Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Keleivių transportavimo į Olandiją specifika keliaujant mikroautobusu: išsami vadovas
Įvadas
Per pastaruosius du dešimtmečius, dirbdamas tarptautinių keleivių pervežimų srityje, mačiau, kaip pasikeitė ne tik techninė transporto priemonių įranga, bet ir kelionių kultūra. Marsrutai į Vakarų Europą, ir ypač į Nyderlandus (Olandiją), ilgainiui tapo viena populiariausių kryptų tiek verslo klientams, tiek turistams, ir tiek tiems, kurie vyksta darbo arba gyventi. Tačiau, nepaisant to, kad Olandija geografiškai yra gana arti ir kelyje nėra didelių kalnų perėjų, kurios sudarytų techninius iššūkius, keleivių transportavimas į šią šalį mikroautobusu turi savo unikalią specifiką ir subtilumu, kurios gali nepastebėti tik netrupęs akis.
Dažnai klientai, užsakydami transportą, klausia tik vieno dalyko – kiek tai kainuos ir kiek laiko užtruks. Tačiau kaip profesionalas, kuris tūkstančius kilometrų nuvijęs vairuodamas ir organizuodamas tokius reisus, galiu pasakyti, kad sėkminga kelionė susideda iš dešimčių detalių: nuo teisingai suplanuoto maršruto, vengiant Vokietijos autobanų spūsčių, iki Olandijos parkingų specifinių reikalavimų ir keleivių komforto užtikrinimo ilgos kelionės metu.
Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kas tiksliai lemia kokybišką keleivių pervežimą mikroautobusu į Olandiją. Mes kalbėsime ne tik apie tai, kaip vyksta procesas, bet ir apie tai, ką reikia žinoti klientui, kad jo kelionė būtų ne tik saugi, bet ir patogi, be nereikalingų nervų ir netikėtumų. Suprasdami logistikos subtilybes, Jūs galėsite geriau pasiruošti kelionei ir vertinti paslaugų teikėjo kokybę.
Olandija – šalis, kurioje visuomeninis transportas yra išvystytas labai aukšto lygio, tačiau keliaujant grupe (nuo 4 iki 8 žmonių), mikroautobusas su vairuotoju visada lieka patogiausiu ir lankstžiausiu sprendimu. Tai leidžia atsiimti keleivius tiesiogiai iš namų durų Lietuvoje ir nuvežti iki pačios paskirties vietos – ar tai būtų viešbutis Amsterdame, arba sandėlis Eindhovene. Šis „door-to-door“ principas yra mūsų pagrindinis privalumas, tačiau jis reikalauja itin gero organizavimo.
DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)
Šioje skyriuje suformulavau 10 dažniausiai kylančių klausimų, kuriuos klientai užduoda man esant šioje srityje beveik dvidešimt metų. Detaliai atsakiusiu į kiekvieną iš jų, kad Jums būtų aišku, kaip veikia ši rinka ir ką tikėtis iš profesionalios transporto paslaugos.
1. Kiek trunka kelionė mikroautobusu iš Lietuvos į Olandiją ir nuo ko priklauso kelionės trukmė?
Kelionės trukmė yra vienas svarbiausių, bet ir labiausiai klaidinančių parametrų. Teigiant, kad kelionė trunka apie 18–20 valandų, mes dažnai painiojame grynąjį vairavimo laiką su bendru kelionės laiku. Profesionalus vairuotojas negali vairuoti 20 valandų iš eilės – tai neįmanoma dėl saugumo taisyklių ir fizinės išnašingumo.
Esant normalioms oro sąlygoms ir vidutinikam intensyvumui eismui, nuo Vilniaus (arba Kauno) iki pavyzdžiui, Amsterdamo ar Roterdamo, tas pats nuvaziuotas atstumas yra apie 1700–1800 km. Techninis vairavimo laikas sudaro maždaug 18 valandas. Tačiau reali kelionė, įskaitant reikalingus sustojimus, trunka ilgiau.
Yra pagrindiniai trys veiksniai, kurie prailgina šį laiką. Pirmasis – tai vairuotojo poilsis. Pagal ES ir tarptautinius reglamentus, po 4,5 valandų vairavimo vairuotojas privalo padaryti 45 minučių pertrauką. Be to, jeigu kelionė trunka ilgiau kaip 9 valandas, vairuotojas po 9 valandų turi turėti ne mažiau kaip 11 valandų nepertraukiamo poilsio. Tai reiškia, kad jei reisas prasideda ryte, vairuotojas sustojs nakvynei. Antrasis veiksnys – tai techninės pertraukos degalinėse (degalai, tualetas). Trečiasis, ir galbūt svarbiausias – tai eismo intesyvumas, ypač prasiveržiant pro Vokietijos miestus (pvz., Berlynas, Hamelburgas, esantis Ruhr srities šiaurėje) ir patį Amsterdamą, kur spūstys yra kasdieninis reiškinys. Taigi, planuokite, kad kelionė su sustojimais ir nakvyne užtruks apie 22–24 valandas (jei vaziuojama be ilgos nakvynės, o tik su keletu trumpų pertraukų, tai reikalautų dviejų vairuotojų, tačiau mikroautobusų pervežime paprastai važiuoja vienas vairuotojas, todėl nakvynė yra būtina ilgesnėse kelionėse).
2. Ar vairuotojai gali vairuoti be pertraukų, jeigu reikia skubėti?
Absoliučiai ne. Tai yra vienas dažniausių kliedesių, kuriuos girdime iš klientų, kurie nėra susipažinę su logistika. Tarptautinių pervežimų srityje galioja griežti tachografo reikalavimai. Tachografas – tai įrenginys, kuris automatiškai užfiksuoja vairuotojo veiklą: vairavimą, poilsį, laisvalaikį ar kitą darbą.
Kadangi Olandija yra Šengeno erdvėje, tačiau kelyje kertame Vokietiją ir Lenkiją, ten galioja vieningos Europos Sąjungos taisyklės. Vienas vairuotojas gali vairuoti maksimaliai 9 valandas per dieną (iš jų 4,5 valandos gali būti viena kartą, tada būtina pertrauka). Po 9 valandų vairavimo vairuotojas privalo ilsėtis 11 valandų (gali būti sumažinta iki 9 valandų tik kartą per savaitę).
Jei būtų bandyta „praleisti“ šias taisykles, tai keltų milžinišką riziką. Pirmiausia, tai saugumo klausimas – pavargęs vairuotojas yra pavojingas kelyje. Antra, jeigu Olandijoje arba Vokietijoje sustabdytų policija ir patikrintų tachografo duomenis, rasti pažeidimus reiškia ne tik didžiules baudas (kurioms gali būti taikomi koeficientai kelionių metu), bet ir mikroautobuso stojimą (uždarymas) bei draudimą toliau važiuoti. Profesionalios kompanijos niekada nekelia savo vairuotojų į toką riziką, todėl laikas visada skaičiuojamas atsižvelgiant į poilsio režimus.
3. Kokiais maršrutais dažniausiai važiuojama ir kodėl pasirinkimas svarbus?
Yra keletas pagrindinių maršrutų, vedančių į Olandiją, tačiau ne visi jie vienodi kokybiškam pervežimui. Populiariausias yra maršrutas per Lenkiją (Varšuva, Lodzė, Vroclavas) ir toliau per Vokietiją (Berlynas, Hannoveris). Šis maršrutas trumpiausias, tačiau jis turi savo „uodų“. Lenkijoje kelių kokybė (nors gerėja) vis dar prastesnė, o Lenkijos autostradų mokesčiai gali būti dideli, be to, eismas ties Varšuva dažnai stagnuoja.
Alternatyva – maršrutas per Lietuvos ir Latvijos pajūrį, toliau per Švediją (keltu) ir vėl per Vokietiją (šiaurės dalį – Hamburgą). Šis maršrutas dažniau pasirenkamas, jeigu reikia apeiti Lenkijos spūstis arba jeigu reisas prasideda Klaipėdoje. Tačiau keltas brangina kelionę.
Svarbiausia yra ne tik pasirinkti trumpiausią kelią žemėlapyje, bet ir tokią, kuriuo mažiau tikėtinos spūstys. Patyręs vairuotojas arba dispetcheris visada stebi eismo situaciją realiu laiku. Pavyzdžiui, jeigu Ruhr srityje (Vokietijos industrinis šerdis) vyksta avarija, gali būti nukreipiamas pro Belgiją arba per šiaurines Vokietijos autostradas. Maršruto lankstumas – tai mūsų privalumas, leidžiantis pristatyti keleivius laiku nepaisant iššūkių kelyje.
4. Kokia yra Olandijos eismo taisyklių specifika ir ką turi žinoti vairuotojas?
Olandija yra viena iš disciplinuotiausių šalių keliuose, tačiau čia galioja griežtos ir specifinės taisyklės, kurios skiriasi nuo Lietuvos. Pirmiausia – tai greičio limitai. Olandijoje daugelyje vietų greitis ribojamas iki 100 km/h automagistralėse (nors anksčiau buvo 130 km/h, tačiau dėl aplinkosaugos buvo sumažintas). Miestuose dažnai važiuoti galima tik 30 km/h.
Antroji, labai svarbi specifika – dviračių takai. Olandijoje dviračiai – tai ne pramoga, o pagrindinis transporto priemonė. Mikroautobuso vairuotojas turi būti itin atidūs posūkiuose, nes dviratininkai čia turi absoliučią pirmenybę netgi ten, kur nėra pažymėtos juostos. Nepaisymas gali baigtis nelaime ir baudomis.
Trečia – parkavimas. Olandijos miestuose (ypač Amsterdame, Roterdame, Hagoje) parkavimas yra brangus ir labai apribotas. Mikroautobusams dažnai būna skiriamos specialios zonos, arba jiems draudžiama stovėti tam tikrose gatvėse (pvz., „Environmental zones“ – aplinkosaugos zonose, kurias gali įvažiuoti tik tam tikros emisijos klasės transportas). Profesionalus vairuotojas visada žino, kur galima saugiai ir legaliai pastatyti mikroautobusą, kad keleiviai galėtų išlipti, o transporto priemonė nebūtų nuvaryta.
5. Kaip tvarkomas bagažas ir kiek jo galima pasiimti?
Vienas iš pagrindinių mikroautobuso privalumų prieš autobusą ar lėktuvą – bagažo lankstumas. Standartiniame 8-9 vietų mikroautobuse (tokiame kaip Mercedes-Benz Vito ar VW Crafter) bagažo skyrius („prikabą“) talpina apie 8–10 standartinių lagaminų. Tačiau čia svarbu suprasti svorio ir matmenų limitus.
Kiekvienas keleivis paprastai gali pasiimti vieną didelį lagaminą (iki 20–25 kg) ir rankinį bagažą. Tačiau jeigu keleiviai vyksta ilgam (pvz., metams gyventi), jie dažnai veža daugiau. Būtima iš anksto aptarti su pervežėju apie didelius daiktus – muzikos instrumentus, sporto inventorius (dviračius, slidžes), arba statybinę techniką. Vienas keleivis su dviračiu gali „užimti“ vietą kito keleivio lagaminui.
Taip pat svarbu pastebėti, kad bagažas turi būti tvirtai prifixuotas. Olandijos keliai, ypač miestuose, dažnai turi „lėkines“ (slenkančias) sankasas posūkiuose. Neteisingai užkrautas bagažas gali sujudėti, pažeisti transporto priemonės vidų arba sugadoti patį daiktą. Mūsų vairuotojai visada užtikrina, kad bagažas būtų pakrautas saugiai ir pasiekiamas.
6. Kas nutinka, jeigu kelionės metu sugenda technika?
Techninė priemonė – kaip organizmas, ir net geriausiai prižiūrimas mikroautobusas gali susidurti su gedimu. Po 20 metų patirties galiu pasakyti: tai ne klausimas „ar“, bet „kada“. Tačiau skirtumas tarp profesionalios kompanijos ir mėgėjiško vairuotojo yra tai, kaip su tuo elgiamasi.
Visi mūsų mikroautobusai turi galiojančią techninę apžiūrą (TA) ir kasdieninę prieškelioninę patikrą. Be to, turime sudarytas pagalbos sutartis su tarptautiniais draudimo bendrovėmis (pvz., Allianz, PZU), kurios organizuoja techninę pagalbą bet kurioje Europos vietoje.
Jeigu mikroautobusas sugenda Vokietijoje, vairuotojas nedelsdamas susisiekti su pagalbos tarnyba. Pagal sutartį, jei gedimas nėra pašalinamas per 2–3 valandas, organizuojamas pakaitinis transportas arba keleiviai vežami taksi į paskirties vietą, o mikroautobusas remontuojamas. Klientui svarbiausia yra tai, kad jam nereikėtų rūpintis technikos gedimu – visą rūpestį perima kompanijos dispetcheris. Niekada nepaliekame keleivių kelyje be prižiūrėjimo.
7. Ar galima keisti maršrutą kelionės metu ir sustoti pageidaujamoje vietoje?
Taip, tai yra vienas pagrindinių priežasčių, kodėl klientai renkasi mikroautobusą, o ne reguliarius autobusus. Mūsų paslauga yra individuali. Jeigu grupė pageidauja sustoti pietų metu konkretiame restorane Vokietijoje, arba užsukti prie parduotuvės Lenkijoje, tai įmanoma, jeigu tai derinama su grafiku.
Tačiau čia yra vienas „bet“. Sustojimai keičia bendrą kelionės laiką. Jeigu numatytas atvykimas į Amsterdamą yra vakare, o pasiūlytas sustojimas užtrunka valandą, reikės iš anksto sutarti, kad atvykimas bus vėlesnis. Taip pat, jeigu sustojimas yra įtrauktas į sutartį (pvz., papildomas sustojas ne numatytoje vietoje), tai gali būti taikomas papildomas mokestis už vairuotojo laiką (pvz., valandinis tarifas už laukimą). Tačiau paprasti fiziologiniai sustojimai (tualetas, kava, maistas) yra įskaičiuoti į kainą ir daromi pagal keleivių bei vairuotojo poreikius.
8. Kokie yra mokėjimo už pervežimą būdai ir kada reikia apmokėti?
Standartinė praktika tarptautiniuose pervežimuose yra išankstinis apmokėjimas arba avansas. Tai užtikrina, kad klientas rimtai planuoja kelionę, o mes galime užfiksuoti jam vietą grafike ir rezervuoti vairuotoją.
Populiariausi mokėjimo būdai – bankinis pervedimas (iki kelionės datos) arba mokėjimas grynaisiais pinigais vairuotojui prieš išvykstant (tačiau šis variantas dažniausiai taikomas tik tada, kai yra pasitiki tarpusavyje arba kalbame apie nedidelius atstumus). Tarptautiniais reisais (į Olandiją) rekomenduojama pervesti lėšas iš anksto – tai išvengia nesusipratimų užsienyje ir vairuotojui nereikia neštis didelių pinigų sumų su savimi, kas yra nesaugu.
Taip pat galima mokėti kortele, tačiau šiuo atveju dažnai taikomas papildomas mokestis (pavyzdžiui, 2–3%) dėl banko komisinių, ypač jeigu mokėjimas vyksta ne euro zonoje (nors Olandijoje euro zonoje, tačiau mūsų sąskaitos gali būti Lietuvoje). Visada iš anksto aptarkite sąskaitos išrašymą (jei reikia PVM sąskaitos-faktūros įmonėms).
9. Ar vežama gyvūnų ir kokia tam taikoma taisyklė?
Taip, gyvūnų vežimas mikroautobusu yra įmanomas, tačiau tai reikalauja specialaus derinimo. Pagal taisykles, maži naminiai gyvūnai (šunys, katės) gali vežami, jeigu yra tinkamai uždėti į transporterius arba turi antkaklius ir pavadėlius, jeigu sėdi ant keleivio rankų.
Svarbiausia – tai pranešti apie gyvūną iš anksto. Pirmiausia, reikia įsitikinti, kad nėra nė vieno keleivio grupėje, kuris yra alergiškas gyvūnams. Antra, reikia suprasti, kad gyvūnas užima vietą. Jeigu tai šuo dėžėje, ji turi tilpti po sėdyne arba bagažinėje. Jeigu šunas didelis ir sėdi ant sėdynės, jis užima vietą keleiviui, todėl tokiu atveju gali būti taikomas kainos keitimas (kaip už vieną keleivį daugiau).
Taip pat reikia prisiminti, kad kertant sienas (nors Lietuva ir Olandija yra Šengene), reikia turėti veterinarinį pasą su galiojančiomis skiepymų nuo pasiutligės žymomis (čipu). Be to, reikia pasirūpinti, kad gyvūnas netyčia neišliptų iš mikroautobuso sustojimo metu užsienyje – tai gali sukelti didelių problemų.
10. Kaip pasiruošti ilgai kelionei, kad ji būtų kuo patogesnė?
Ilgos kelionės (20+ valandų) gali būti išvarginančios, tačiau tinkamas pasiruošimas gali padaryti ją labai patogią.