Keleivių transportas į Olandiją: geriausi pasiūlymai ir eksperto patarimai

Įvadas

Olandija, arba oficialiai Nyderlandai, jau dešimtmečius yra viena populiariausių kryptų tarp lietuvių. Nesvarbu, ar kelkite darbo, turizmo, aplankyti šeimos narių ar galutinai persikelti gyventi, klausimas, kaip patogiai ir saugiai nuvykti į šią šalį, visada išlieka aktualesnis. Per savo daugiau kaip dvidešimtmetę patirtį tarptautinių pervežimų srityje stebėjau, kaip pasikeitė rinka – nuo atsitiktinių „vabalių“ su senais „Mercedesais“ iki profesionalių, komfortą ir saugumą užtikrinančių transporto kompanijų. Šiandien rinkoje gausu pasiūlymų, o kainos ir sąlygos gali svyruoti net kelis kartus. Tačiau ne visada pigiausias pasiūlymas yra geriausias, o brangiausias – ne visada garantuoja aukščiausią kokybę.

Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo žiniomis, kaip išsirinkti patikimą pervežėją, ką tiksliai reikėtų žinoti renkantis bilietą ir kokios niuansus slepia šis apie 1500–1700 km ilgio maršrutas. Suprasime, kuo skiriasi reguliarus reisas nuo privataus transferio, kuriose vietose dažniausiai sustojama autobusai ir kaip išvengti nereikalingų nervingų situacijos keliuodami per Vokietijos autostradas. Mūsų tikslas – padaryti jūsų kelionę ne tik pigią, bet ir kuo paprastesnę, komfortišką bei be jokių netikėtumų.

Rinkoje dominuoja trys pagrindiniai kelionės būdai: didelių autobusų reguliarios reisai, mažesnių mikroautobusų pervežimai (taip vadinami „shuttle“ tipo reisai) bei individualūs transferiai. Kiekvienas iš jų turi savus privalumus ir trūkumus, priklausomai nuo jūsų biudžeto, laiko ir vietos krypties. Jeigu keliaujate į didžiuosius miestus, tokius kaip Amsterdamas, Roterdamas ar Eindhovenas, pasirinkimas yra didžiulis. Tačiau jeigu jūsų kelionės tikslas yra mažesnės gyvenvietės, pvz., prie sienos su Vokietija ar Belgija, reikės labiau pasidomėti maršrutų išdėstymu.

Svarbu prisiminti, kad Olandija yra Šengeno zonoje, todėl sienos kontrolės dažniausiai nėra, tačiau tai nereiškia, kad kelionė vyksta be taisyklių. Vairuotojai turi griežtas darbo poilsio normas, o autobusai techniškai tikrinami prieš kiekvieną išvykimą. Rinkdamiesi pervežėją, visada patikrinkite, ar kompanija turi licenciją keleivių pervežimui atlikti – tai pagrindinis saugumo garantas. Nepaisant to, kad dauguma vežėjų dirba sąžiningai, visada pasitaiko ir tokių, kurie stengiasi sutaupyti techninės priežiūros ar degalų sąskaitas, kas gali lemti neplanuotas stabdžių vietas kelionės metu.

Šiame straipsnyje mes giliau panagrinsime į procesą, išnagrinėsime kainas, kelionės trukmę ir atsakysime į dažniausiai kylančius klausimus, kad jūsų kelionė į Olandiją būtų maloni patirtis.

DUK (Dažnai užduodami klausimai)

1. Kiek trunka kelionė į Olandiją autobusu ir nuo ko priklauso laikas?

Kelionės trukmė į Olandiją (pvz., į Amsterdamą ar Eindhoveną) iš Lietuvos vidutiniškai svyruoja nuo 18 iki 24 valandų. Tai ne fiksuotas laikas, jis priklauso nuo lab daug veiksnių. Pirmiausia, tai maršruto sudėtis – ar reisas yra „tiesioginis“, ar turi daug sustojimų Lietuvoje (pvz., Panevėžys, Kaunas, Marijampolė) bei pietų pertraukų Lenkijoje ar Vokietijoje. Antra, labai didelę įtaką turi eismas. Vokietijos autostrados (Autobahn) yra gausiai naudojamos sunkvežimių, o prie didžiųjų miestų, tokių kaip Berlynas, Hamburgas ar Duisburgas, susidaro didžiuliai spūstys, kurios gali pridėti keletą valandų prie kelionės trukmės.

Be to, reikia atsižvelgti į meteorologines sąlygas. Žiemą, ypač per Vokietiją ir Lenkiją, prasidedant sniegui ar ledui, greitis mažinamas iki 60 km/h, kas žymiai prailgina kelionę. Taip pat būtina atsiminti, kad pagal ES reguliavimą vairuotojas privalo padaryti 45 minučių pertrauką po 4,5 valandų vairavimo. Profesionalios kompanijos tai įtraukia į grafiką, tačiau jei įvyksta nesklandumų, šios pertraukos gali pasislinkti, dėl ko ir keleivių atvykimo laikas gali keistis. Mano patirtis rodo, kad reikėtų planuoti atvykimą bent su 2–3 valandų rezervu, jeigu turite susitikimą ar ryšų keitimą.

2. Kiek kainuoja bilietas ir kur rasti geriausius pasiūlymus?

Bilieto kaina gali skirtis netgi dvigubai, priklausomai nuo sezono, užsakymo laiko ir pervežėjo. Vidutinė kaina svyruoja nuo 70 iki 120 eurų vienam puslapiui. Brangiausia būna vasaros atostogų metu (liepa–rugpjūtis), Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų laikotarpiu bei pavasarį, kai prasideda darbinė migracija. Pigiausius bilietus paprastai galima įsigyti iš anksto (1–2 mėn. iki kelionės) arba „paskutinės minutės“ principu, jei autobuse lieka laisvų vietų, tačiau pastarasis variantas yra labai rizikingas.

Geriausius pasiūlymus verta ieškoti ne tik pačių pervežėjų svetainėse, bet ir bilietų agregatoriuose, pavyzdžiui, „Bustravel“ ar „Pigu“ (jei jie siūlo tokią paslaugą), taip pat socialiniuose tinkluose. Dažnai mažesnės transporto įmonės skelbia akcijas „Facebook“ grupėse, tokiose kaip „Kelionės į Olandiją / Nyderlandus“. Tačiau dėmesio: pernelyg žema kaina (pvz., 40 eurų) gali reikšti, kad autobusas yra senas, be kondicionieriaus, arba reisas vyksta su nereguliara dažniu. Verta pasidomėti ne tik kaina, bet ir to, kas į ją įskaičiuota – ar yra rankinis bei registruojamas bagažas, ar duodamas vanduo.

3. Kurie Lietuvos miestai yra aptarnaujami dažniausiai?

Didžioji dalis reisų į Olandiją prasideda iš didžiųjų Lietuvos miestų: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių. Šie miestai yra pagrindiniai surinkimo centrai. Tačiau dėl gausios emigracijos, daugelis vežėjų praplėtė savo maršrutus ir važiuoja pro mažesnius miestus, pvz., Panevėžys, Ukmergė, Marijampolė, Alytus, Utena, Telšiai.

Renkantis vietą, dėmesį atkreipkite į tai, kad keleiviai, kurie įlipa pirmiausia (pvz., Vilniuje), turi didesnę galimybę pasirinkti geriausias vietas (pvz., priešais neperlenkiamą sėdynę ar prie langio), o įlipantiesiems paskutiniaisiais sustojimuose (pvz., Klaipėdoje) dažnai tenka tenkinti tuo, kas liko. Taip pat svarbu patikrinti išvykimo vietą – ar tai yra autobusų stotis, ar tam tikra aikštelė prie prekybos centro (dažnas „Kiro“ reisų atvejis), nes tai gali įtakoti transporto pasiekiamumą privačiu automobiliu.

4. Kokie yra pagrindiniai atvykimo taškai Olandijoje?

Populiariausia atvykimo vieta yra Amsterdamas, bet ne būtinai miesto centre, o „Schiphol“ oro uoste arba specialiose stovyklavietėse (parkinguose) prie miesto, kur lengviau susitinki su vairuotoju. Taip pat dažnai aptarnaujami Eindhovenas (ypač populiarus tarp lietuvių, dirbančių „Vakarų Lietuvoje“), Roterdamas, Haga (Hagos) ir net Breda.

Jūsų tikslas gali būti ir mažesnis miestelas, pvz., Tilburgas, Venlas ar net sienos kaimai. Tokiu atveju reikėtų ieškoti pervežėjų, kurie siūlo „door-to-door“ (nuo durų iki durų) paslaugą arba važiuoja pro tas gyvenvietes. Verta atsiminti, kad didžiuosiuose miestuose, tokiuose kaip Amsterdamas, vairuotojams dažnai draudžiama sustoti tiesiog gatvėje, todėl atvykimo vieta gali būti šiek tiek paslinkta (pvz., artimiausia metro stotis ar prekybos centras), todėl iš anksto reikia susitarti dėl išlipimo vietos.

5. Kokie yra bagažo apribojimai ir ar galima vežti daiktų be papildomo mokesčio?

Standartinis tarifas įtraukia vieną registruojamą bagažą (į bagažinės skyrių, svorio limitas paprastai 20–30 kg) ir vieną rankinį bagažą (į saloną, kuris turi tilpti po sėdynę arba ant viršaus lentynos). Esant poreikiui vežti daugiau daiktų (pvz., persikeliantiems gyventi), būtina tai pranešti užsakant bilietą. Papildomas krepšys kainuoja paprastai nuo 10 iki 30 eurų, priklausomai nuo pervežėjo.

Labai svarbu dėmesį atkreipti į specialų krovinių, tokių kaip dviračiai, muzikos instrumentai (dideli), keltuvai („klasika“) ar net šunys, vežimą. Kiekviena kompanija turi savo taisykles. Šunys vežami tik tada, jei turi visas veterinarijos pažymas (nuo pasų), krepšius ir, svarbiausia, jei yra suderinta su vairuotoju iš anksto. Neskubėkite įsigyti bilieto su šuniu paskutine minute, nes vairuotojas gali atsisakyti vežti alergiškumo ar kitų keleivių patogumo sumetimais. Taip pat neleidžiama vežti degiųjų medžiagų ir aštrių daiktų, kurie gali pakenkti kitų keleivių bagažui.

6. Ką daryti, jei reikia patekti į mažą miestelį, į kurį autobusas nevažiuoja?

Jei jūsų galutinis tikslas yra mažas miestelis, kuriuo nevažiuoja nei vienas didelis autobusas, turite kelis variantus. Pirmasis – rasti artimiausią didesnį miestą, į kurį atvyksta autobusas (pvz., jei gyvenate prie Eindhoveno, autobusas gali važiuoti iki jo centro, ir jums reikės paimti vietinį transportą ar taksi). Olandijoje puikiai išvystyta geležinkelių sistema (NS geležinkeliai), todėl net iš atstumo 20–30 km galite lengvai ir greitai pasiekti reikiamą vietą traukiniu.

Antrasis, patogesnis bet brangesnis variantas – užsakyti individualų transferį arba „taxi“ paslaugą nuo autobuso išlipimo vietos iki namų. Daugelis lietuviškų vežėjų bendradarbiauja su vietiniais taksi vairuotojais ir gali padėti susitarti dėl pervežimo iš anksto. Trečiasis variantas – ieškoti mažų mikroautobusų reisų, kurie siūlo „door-to-door“ paslaugą. Tokiems reisams dažnai būna nustatytas adresas, kuriuo jie važiuoja, o vairuotojas gali numesti keleivį net prie namų vartų už papildomą mokestį ar kartais net nemokamai, jei tai kelyje.

7. Kuo skiriasi reguliarus autobusas nuo „shuttle“ tipo pervežimų?

Reguliarus autobusas (pvz., tokios kompanijos kaip „Kautra“, „Ecolines“ ar kt.) yra didelis, 50–60 vietų transporto priemonė, dažniausiai su WC, kondicionieriumi, Wi-Fi (nors jis dažnai būna ribotas) ir tvarkinga tvarkaraščio sistema. Šie autobusai važiuoja pagal fiksuotą grafiką, nepriklausomai nuo to, kiek keleivių yra viduje. Jie dažniau sustoja oficialiose stotyse, kuriose galima pailsėti, nusipirkti maisto.

„Shuttle“ tipo pervežimai (mažesni mikroautobusai, 8–9 vietų „Volkswagen“ ar „Mercedes“ Vito klasės) veikia kaip tarpinis variantas tarp autobuso ir taksi. Jie gali važiuoti greičiau, nes sustoja mažiau, tačiau jie dažnai renka keleivius iš pačių namų arba nustatytų taškų ir juos veža tiesiai į Olandiją. Šie reisai gali būti lankstesni laiku, tačiau jie turi mažiau vietos bagažui (jei visi 8 keleiviai veš po du didelius krepšius, vietos gali neužtekti). Taip pat mikroautobuse dažniau būna jaučiamas vairuotojo vairavimo stilius, o WC ten nebūna, todėl pertraukios daromos dažniau, bet trumpesnėse vietose.

**8.