smarkios liūtys, kurios taip pat mažina matomumą ir priversdami vairuotojus važiuoti atsargiau.

Trečia priežastis – techniniai gedimai. Nors patikimi transporto kompanijos reguliariai aptarnauja savo parką, mikroautobusai yra techninės priemonės, o mechanikos dėsniai nėra atšaukiami. Prota padūžęs padangos arba klausimo problemos gali atidėlioti kelionę 1–2 valandas.

4. Kaip vairuotojų darbo ir poilsio taisyklės įtakoja atvykimo laiką?

Tai vienas svarbiausių dalykų, kurį keleiviai dažnai pamiršta. Europos Sąjungoje galioja griežtos tachografo taisyklės. Vairuotojas negali tiesiog važiuoti, kiek nori. Jis privalo laikytis šio režimo: po 4,5 valandų vairavimo būtina padaryti bent 45 minučių pertrauką (kurią galima suskaldyti į 15 min. + 30 min.). Po 9 valandų vairavimo per visą dieną vairuotojas privalo atsisėsti į 11 valandų nepertraukiamą poilsį.

Ką tai reiškia jums? Netgi jeigu kelyje nėra spūsčių ir kelyje lygu, vairuotojas negali „persivalgyti“ kelio tam, kad atvyktų anksčiau. Jeigu jis atvyksta į poilsio vietą (pavyzdžiui, vairuotojų stotį netoli Berlyno) ankstyviau, jis vis tiek turi laukti, kol nueis 11 valandų. Tai yra saugumo klausimas. Mano patirtis rodo, kad geriausios kompanijos visada laikosi šių taisyklių 100 proc., nes jų pažeidimas galiai baigtis didelėmis baudomis ir vairuotojo licencijos praradimu. Todėl, jeigu pastebite, kad mikroautobusas stovi vietoje valandą ar daugiau ir niekur neina, dažniausiai tai yra būtinas poilsis, o ne vėlavimas.

5. Kiek laiko užtrunka pasienio kontrolė ir ar ji dar vyksta?

Nuo Lietuvos įstojimo į Schengeno erdvę ir panaikinus vidines sienas, kelionės tapo daug greitesnės. Tačiau tai nereiškia, kad pasienio kontrolės visiškai nėra. Keliaujant pro Lenkiją ir Vokietiją, sienos paprastai nėra tikrinamos, tačiau retkarčiais, ypač didelių tarptautinių renginių ar saugumo sumanymų metu, gali būti taikomos laikinosios kontrolės.

Didesnį dėmesį reikia skirtai Vokietijos ir Olandijos sienai. Nors ji taip pat yra „atvira“, čia dažnai vyksta muitinės ir policijos patroliai. Jeigu mikroautobuse yra daug keleivių, kurie nėra ES piliečiai, gali būti trunkamesnis dokumentų tikrinimas. Vidutiniškai tokios procedūros užtrunka nuo 5 iki 30 minučių, tačiau jeigu kelyje sulaikomas kitas transportas, eilė gali užtrukti ilgiau. Taip pat reikia prisiminti, kad pervežant didesnę bagažą, muitinė pareigūnai turi teisę jį patikrinti, kas taip pat sukuria delsas.

6. Kokią įtaką atvykimo laikui turi „door-to-door“ paslauga ir daugelis sustojimų?

Mikroautobusų privalumas – lankstumas. Mes nevažiuojame į didžiuosius autobusų stotis centre, kur reikia keisti transportą ir nešti lagaminus miesto gatvėmis. Mes vežame jūsų iki pat durų. Tačiau šis komfortas turi savo kainą – laiką.

Įsivaizduokite situaciją: mikroautobuse yra 8 keleiviai. Kiekvienam jų reikia išlipti, išimti bagažą iš bagažinės (kas gali užtrukti 5–10 minučių, jeigu reikia ištraukti sunkius lagaminus ar dviračius), palydėti iki buto vartų, kartais padėti su daikais. Vieno keleivio išlaipinimas gali užtrukti 15–20 minučių. Daugiau 8 keleivių x 15 minučių = 2 valandos papildomo laiko.

Be to, jeigu keleiviai gyvena toliau nuo greitkelio (pavyzdžiui, mažuose miesteliuose šiaurės Olandijoje arba Pietų provincijose), nuo magistralės iki jų namų gali tekti važiuoti dar po 30–40 minučių vieną kryptį. Todėl, jeigu esate paskutinis išlaipinamo sąraše, jūsų kelionės trukmė gali skirtis net keliomis valandomis lyginant su pirmuoju keleiviu. Visada pasiklauskite dispečerio, kuriame numeriu jūsų išlaipinimas eilės tvarka.

7. Ar savaitės diena (sekmadienis, penktadienis) turi įtakos greičiui?

Absoliučiai taip. Eismo intensyvumas yra vienas svarbiausių veiksnių. Penktadieniais ir sekmadieniais keliai yra pačiai užsikrautiausios. Penktadieniais vakare Europos keliais vyksta „grįžtamojojo srauto“ fenomenas. Vokiečiai, olandai, belgai grįžta iilsėtis savo namuose po savaitės darbo arba keliauja į atostogas. Tuo metu Vokietijos automagistralėse, ypač ties Ruhr sritimi (Diuseldorfas, Esenas) arba netoli Hanoverio, susidaro didžiuliai spūstiai, kurie gali sulėtinti judėjimą iki keliasdešimties kilometrų per valandą. Tokiems spūstiams išsiskirstyti gali prireikti valandų.

Sekmadieniais situacija panaši – žmonės grįžta atgal į darbo vietas. Be to, sekmadieniais dažnai vyksta kelių remonto darbai, kuriai Vokietijoje dažnai atliekami būtent naktį arba savaitgaliais, kai srautas mažesnis (kas ironiška, nes jis tenka būtent didžiausias savaitgaliais). Geriausia diena kelionei dažniausiai būna trečiadienis ar ketvirtadienis, kai eismas yra labiau pastovus ir prognozuojamas.

8. Kaip žiemos sezonas (padangos, sniegas) veikia grafiką?

Žiema mūsų platumose visada kelia iššūkių. Nors Olandija ir Vokietija pasižymi puikiu kelių priežiūros lygiu, staigus temperatūros kritimas gali sujaukti planus. Žiemos padangos mikroautobusuose yra privalomos nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d., tačiau tai nenuims visų rizikų.

Didžiausia problema žieminiais mėnesiais yra ne sniegas Lietuvoje, o rūkas Vokietijos lygumose. Taip pat ledas ant tiltų, kurį vairuotojas gali pastebėti vėlai. Esu matęs, kaip viena avarija A2 autostradoje ties Poznańiu sukuria 30 kilometrų spūstį, ir visas eismas stovi 4 valandas. Tokiu atveju vairuotojo ir keleivių saugumas yra prioritetas nr. 1. Niekas neskubės rizikuoti gyvybe. Todėl žieminėmis kelionės planuokite su papildoma 2–4 valandų atsarga. Taip pat reikia prisiminti, kad Šventojojo (Kalėdų, Naujųjų metų) laikotarpiu eismas yra ypatingai intensyvus, o daugeliau kelių įmonių dirba sutrumpintą grafiką, kas taip pat gali lemti didesnes eiles pasienio punktuose ar keltuose (jeigu maršrutas įtrauktas jūrine dalį, nors į Olandiją dažniau važiuojama sausuma).

9. Ar galiu sekti savo mikroautobuso vietą realiu laiku?

Šiuolaikinės technologijos leidžia tai daryti vis dažniau. Dauguma patikimų, ilgai rinkoje esančių pervežimų kompanijų (įskaitant ir mūsų) savo transportui įrengia GPS stebėjimo sistemas. Prieš išvykstant arba jau būnant kelyje, dispečeris gali atsiųsti jums nuorodą (linką), kurioje galite matyti, kur yra jūsų mikroautobusas.

Tai padeda išvengti nereikalingo streso. Jeigu mataite, kad mikroautobusas stovi vietoje prie Kauno, jums aišku, kad vairuotojas dar renka kitus keleivius. Jeigu stovi netoli Vokietijos sienos, greičiausiai tai yra būtina pertrauka. Tačiau reikia suprasti, kad GPS signalas gali būti netikslumas arba dingti tuneliuose. Be to, vairuotojui draudžiama naudotis telefonu važiuojant, todėl negalėsite iškviesti jo tiesiogiai paklausti, kur jis yra. Visada bendraukite su dispečeriumi – jis turi pilną informaciją apie maršruto pokyčius.

10. Kas daryti, jei mikroautobusas vėlauja ir aš pavėluosiu į svarbų susitikimą ar lėktuvą?

Visada suktis galvos situacija, tačiau jos reikia numatyti iš ankso. Jeigu jūsų kelionės tikslas yra susitikti su lėktuvu (Olandijoje dažnai naudojami Šipholo ar Eindhoveno oro uostai), niekada neplanuokite atvykimo į tą patį dieną. Lėktuvai nelaukia, o mikroautobuso grafikas gali pasikeisti dėl nepriklausomų nuo jo priežasčių (avarija, sniegas). Visada palikite bent 4–6 valandų (o geriau visą dieną) atsargą tarp numatomos mikroautobuso atvykimo ir lėktuvo išvykimo.

Jeigu vėlavamas įvyksta jau būnant kelyje (pavyzdžiui, dėl avarijos), pirmiausia susisiekite su dispečeriumi. Jis gali pasiūlyti alternatyvas: jeigu vėlavimas yra kritinis (pvz., daugiau kaip 3 valandos), kai kurios kompanijos gali organizuoti perėjimą į kitą transporto priemonę (pvz., traukinį ar greitąjį autobusą) iš artimiausio didelio miesto, tačiau tai priklauso nuo kompanijos politikos ir bilieto tipo. Niekada nebraižykite savo grafiko pagal „idealų“ atvejį. Logistikoje vadinamasis „saugus laikas“ (buffer time) yra jūsų draugas, ne priešas.

Išvada

Kelionė į Olandiją mikroautobusu šiandien yra daug daugiau nei paprastas persikėlimas iš taško A į tašką B. Tai sudėtingas procesas, reikalaujantis gero planavimo, kantrybės ir supratimo, kad kelyje vyraja ne tik mūsų pageidavimai, bet ir realijos. Esu dirbęs šioje srityje daugiau kaip dvidešimt metų ir galiu pasakyti viena: geriausias keleivis – tai informuotas keleivis.

Neneigiamo nuostolio išvengti padės realūs lūkesčiai. Neplanuokite atvykti per 18 valandų, jeigu realus vidurkis yra 24. Neplanuokite svarbaus susitikimo tą pačią valandą, kai numatomas atvykimas. Žiūrėkite į orų prognozes, sekite eismo situaciją ir, svarbiausia, pasitikėkite savo vairuotoju – jis nori atvykti kuo anksčiau taip pat pat kaip ir jūs, nes jo poilsis prasideda tik tada, kai paskutinis keleivinas išlipa iš mikroautobuso.

Tikiuosi, kad ši informacija padės jums geriau pasiruošti kelionei. Olandija pasitinka savo pločiais plačiais keliais, vėjais ir maloniais žmonėmis, o kelyje į ją – rami ir saugi kelionė.