Keleivių vežimas į Olandiją: patarimai keliaujantiems su augintiniais

Tarptautinis keleivių pervežimas yra sritis, kurioje detalės lemia sėkmę. Per daugiau nei dvidešimt metų dirbdamas šioje srityje, esu matęs begalę situacijų – nuo tiesiogiai sklandžių kelionių iki sudėtingų nesklandumų, kuriuos būtų galima išvengti turint šiek tiek daugiau žinių. Viena dažniausiai pasitaikančių rūpesčių, kylančių rengiantis kelionei į Nyderlandus (Olandiją), yra augintinio vežimas. Šalis, garsinti savo kanalais, vėjo malūnais ir liberaliu požiūriu į gyvūnus, vis tiek turi griežtų taisyklių, kurių privalu laikytis.

Kelionė į Olandiją su šuniu, kate ar netegu smulkiu graužiku yra visiškai įmanoma ir dažnai būna nepaprastai patirtis, tačiau ji reikalauja išankstinio pasiruošimo. Nors šiuolaikinės transporto priemonės yra erdvios ir patogios, o logistikos kompanijos įgudusios tvarkyti tokio tipo užsakymus, atsakomybė visada lieka ant keleivio pečių. Šiame straipsnyje mes išnagrinėsime visus svarbiausius aspektus – nuo reikalingų dokumentų iki paties kelionio komforto užtikrinimo, kad jūsų ir jūsų augintinio kelionėtų būtų kuo sklandesnė.

Įvadas

Olandija yra viena labiausiai pro-gyvūniškai nusiteikusių šalių Europoje. Čia augintiniai laikomi ne tik naminiais gyvūnais, bet ir visaverčiais šeimos nariais. Tai reiškia, kad viešbučiai, kavinės ir net geležinkelio vagonai dažnai yra pritaikyti priimti keturkojus draugus. Tačiau, kai kalbame apie tarptautinį pervežimą iš Lietuvos, situacija pasidaro sudėtingesnė dėl ilgos kelionės trukmės, kelių valstybių sienų kirtimo ir griežtų veterinarinių reikalavimų.

Profesionalus požiūris į keleivių vežimą į Olandiją su augintiniais prasideda ne nuo to, ką dėti į lagaminą, o nuo biurokratinių formalumų. Dažnai keleiviai klaidingai manyti, kad jei šuo atrodo sveikas, tai problemų nebus. Tačiau sienos kirtimo metu veterinarinė kontrolė gali būti labai smulkmeniška. Esu matęs atvejus, kai šeimos, važiuojančios poilsiauti, buvo priverstos grįžti atgal arba ilgam laikoti pasienio punkte tik todėl, kad buvo padaryta klaida vakcinacijos pažymėjime arba trūko vieno parašo.

Be to, fizinis kelionės iššūkis nėra mažas. Kelionė iš Vilniaus ar Klaipėdos iki Amsterdamo ar Roterdamo trunka maždaug 20–24 valandas, priklausomai nuo maršruto ir sustojimų. Toks laikas transporto priemonėje yra ilgas ne tik žmogui, bet ir gyvūnui. Todėl labai svarbu ne tik teisingai parengti dokumentus, bet ir užtikrinti, kad augintinis jaustųsi saugiai ir kuo mažiau stresuojantis. Šiame straipsnyje mes sukelsime visus judrio taškus ant "i" ir padėsime jums išvengti tų klaidų, kurias dažnai daro naujokai.

Svarbu pabrėžti, kad keleivių pervežimo rinka pasikeitė. Dabar nebevaldo vien didžiulės autobusų kompanijos, kurios dažnai atsisakydavo vežti gyvūnus. Atsirado daug privatų keleivių pervežėjų, siūlančių "kelionę nuo durų iki durų" su individualiu požiūriu į keleivį ir jo augintinį. Tai atveria naujas galimybes, tačiau ir reikalauja atidžiau pasirinkti patikimą partnerį. Toliau pateiktame DUK skyriuje atsakysime į dažniausiai kylančius klausimus, padėsiančius jums susidaryti pilną vaizdą apie tą, kas laukia kelyje.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kokius dokumentus būtina turėti, kad su augintiniu galėčiau važiuoti į Olandiją?

Tai, galbūt, svarbiausias klausimas, į kurį turi būti atsakyta dar prieš įsileidžiant šunį į automobilį. Oficialiai, norint kirsti ES valstybių sienas su šunimi, kate ar freta, būtina turėti galiojantį ES gyvūnų pasą (jis išduodamas veterinarinėje apylinkėje). Šiame pase turi būti įrašyta gyvūno mikroschema (čipo) numeris, o pačiam gyvūnui šis čipas turi būti įskiepytas po oda. Be to, pase turi būti įrašyta informacija apie pasiūlymą nuo pasiutligės (rabies). Vakcina turi būti padaryta ne vėliau kaip 21 dieną prieš kelionę (bet ne anksčiau nei pasibaigus paskutinės vakcinos galiojimo laikui, jei tai ne pirmasis skiepas). Jei važiuojate į Olandiją iš kitos ES šalies (kaip Lietuva), papildomų testų (pvz., antikūnų tyrimo) nereikia, jei kelionės tikslas nėra ilgam laikui gyventi ir vėliau grįžti atgal (tai aktualu tik tada, kai keliama iš trečiųjų šalių). Be paso, visada patartina turėti veterinarinę pažymą apie gyvūno sveikatos būklę, nors ji techniškai nebūtina sienos kirtimui, tačiau gali praversti jei kiltų klausimų.

2. Ar yra kokių nors apribojimų pagal gyvūno veislę ar dydį?

Olandija neturi tokio griežto "piktųjų veislių" sąrašo, kaip, pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė ar kai kurios Vokietijos žemės, tačiau transporto kompanijos gali turėti savus nuostatus. Dauguma keleivių pervežėjų veža šunis nepriklausomai nuo jų dydžio, tačiau labai didelių šunų (pvz., dogų, alabajų) vežimas gali būti apribotas dėl vietos transporto priemonėje stokos. Jei turite labai didelį šunį, būtina iš anksto susisiekti su pervežėju ir aptarti, ar jie turės tinkamą transportavimo dėžę (būgną) ar erdvę. Kai kurioms agresyvesnėms veislėms gali būti reikalaujama, kad gyvūnas būtų ne tik dėžėje, bet ir užsegamas su antsnukiu, taip pat turėtų specialią užraktą ant dėžės. Tai ne pykčio išreiškimas, o saugumo priemonė – ir jūsų, ir vairuotojo, bei kitų keleivių.

3. Kaip pasirinkti tinkamą transporto priemonę (autobusas vs. mikroautobusas)?

Čia viskas priklauso nuo jūsų biudžeto ir augintinio charakterio. Dideliuose reisuose autobusuose (tokiuose kaip "Ecolines" ar panašiuose) augintiniai dažnai vežami bagažinėje, atskirai nuo keleivio. Tai gali būti stresuojanti patirtis šuniui, nes jis negali matyti savo šeimininko ir būna tamsu bei triukšminga. Be to, bagažinėje gali būti šalta arba per karšta, priklausomai nuo sezono. Tuo tarpu privatūs keleivių pervežėjai, kurie važiuoja mikroautobusais ar lengvaisiais automobiliais, dažniausiai leidžia augintiniams važiuoti kartu su keleiviu salone, jei gyvūnas yra tinkamai transportuojamas (pet carrier'iuose arba ant pavadėlo, jei tai nedidelis šuo). Mano patirtis rodo, kad mikroautobusai yra gerensis pasirinkimas kelionėms su gyvūnais dėl galimybės stebėti augintinio būklę ir juos nuraminti.

4. Kokias transportavimo priemones (būgnus, narvus) reikia turėti?

Tai techninis, bet labai svarbus dalykas. Jei augintinis vežamas bagažinėje arba mikroautobuse atskirai nuo keleivio, jis privalo būti tvirtame, vėduojamame narve arba būgne. Būgnas turi būti pakankamai didelis, kad gyvūnas galėtų į jį įeiti, suktis ir gulėti ištiestas. Negalima gyvūno "kišti" į per mažą dėžę – tai ne tik neatitinka gyvūnų gerovės standartų, bet ir sukels didelį stresą. Jei kelionė vyksta salone, maži gyvūnai (šuniukai, katės) turi būti transportuojami specialiuose krepšiuose arba narveliuose, kurie turi tvirtą dugną (kad gyvūnas nepasiliktų ant sėdynės) ir turi būti užsegami. Vairuotojai dažnai reikalauja, kad šuo transportavimo metu būtų ant pavadėlo ir su antsnukiu, net jei jis yra salone. Tai būtina jūsų saugumui – staigus stabdymas gali sužaloti neapsisaugojusį gyvūną.

5. Ar reikia mokėti papildomai už augintinio bilietą?

Dažniausiai – taip. Nors kai kurios kompanijos gali leisti vežti labai mažus gyvūnus (pvz., "kišeninius šunis" ar kates) nemokamai, jei jie telpa ant kelnių, standartinė praktika yra mokėti už papildomą vietą arba bilietą gyvūnui. Kaina svyruoja nuo 30 iki 100 eurų, priklausomai nuo atstumo ir pervežėjo. Verta prisiminti, kad mokate ne tik už vietą, bet ir už tai, kad vairuotojas atidžiau stebės gyvūną, už papildomą valymą (jei reikės) ir už galimybę keliauti su augintiniu. Užsakydami bilietą, būtinai nurodykite, kad važiuosite su augintiniu. Negana to, kad gali tekti mokėti papildomai, tačiau viename automobilyje gali būti ribojamas gyvūnų skaičius (pvz., ne daugiau dviejų šunų vienoje kelionėje), tad išankstinis pranešimas yra privalomas, kad jums būtų skirta vieta.

6. Kaip paruošti augintinį fiziškai ilgai kelionei?

Fizinis pasiruošimas yra tiek pat svarbus kiek ir dokumentinis. Jei kelionė trunka 20 valandų, pabandykite iš anksto suvilioti šunį ilgesniam išvykui. Nenaudokite maisto maždaug 4–6 valandas prieš kelionę, kad išvengtumėte vėmimo ar vidurių užkietėjimo kelyje. Tačiau vanduo turi būti prieinamas visada. Įsitikinkite, kad gyvūnas turi galimybę pasišlapinti prieš pat įlipimą ir kiekvienoje ilgesnėje stotyje. Jei kelionė vyksta vasarą, būtinai pasirūpinkite vėsinimu – drėgna rankšluostis ant narvo arba specialiai vėdinančios priemonės. Jei žiema – užtikrinkite, kad gyvūnas nebūtų peršaltęs, ypač jei vežamas bagažinėje (nors šiuolaikiniai autobusai turi šildymą, temperatūra ten gali skirtis nuo salono). Taip pat verta pasiimti mėgstamą žaiską, kad gyvūnui būtų kažkas pažįstamo ir jis jaustųsi saugiau.

7. Kas daryti, jei augintinis labai jaudinasi ar turi baimę nuo važiavimo?

Tai dažna problema, ypač su katinais ir šunimis, kurie nėra įpratę važiuoti. Jei žinote, kad gyvūnas jaudinasi, prieš kelionę pasitarkite su veterinaru. Veterinaras galės paskirti raminamuosius vaistus arba natūralias priemones (pvz., feromonų antkaklius ar lašus), kurie padės sumažinti stresą. Nenaudokite savo iniciatyvos žmogaus vaistų – tai gali būti mirtinai pavojinga! Taip pat neleidžiama svaiginti gyvūnų pervežimo metu be ekstremalios būtinybės, nes tai gali sukelti kvėlavimo problemų, ypač tuomet, kai gyvūnas yra dėžėje. Jei matote, kad jūsų augintinis labai stipriai stresuoja kelyje (kąls, loja, draskosi), būkite pasiruošę jį raminti, jei esate salone, arba pasitikėkite vairuotojo, kuris turi patirties su tokiais atvejais, profesionalumu.

8. Ar galima vežti ne šunis ar kates, o pvz., graužikus ar paukščius?

Taip, tačiau tai reikalauja ypatingo susitarimo. Dauguma standartinių autobusų neveža smulkiųjų gyvūnėlių dėl galimo alergijų keliamojo pavojaus ir triukšmo. Jei turite triušį, žiurkę ar papūgą, geriausia kreiptis į privatų pervežėją, kuris gali pasiūlyti individualią kelionę. Būtina užtikrinti, kad narvelis būtų hermetiškas (kad gyvūnas nepabegtų ir nebarstytų pašarų) ir tamsus – dauguma graužikų jaustis saugiau tamsioje erdvėje. Taip pat svarbu, kad narvelis būtų tvirtas, kad ant jo neatsistotų kiti keleiviai ar bagažas. Prieš važiuodami paklauskite ar yra apribojimų dėl rūšių – kai kurios egzotiškos rūšys gali reikalauti specialių leidimų.

9. Ką daryti atvykus į Olandiją? Ar yra kokių nors specifinių taisyklių šalyje?

Atvykus į Olandiją, oficiali procedūra paprastai baigiasi, jei sienos kirtimo metu nebuvo pažeidimų. Tačiau verta žinoti vietines taisykles. Olandijoje labai griežtai stebima švaros. Poilsiaujant ar važiuojant miestu, būtinai reikia turėti su savim maišelius šuns išmatoms ir juos naudoti – baudos už tai gali būti didelės. Be to, Olandijoje šunys dažnai turi būti ant pavadėlo viešosiose vietose, netgi miestų parkuose, nebent yra specialiai pažymėtos zonų be pavadėlo. Jei atvykstate ilgam laikui, verta apsigyventi veterinarijos klinika savo rajone, tačiau trumpai vizituui pakanka turėti ES pasą. Jei planuojate važiuoti keltais (pvz., iš Vokietijos į Olandiją per Reiną), taip pat patikrinkite keltų kompanijų taisykles, nors jose paprastai ES taisyklės yra standartiškai priimamos.

10. Kaip elgtis, jei kelionės metu gyvūnui pasidarys blogai?

Tai blogiausias scenarijus, bet apie jį reikia pagalvoti. Jei važiuojate autobusu, kur gyvūnas yra bagažinėje, ir jūs pastebite, kad vairuotojas dažnai sustoja ir kažką tikrina, gali būti, kad kažkas ne taip. Nebijokite klausti vairuotojo apie gyvūno būklę stotyse. Jei gyvūnas yra su jumis salone ir jam pradeda blogėti (vėmimas, stiprus dusulys), nedelsdami praneškite vairuotojui. Profesionalūs vairuotojai turi pirmosios pagalbos priemonių ir žino, kur sustoti netoli veterinarijos klinikos, jei būtina. Turėkite su savime veterinaro telefono numerį (Lietuvoje) ir susiraskite artimiausios veterinarijos klinikos maršrute numerį iš anksto. Taip pat verta turėti savo gyvūno draudimo poliso numerį, jeigu toks yra – tarptautiniu draudimu dažnai padengiamos ir skubios veterinarijos paslaugos užsienyje.