Keleivių transporto pasirinkimas: geriausia kelionė į Olandiją

Įvadas

Per pastaruosius dvidešimt metų, dirbdamas tarptautinių keleivių pervežimų srityje, mačiau, kaip pasikeitė mūsų požiūris į keliones. Anksčiau kelionė į Vakarų Europą, ypač į tokią šalį kaip Olandija (arba Nyderlandai), buvo asocijuojama su ilgomis valandomis, nepatogiais autobusais ir dideliu nuovargiu. Šiandien situacija yra radikaliai kitokia. Rinka tapo labai konkurencinga, o tai – tiesioginis naudos keliautojui atvejis. Transporto pasirinkimas į Olandiją nebeapsiriboja vienintelio „užsispyrusio“ autobuso, kuris važiuoja kartą per savaitę, paieška. Tai yra sudėtingas logistinis sprendimas, reikalaujantis suprasti ne tik kainą, bet ir komfortą, laiko taupymą bei, svarbiausia, saugumą.

Olandija yra viena populiariausių destinacijų tarp lietuvių. Čia vyksta ne tik turistinės kelionės į Amsterdamą ar kitus miestus, bet ir intensyvi darbinė migracija, taip pat reguliarūs vizitai pas šeimos narius ar draugus. Kadangi atstumas tarp Vilniaus ir, pavyzdžiui, Amsterdamo siekia apie 1700 kilometrų, kelionės organizavimas tampa strateginiu uždaviniu. Nuo to, kaip pasirinksite transportą, priklausys Jūsų fizinė būklė atvykus ir visa kelionės patirtis.

Šiame straipsnyje aš pasidelsiu ties ne techninėmis specifikacijomis, o tuo, kas svarbiausia klientui. Mes aptarsime, ką reiškia šiandien keliauti autobusu, kada verta pagalvoti apie lėktuvą ar automobilį, ir kaip išvengti tipiškų klaidų, kurias daro net patyrę keleiviai. Mano tikslas – padaryti taip, kad Jūsų kelionė į Olandiją būtų ne prievarta, o malonus pradžios taškas Jūsų maršrute, nepriklausomai nuo to, ar keliaunate verslo reikalais, ar poilsiui.

Rinka siūlo įvairias alternatyvas: nuo „low-cost“ aviakompanijų iki prabangių turistinių autobusų, kurie dabar dažnai prilygsta verslo klasės salėms. Tačiau kiekvienas pasirinkimas turi savo smulkmenų, kurias reikia žinoti iš anksto. Toliau pateikiame išsamų atsakymų į dažniausiai užduodamus klausimus, padėsiančių Jums susidaryti pilną vaizdą apie tai, kaip organizuoti idealų pervežimą į Nyderlandus.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Koks geriausias susisiekimo būdas į Olandiją: autobusas, lėktuvas ar automobilis?

Atsakymas į šį klausimą nėra vienareikšmis ir priklauso nuo Jūsų prioritetų: laiko, pinigų ar patogumo. Jei Jūsų pagrindinis kriterijus – greitis, be abejo, lyderiauja lėktuvas. Skrydis iš Vilniaus ar Kauno iki Amsterdamo ar Eindhoveno trunka tik apie 2,5–3 valandas (nepaisant laiko skirtumo). Tačiau čia reikia įvertinti ir „priedus“: laiką, skiriamą nukeliavimui į oro uostą, registracijai, saugumo patikrai, o atvykus – dar ir laiką nuo oro uosto iki galutinės paskirties vietos Olandijoje. Dažnai visa ši procedūra suvalgo tiek pat laiko, kiek kiek trunka tiesioginis autobusų reisas.

Autobusas yra „auksinis vidurkis“. Jis leidžia atvykti tiesiai į miesto centrą (pavyzdžiui, į Amsterdamą ar Roterdamą), be jokių persėdimų, o dauguma šiuolaikinių autobusų turi WiFi, elektros lizdus ir ergonomiškas sėdynes. Per mano dvidešimt metų patirtį, autobusų parkas pasikeitė nepripažįstamai – tai nebėra „sunkvežimiai su sėdynėmis“, o tikros kelionės laboratorijos.

Automobilis tinka tiems, kurie Olandijoje ketina daug judėti arba veža daug bagažo. Tačiau reikia nepamiršti, kad Olandijoje yra griežti greičio limitai, dideli eismo uždavinimai (ypač šiaurės ir rytų kryptimis), o automobilių statymas miestuose yra labai brangus. Be to, apie 1700 km viena kryptis vairuotojui yra didelė apkrova, reikalaujanti poilsio, kas prailgina kelionę. Todėl, jei keliaujate pavieniui, autobusas dažnai būna ekonomiškesnis ir saugesnis pasirinkimas.

2. Kiek trunka kelionė autobusu ir ar yra privalomi poilsiai?

Standartinis autobusų reisas iš Lietuvos (Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Panevėžys) iki Olandijos trunka apie 22–26 valandas, priklausomai nuo maršruto, sustojimų skaičiaus ir situacijos kelyje (ypač Vokietijoje ir Lenkijoje). Svarbu suprasti, kad šis laikas nėra tiesioginis vairavimo laikas. Kaip ilgametis ekspertas, galiu patvirtinti, kad visiems reguliariems reisams taikomos griežtos Europos Sąjungos taisyklės (EOBR tachografai), kurios reglamentuoja vairuotojų darbo ir poilsio laiką.

Įstatymai reikalauja, kad po 4,5 valandų vairavimo būtų daroma 45 minučių pertrauka (arba suskirstyta į 30 ir 15 minučių). Be to, po 9 valandų vairavimo vairuotojas privalo atsisakyti 11 valandų nepertraukiamo poilsio. Tai reiškia, kad Jūsų kelionėje bus ne vienas sustojimas. Paprastai tai yra degalinės su kavinėmis, kur keleiviai gali papietauti, išsitiesti kojas ir parduoti rūkalus. Nors tai prailgina kelionę, tai yra būtina Jūsų saugumo garantas. Geriausių pervežėjų maršrutai yra sudaryti taip, kad poilsiai sutaptų su patogiomis sustojimo vietomis, o ne laiku viduryje niekur.

3. Ką reikia žinoti apie vizų ir dokumentų patikrinimą kelyje?

Nors Olandija (Nyderlandai) yra Schengeno erdvės narė, taip pat kaip ir Lietuva, tai nereiškia, kad dokumentų patikrinimas neįvyks. Per savo praktiką mačiau dažnai situacijų, kai keleiviai netyčia užmiršta pasiimti paso, manydami, kad „važiuojame per Europą, sienų nėra“. Tai yra didelė klaida. Tiek Lenkijoje, tiek Vokietijoje, tiek pačioje Olandijoje policija dažnai atlieka pasienio kontrolę netoli sienų arba didžiuosiuose magistralių mazguose.

Būtina turėti galiojantį asmens dokumentą – pasą arba asmens kodą su mikrochipu (jei jis tinkamas keliams po ES). Jei keliaujate su vaiku, būtinai patikrinkite, ar turite jo dokumentą. Taip pat svarbi šeimos narių sutikimo forma, jei vaiko lydi tik vienas iš tėvų. Nors dažniausiai to neprašo, pasienio pareigūnai turi teisę užtikrinti vaiko saugumą.

Nepaisant to, kad vizos nereikia, asmuo turi būti „įvežiamas“ į šalį legaliai. Jei turite migracijos apribojimų ar buvote pašalintas iš kitos Schengeno šalies, rizikuojate nebūti įleistas. Mano patarimas: prieš išvykdami visada pasidairykite po rankine, ar ten yra dokumentai. Juos patogiausia laikyti ne giliame lagamine, o pasiekiamoje vietoje, kad išvengtumėte streso ir eismo uždelstimo, kai vairuotojas prašys parodyti dokumentus policijos kontroliuojant autobusą.

4. Kaip pasirinkti patikimą keleivių pervežėją ir ką tikrinti?

Rinka yra pilna pasiūlymų – nuo didelių, žinomų kompanijų iki mažų, „vieno autobuso“ pervežėjų. Kaip ekspertas, patariau neatsižvelgti tik į žemiausią kainą. Žemiausia kaina dažnai reiškia senesnį autobusą, mažiau patogumų arba blogesnę vairuotojų kvalifikaciją. Patikimumą lemia keletas faktorių.

Pirma, patikrinkite, ar įmonė turi licenciją tarptautiniams keleivių pervežimams atlikti. Ši informacija paprastai yra jų internetinėje svetainėje. Antra, skaitykite atsiliepimus, ypač dėl laiko griežtumo. Vienas dalykas, kuris vargina keleivius dažniausiai – tai vėlavimai. Jei kompanija turi gerą reputaciją, ji investuoja į techninę autobusų priežiūrą, kas sumažina gedimų tikimybę.

Trečia, atkreipkite dėmesį į klientų aptarnavimą. Ar pavyksta susisiekti su dispečeriumi? Ar jie aiškiai informuoja apie išvykimo vietą (pvz., konkrečią stotelę, ne tik miestą)? Mano patirtis rodo, kad patikimi pervežėjai visada turi aiškų maršruto aprašymą ir kontaktinius telefonus, kurie veikia 24/7. Venkite įmonių, kurios neatsako į skambučius arba el. paštus prieš kelionę – tai pirmasis signalas, kad įvykus problemai kelyje, liksite vienas.

5. Kokie yra bagažo apribojimai ir kaip juos išvengti?

Bagažo klausimas visada kelia daugiausia neaiškumų. Standartinė praktika tarptautiniuose reisuose yra tokia: keleivis gali pasiimti vieną didelį bagažą (iki 20–30 kg, talpinamą į bagažinę po autobusu) ir vieną rankinę bagažą (kuris turi tilpti po sėdyne arba ant viršaus lentynos, svoris paprastai neviršija 5–10 kg).

Problemos kyla tada, kai keleiviai bando suvežti daugiau daiktų. Pvz., dažnai atvežami dviračiai, didelės muzikinės sistemos ar baldai. Tokiu atveju būtina iš anksto susitarti su pervežėju. Paprastai už papildomą vietą bagažinėje (jei yra laisva vieta) reikia papildomai sumokėti. Nenusipelnęs keleivis, kuris atvyksta su didele muzikos sistema be išankstinio pranešimo, gali būti nepriimtas į reisą, kas sukelia konfliktą.

Taip pat svarbu pridėti bagažui etiketę su Jūsų vardu ir telefonu. Nors retai, bet bagažai gali būti painiojami, ypač keliuose sustojant keleiviams išvysti. Rankinėje bagažoje nerekomenduojama vežti brangius elektroninius prietaisus ar didelių pinigų sumų, nes jos nėra draudžiamos kaip registruotas bagažas, o jei autobuse įvyks vagystė, gauti kompensaciją bus sunkiau.

6. Ar verta rinktis bilietus su išankstine rezervacija?

Absoliučiai taip. Per mano dvidešimt metų darbo pastebėjau aiškią tendenciją: kaina auga artėjant išvykimo datai. Tai yra klasikinė „yield management“ ( pajamų valdymo) strategija, naudojama ne tik aviacijoje, bet ir autobusų pervežimuose. Išankstinė rezervacija ne tik sutaupo pinigų (kartais iki 30–40 proc.), bet ir užtikrina vietą reise.

Ypač tai aktualu šventiniu laikotarpiu (Kalėdos, Naujieji metai, Velykos) arba vasaros atostogų pradžioje, kai didelė lietuvių diaspora Olandijoje grįžta namo arba važiuoja atostogauti. Tokiu laiku populiarūs reisai gali būti išparduoti savaitėmis iki išvykimo.

Be to, rezervuodamas iš anksto, galite pasirinkti geriausias vietas autobuse. Jei Jums svarbu žiūrėti pro langą arba sėdėti prie praėjimo (jei dažnai reikia išsitiesti), tai galima padaryti tik ankstyvajame užsakyme. Vėliau dažniausiai lieka tik likę vietos – gale arba priešais WC, kas ne visada patogu ilgoje kelionėje.

7. Kokie yra pagrindiniai maršrutai ir kokia eismo situacija tikėtina?

Pagrindinis maršrutas į Olandiją iš Lietuvos eina per Lenkiją, Vokietiją ir Belgiją (kartais pro šalį – per Prancūziją). Tai „širdis“ europinio transporto. Eiko situacija čia yra dinamiška. Lenkijoje pastaraisiais metais keliai gerokai pagerėjo (pvz., A1 autostrada), tačiau vietomis dar tebesitinka statybų juostų, kurios sukelia spūstis.

Didžiausią iššūkį sukuria Vokietija. Nors vokiečių autostrados (Autobahn) yra legendinės, jose dažnai vyksta remonto darbai, o eismo intensyvumas yra milžiniškas. Be to, Vokietijoje yra daug siaurųjų tiltų, dėl kurių autobusai turi nukrypti nuo pagrindinio kelio, kas taip pat sukelia vėlavimus. Patirtis rodo, kad reikia skirti bent 2–3 valandų rezervo prie numatyto atvykimo laiko, ypač jei turite susitikimą arba pervedimą (pvz., iš autobuso į traukinį).

Patys Olandijos keliai yra puikios būklės, tačiau čia yra didžiulis dviračių kelių tinklas, ir vairuotojai turi būti ypatingai atidūs. Olandijoje taip pat griežtai stebimi greičio limitai miestuose, o daugelyje vietų yra „video stebėjimo“ kamerų. Tačiau kaip keleiviui Jums svarbiau žinoti, kad Olandijoje eismas dažnai sustoja „rush hour“ metu (7-9 val. ir 16-18 val.), tad jei autobusas atvyksta į Amsterdamą šiuo laiku, gali pritrūkti dar 30–60 minučių paskutiniam ruožui.

8. Kokiais atvejais verta rinktis individualų pervežimą (transfer) vietoj reguliariojo reiso?

Reguliarusis reisas tinka tiems, kurie turi lankstaus grafiko ir nori sutaupyti. Tačiau yra situacijų, kai individualus pervežimas (privatus autobusas, mikroautobusas ar automobilis su vairuotoju) yra vienintelis protingas sprendimas. Pirmiausia, tai didelės grupės (pvz., vestuvių svečiai, sporto komandos, korporatyvinės kelionės). Tokiu atveju kaina vienam asmeniui gali būti panaši į bilietą į reguliarią autobusą, bet komfortas – gerokai didesnis.

Antra, jei kelionės tikslas yra mažas miestelis Olandijoje, kuriame nėra didelio autobuso stotelės. Reguliarus reisas dažniausiai važiuoja tik iki didmiesčių (Amsterdamas, Roterdamas, Eindhovenas, Maastrichtas). Jei Jums reikia nuvykti į atokų kaimą arba specifinį adresą, transferas išgelbės Jums nuo daugybės persėdimų traukiniuose ir vietiniais autobusais su daug bagažo.

Trečia, verslo kelionės, kai laikas yra pinigai. Individualus pervežimas gali būti sureguliuotas taip, kad išvykti būtų patogiu Jums laiku, o ne 3 valandos naktį, kaip dažnai būna su pigesniais reguliariais reisais. Be to, individualiame transporte galima vykti tiesiai be sustojimų (išskyrus vairuotojo poilsį), kas trumpina kelionės trukmę.

9. Ką daryti, jei autobuse vėluoja arba atsiranda techninė problema?

Tai yra blogiausias naktmarė ir keleiviui, ir pervežėjui. Tačiau techninės problemos pasitaiko net ir geriausiuose autobusuose. Jei įvyks gedimas, pirmiausia išlaikykite ramybę. Vairuotojai yra apmokyti veikti pagal griežtas procedūras. Jie iš karto praneša dispečeriui, kuris organizuoja pagalbą – ar tai bus remontas vietoje, ar atvykstantis pakeitimo autobusas.

Svarbiausia čia – komunikacija. Patikimi pervežėjai informuoja keleivius apie numatomą vėlavimą ir alternatyvas. Jei pastebite, kad vairuotojas nieko nedaro arba informacija pateikiama neaiškiai, nedelsdami susisiekite su pervežėjo pagalbos linija. Turite teisę žinoti, kiek laiko teks laukti.

Jei dėl vėlavimo praleidžiate svarbų susitikimą arba lėktuvą, saugokite visus bilietus ir kvitus. Pagal keleivių teisių reglamentą (ES 181/2011), jei vėlavimas viršija nustatytas ribas, keleivis gali turėti teisę į kompensaciją (nors autobusuose tai sudėtingiau nei aviacijoje, tačiau kai kurios kompanijos turi savo geranoriškumo politiką). Mano patarimas: visada turkite užsirašę dispečerio telefoną, kurį galite paskambinti bet kuriuo paros metu.

10. Kokie yra mokesčiai už kelią Vokietijoje ir kitose šalyse pro kurias važiuojama?