Keleivių vežimo į Olandiją ir iš Olandijos mikroautobusu saugumas: Eksperto vadovas

Kelionė į Olandiją (Nyderlandus) arba grįžtant atgal į Lietuvą yra daugelio mūsų šalies gyventojų realybė. Nesvarbu, ar tai kelias dėl darbo, vizitų šeimai arba turizmo, vienas iš pagrindinių rūpesčių, kampanuojant ir keleiviams, ir jų artimiesiems, yra saugumas. Šiandienos rinkoje pasiūla yra gana didelė, tačiau ne visi vežėjai verti jūsų pasitikėjimo. Dirbęs tarptautinių pervežimų srityje daugiau kaip dvi dešimtis metų, galiu drąsiai teigti: saugumas – tai ne tik gražiai skambantys žodžiai reklamose, tai sudėtingas mechanizmas, kurį sudaro techninės priežiūros, vairuotojo kompetencijos, teisiniai reguliavimai ir bendra įmonės kultūra.

Kai kalbame apie maršrutą, kurio ilgis gali siekti 1800–2000 kilometrų viena kryptimi, klaidų kaina gali būti per aukšta. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kas iš tikrųjų užtikrina keleivių saugumą kelyje, kaip atpažinti patikimą vežėją ir kokiems standartams turi atitikti kokybiškas mikroautobuso pervežimas. Svarbiausia – nebijoti klausti užduotiems klausimams, nes jūsų ramybė prasideda nuo žinių.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Žemiau pateikiamas atsakymų į dažniausiai keleivių užduodamus klausimus apie saugumą rinkinys. Jis sukurtas tam, kad jums būtų lengviau orientuotis renkant pervežimų bendrovę ir suprasti, kas vyksta „už scenos“.

1. Kaip tikrinami mikroautobusai prieš išvykstant į tolimą kelionę?

Profesionali vežėjo įmonė niekada neleidžia transporto priemonės kelyje be išsamaus techninio patikrinimo. Prieš kiekvieną tolimą reisą į Olandiją, mechanikas atlieka „nulinę“ apžiūrą. Tai neįtraukia įprasto techninio apžiūrėjimo, kuris atliekamas kas 6 mėnesius. Čia tikrinami stabdžių skysčiai, tepalai, padangų protektoriai (gylio turi būti pakankamai, kad atlaikyti lietų Olandijoje), visi šviesos signalai ir, labai svarbu, padangų slėgis. Esant net mažiausiai abejonių (pvz., šiek tiek „braižo“ vairas arba girdimas neįprastas garsas), mikroautobusas neleidžiamas į reisą. Taip pat būtina patikrinti, ar visi keleivių saugos diržai veikia, nes juose – mūsų sargybiniai.

2. Kokias kvalifikacijas turi turėti vairuotojas, vežantis keleivius tarptautiniais maršrutais?

Tai vienas svarbiausių aspektų. Vairuotojas negali būti tiesiog vairuotojo pažymėjimą turintis asmuo. Keleivių vežimui mikroautobusu, kurių vietų skaičius viršija 8 (taigi, 9 ir daugiau vietų), reikalingas „D“ kategorijos vairuotojo pažymėjimas. Tačiau tai ne viskas. Vairuotojas turi turėti taip vadinamą „95 kodą“ – tai pažymėjimas apie baigtus profesinius vairuotojų kvalifikacijos kūrėjų mokymus (Code 95). Be to, reikalingas Tarptautinio vairuotojo pažymėjimo (Tachograph card) kortelė, be kurios negalima vairuoti komercinio transporto. Mano patirtis rodo, kad geri vairuotojai turi šimtus tūkstančių kilometrų patirties už nugaros ir psichologinį pasiruošimą dirbti su žmonėmis.

3. Kaip reguliuojamas vairuotojo darbo ir poilsio laikas, kad jis neužmigtų vairuojant?

Čia veikia griežti Europos Sąjungos reglamentai (EO 561/2006), kurių neįmanoma apeiti. Vairuotojas privalo naudotis tachografu, kuris fiksuoja kiekvieną judesį. Taisyklės nustato, kad po 4,5 valandų vairavimo būtina padaryti 45 minučių pertrauką (arba suskaldyti į 15 + 30 min.). Paros poilsis turi trukti bent 11 valandų (gali būti sutrumpintas iki 9 valandų ne daugiau kaip 3 kartus per savaitę). Savaitinis poilsis – mažiausiai 45 valandų. Jei įmonė leidžia vairuotojui pažeisti šias taisykles, ji ne tik kelia pavojų keleiviams, bet ir rizikuoja gauti milžiniškus baudas bei prarasti licenciją. Saugus vežėjas visada stebi savo vairuotojų tachografo grafikus.

4. Ar kelionės į Olandiją yra apdraustos? Ką daryti įvykus avarijai?

Taip, legaliai veikianti įmonė privalo turėti privalomąjį transporto priemonės civilinės atsakomybės draudimą (KETPOLIS), kuris atlygina žalą trečiesiems asmenims. Tačiau keleivių saugumui svarbiau yra keleivių draudimas (Casco arba specialus keleivių nelaimingų atsitikimų draudimas). Prieš išvykdami, visada pasidomėkite, ar įmonė turi šį draudimą. Jei įvyksta avarija, pirmasis žingsnis – skambutis pagalbos numeriu 112, tada – susisiekti su pervežėju. Patikimi vežėjai turi aiškius veiksmo algoritmus avarijų atvejais: jie organizuoja keleivių perkėlimą į kitą transportą arba apgyvendinimą, jei kelionė negali būti tęsiama.

5. Kokios yra specifinio saugumo taisyklės važiuojant per Olandiją ir Vokietiją?

Olandija yra šalis, kurioje eismo saugumas yra prioritetu, tačiau kelių infrastruktūra turi savo ypatumų. Vienas svarbiausių dalykų – dviračių takai. Juose visada vyrauja intensyvus eismas, ir mikroautobusams, sukančiant į dešinę (pvz., sankryžose arba apvažiavimuose), būtina ypatingai atidžiai žiūrėti į „aklojoje zonoje“ esančius dviratininkus. Taip pat Olandijoje griežtai stebimi greičio limitai, o vietovėse dažnai važiuojama 50 km/h ar net 30 km/h greičiu. Vokietijoje, kur kelią kertame, svarbu prisiminti apie „Autobahn“ greičius ir „Reiseverbot“ – draudimą vairuoti tam tikromis dienomis (sekmadieniais ir šventėmis) sunkiajam transportui, jei tai taikoma tam tikrai transporto kategorijai (nors keleiviniai mikroautobusai dažnai išimtiniai, tačiau reikia tiksliai žinoti techninius duomenis).

6. Kaip tvarkomas bagažas ir ar jis nekelia pavojaus keleiviams?

Bagažo tvarkymas – ne tik komforto, bet ir saugumo klausimas. Netvarkingai užkrautas bagažas gali pakenkti svorio centrui, kas padaro mikroautobusą nestabiliu viražuose (ypač vėjuotuose Olandijos keliuose). Patikimi vežėjai naudoja bagažo skyriuje tvirtinimo dirželius, kad lagaminai neišsiristų staigiai stabdant. Taip pat griežtai draudžiama vežti degiųjų medžiagų, aerozolių ar kitų pavojingų keleivių salone arba netvirtinamame bagažo skyriuje. Bagažas turi būti padėtas taip, kad neblokuotų išėjimo iš automobilio avarijos atveju.

7. Kaip pasirinkti saugų pervežėją ir kokiems „raudonos vėliavėlėms“ reikia atkreipti dėmesį?

Renkantis pervežėją, pirmaiausia patikrinkite, ar įmonė turi vežėjo licenciją. Lietuvoje tai galima padaryti per „Sėkmės“ duomenų bazę arba VTAD (Valstybinės kelių transporto inspekcijos) svetainę. Jei įmonės nėra sąraše – vairuoti keleivius už pinigus jiems draudžiama. „Raudonos vėliavėlės“: per maža kaina (tai reiškia, kažkas kur taupoma – arba techninė priežiūra, arba vairuotojo atlyginimas), neaiškus susitikimo vieta (pavėsinės prie prekybos centrų vietoje oficialių stotelių), reakcija į klausimus apie draudimą ar vairuotojo poilsį. Jei administratorius vengia atsakyti į šiuos klausimus, ieškokite kito.

8. Ar vaikams reikalingos specialios saugumo priemonės mikroautobuse?

Lietuvoje ir visoje Europoje Sąjungoje galioja taisyklė, kad vaikiškos kėdutės privalomos, jei vaiko ūgis ar svoris to reikalauja (dažniausiai iki 150 cm ūgio arba 36 kg svorio). Tačiau yra vienas svarbus niuansas: jei mikroautobuse įrengti saugos diržai (kas yra privaloma), vaiko kėdutė turi būti pritvirtinta ant sėdynės su diržu. Dauguma tarptautinių mikroautobusų turi standartinius 3-pųjų taškų diržus. Jei keliaujate su mažuoju vaiku, būtinai pasidomėkite, ar įmonė suteikia galimybę prisegti kėdutę (kai kurie turi savo kėdučių parką, kitais atvejais turite savąją). Neleiskite vaiko sėdėti tik ant rankų – tai avarijos metu neapsaugos nieko.

9. Kaip elgtis, jei vairuotojas vairuoja agresyviai ar pažeidžia taisykles?

Tai yra nepriimtina. Keleivio saugumas yra aukščiau už viską. Jei jūsų vairuotojas viršija leistiną greitį, naudoja telefoną be „hands-free“ sistemos arba yra girtas, nedelsdami praneškite įmonės vadovui (dažniausiai numeris yra sutartyje arba biliete). Jei situacija kritiška ir keliauja tiesioginė grėsmė gyvybei, skambinkite policijai (112 šalyje, kurioje esate). Nors tokių atvejų su profesionaliomis kompanijomis pasitaiko labai retai, būtina žinoti savo teises. Mano patirtis rodo, kad įmonės, kurios vertina savo reputaciją, iš karto reaguoja į tokius signalus net jei jie gaunami iš kitų šalių.

10. Kokios yra sanitarinės ir higienos sąlygos, ypač pandemijos ar sezoninių ligų metu?

Nors akivaizdžių apribojimų jau nebėra, higiena išlieka saugumo dalimi. Ilgos kelionės uždarame erdvėje reiškia, kad oro vėdinimas yra būtinas. Nauji mikroautobusai turi galingas oro kondicionavimo sistemas su filtrais. Taip pat geriausių įmonių vairuotojai reguliariai vėdina saloną poilsio metu. Atsižvelgiant į patirtį, rekomenduoju pasidomėti, ar įmonė turi dezinfekcijos priemonių, ir nepamirškite asmeninės higienos. Užkratas mikroautobuse gali greitai persiduoti visiems keleiviams, todėl švara – tai ir sveikatos saugumas.

Išvada

Apibendrinant, keleivių vežimo į Olandiją ir iš Olandijos mikroautobusu saugumas nėra vieno aspekto reikalas. Tai kompleksinė sistema, prasidedanti nuo atsakingos įmonės vadovybės, kuri investuoja į techninę priežiūrą ir neleidžia vairuotojams pažeisti poilsio režimo, ir baigiantis patys keleiviais, kurie atsakingai renkasi vežėją ir laikosi eismo taisykbių (pvz., užsisegami diržais).

Mano daugiametė patirtis šioje srityje moko vieno: pigiausia kaina dažniausiai pasirodo brangiausia, kai kalbame apie nervus, laiką ir, svarbiausia, saugumą. Nepabijokite klausti, reikalauti dokumentų patikrinimo arba pasidomėti mikroautobuso amžiumi prieš išvykstant. Tikrinimas – ne nepasitikėjimo išraiška, o suaugusio žmogaus požiūris į savo bei savo artimųjų gyvybę.

Kelionė į Olandiją gali būti maloni ir patogi, jei pasitikite savo partneriu kelyje. Rinkdamiesi profesionalų, jūs ne tik perkate bilietą, bet ir įsigyjate ramybę bei garantiją, kad šis tūkstančius kilometrų ilgis maršrutas bus įveiktas sklandžiai ir saugiai.