Keleivių saugumo standartai kelionėse į Olandiją: Eksperto Vadovas

Kelionė į Olandiją – tai dažnai ne tik paprastas persikėlimas iš taško A į tašką B, bet ir ilgas maršrutas, kertantis kelias valstybes, skirtingus kelių dangas ir aplinkybes. Per daugiau kaip dvidešimt metų dirbant tarptautinių keleivinių pervežimų srityje, esu matęs, kaip pasikeitė techninės priemonės, kaip griežtėjo reikalavimai vairuotojams ir, svarbiausia, kaip išaugo sąmoningumas apie tai, kas yra tikrasis kelionės pagrindas – saugumas. Dažnai klientai, renkantys pervežėją, kreipia dėmesį į kainą ar išvykimo laiką, tačiau "paviršiumi" likę saugumo standartai yra tas nematomas karkasas, kuris lemia, ar kelionė bus maloni, ar ją prisiminsite dėl nerimo.

Šiame straipsnyje noriu pasidalinti savo patirtimi ir paaiškinti, kas užtikrina saugumą keliaujant į Nyderlandus. Kalbėsime ne tik apie saugos diržus, bet ir apie sudėtingą Europos Sąjungos reglamentų tinklą, techninę būklę, vairuotojo paruošimą ir specifinius Olandijos kelius. Suprasdami šiuos procesus, Jūs galėsite ramiau žiūrėti į kelią ir pasitikėti savo pervežėju.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kokie pagrindiniai teisiniai reikalavimai reglamentuoja keleivinių autobusų maršrutus į Olandiją?

Tarptautiniai keleiviniai pervežimai, įskaitant maršrutus į Olandiją, yra griežtai reguliuojami ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos Sąjungos teisės aktais. Pagrindinis dokumentas, kurį turižinoti kiekvienas patikimas pervežėjas, yra EB Reglamentas Nr. 1071/2009. Jis nustato reikalavimus transporto įmonėms, siekiant užtikrinti, kad veikla vykdoma profesionaliai ir atsakingai. Tai apima ne tik tai, kad įmonė turi turėti licenciją, bet ir tai, kad ji turi pakankamai kapitalo, kompetentingų vadybininkų bei patikimų vairuotojų.

Be to, kelionės į Olandiją yra klasifikuojamos kaip tarptautiniai reisai, todėl taikomi ir kiti reglamentai, pvz., (EB) Nr. 1072/2009, kuris reglamentuoja rinkos prieigos taisykles. Tai reiškia, kad autobusas turi būti užregistruotas atlikti šiuos konkretaus tipo pervežimus. Negalima tiesiog paimti miesto autobuso ir važiuoti į Amsterdamą – jis turi atitikti tarptautinio kelionės autobuso kategoriją (dažniausiai tai M3 klasė). Taip pat būtina turėti galiojančius Leidimus vykdyti tarptautinius keleivinius pervežimus (Community Licences), kurie patvirtina, kad įmonė operuoja teisėtai. Mano patirtis rodo, kad ši teisinė bazė yra fundamentas, be kurio jokia kelionė negali būti laikoma saugia, nes ji užtikrina, kad įmonė yra valstybės kontroliuojama ir atsakinga.

2. Kaip užtikrinama autobuso techninė būklė prieš išvykstant į tolimą kelionę?

Techninė būklė – tai, mano nuomone, svarbiausias fizinis saugumo elementas. Profesionalios transporto įmonės ne tik laikosi privalomų periodinių techninių apžiūrų (TA) grafikų, bet ir taiko savo vidaus kontrolę. Prieš kiekvieną išvykstantį į Olandiją reisą, atliekamas ne tik formalus, bet ir gilus autobuso patikrinimas. Vairuotojas arba mechanikas tikrina stabdžių sistemą (vėduoklius, kompresorių, slėgį), padangų protektoriaus gylį (ypač svarbu, kadangi Olandijoje daug lietaus), šviesų veikimą, vairo sistemą ir visus elektros įrenginius.

Svarbu paminėti, kad autobusai, vykstantys į tolimus maršrutus, turi būti jaunesni nei tam tikras amžius (dažnai virš 10-15 metų seno autobuso naudojimas tarptautiniam pervežimui yra apribota arba neįmanoma dėl ekologinių reikalavimų – Euro 6 ir vėlesnių standartų). Taip pat yra įrenginys, vadinamas tachografu, kuris fiksuoja ne tik vairuotojo darbo laiką, bet ir techninius duomenis. Jei autobusą kamuoja sisteminės techninės problemos, tachografo duomenys arba dienoraščiai tai atskleis. Aš visada sakyčiau klientams: jei matote, kad autobuso išvaizda nešvari arba techninė būklė keliao abejonių (pvz., variklas staigiai užgesęs stovėjimo metu), nebijokite klausti apie paskutinę techninę apžiūrą. Saugus kelionės organizatorius visada su pasididžiavimu parodys techninio priemonės tinkamumo vairuoti dokumentą.

3. Kokias kvalifikacijas ir sveikatos reikalavimus turi tenkinti vairuotojai?

Vairuotojas – ne tik vairuotojas, jis yra ir kelionės vadovas, ir atsakingas asmuo už visų keleivių gyvybes. Norint vairuoti keleivinį autobusą tarptautiniais maršrutais, nepakanka tiesiog "C" kategorijos vairuotojo pažymėjimo. Būtinas papildomas "D" kategorijos kodas, tačiau tai tik pradžia. Vairuotojas privalo turėti "Vairuotojo kvalifikacijos pažymėjimą" (Driver Certificate of Professional Competence – CPC). Tai reiškia, kad jis ne tik išlaikė vairavimo egzaminą, bet ir baigė specialius kursus apie ekologišką vairavimą, racionalų darbo laiko planavimą, keleivių aptarnavimą ir pirmąją pagalbą.

Sveikata yra kita kritinė sritis. Vairuotojai kasmet privalo eiti į privalomus medicinos patikrinimus. Tikrinamas regėjimas (įskaitant peripheral vision, kas labai svarbu važiuojant plačiais Olandijos autostradomis), klausas, širdies veikla ir psichofizinė būklė. Ilgose kelionėse vairuotojas turi būti visiškai atsipalaidavęs ir sveikas, nes net menkas nuovargis ar sveikatos sutrikimas gali tapti katastrofiškas. Esu matęs atvejų, kai vairuotojai dėl atsakomybės jausmo atsisakydavo vairuoti, jei jautdavo net menką nepasitikėjimą savo sveikata. Tai yra aukščiausias profesionalumo lygmuo, kurio turėtumėme tikėtis iš savo pervežėjo.

4. Kaip reguliuojamas vairuotojų darbo ir poilsio laikas, ir kodėl tai svarbu keleiviui?

Tai vienas dažniausiai nepastebimų, tačiau kritiškai svarbių saugumo aspektų. Egzistuoja griežti ES reglamentai (pvz., (EB) Nr. 561/2006), kurie riboja vairuotojo darbo laiką. Vairuotojas gali vairuoti ne ilgiau kaip 4,5 valandas be pertraukos. Po to privaloma padaryti 45 minučių pertrauką (kurią galima padalyti į 15 min. + 30 min., tačiau ne mažiau). Per parą vairavimo laikas negali viršyti 9 valandų (du kartus per savaitę gali būti 10 valandų), o per savaitę – 56 valandų.

Kodėl tai rūpi keleiviui? Pavargęs vairuotojas yra pavojingesnis nei girtas vairuotojas. Reakcijos laikas ilgėja, dėmesys sumažėja. Šiuos laikus kontroliuoja ne tik žmogaus sąžinė, bet ir skaitmeninis tachografas, kurio duomenis kelių policija gali patikrinti bet kurioje ES šalyje, įskaitant Olandiją. Jei reisas į Olandiją trunka, tarkime, 20 valandų, tai reiškia, kad autobuse turi būti du vairuotojai, kurie keičiasi. Jei Jums siūlo ilgą reisą su vienu vairuotoju be nakvynės (pavėluoto keitimo), tai yra tiesioginis saugumo pažeidimas. Aš visada patariu klientams pasitikrinti, ar reisas planuojamas su dviejų vairuotojų komanda, jei kelionė trunka ilgiau nei standartinė darbo diena.

5. Kokio tipo draudimas turi būti užtikrintas keleiviams vykstant į Nyderlandus?

Draudimas yra tas saugos tinklas, kuris veikia tada, kai visos kitos priemonės nepavyksta. Kiekvienas autobusas, atliekantis tarptautinius pervežimus, privalo turėti privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą (Transporto priemonės savininko civilinės atsakomybės draudimas). Lietuvoje jis dažnai vadinamas "KASKO" (nors KASKO techniniu požiūriu yra kitoks, civilinės atsakomybės draudimas yra privalomas ir apsaugo trečiuosius asmenis). Tačiau keleiviams svarbiausias yra draudimas nuo nelaimingų atsitikimų.

Europos Sąjungos reglamentai nustato minimalią draudimo sumą, kurią įmonė privalo turėti vienam keleiviui (dažnai tai svyruoja apie kelias šimtus tūkstančių eurų), tačiau profesionalios įmonės dažnai pasirenka didesnes apimtis. Be to, turi būti užtikrintas bagažo draudimas. Jei kelionės metu dėl techninės gedimo ar avarijos bus sugadintas keleivio bagažas, draudimo kompanija turi jį atlyginti. Prieš išvykstant verta pasidomėti, ar įmonė turi galiojantį "Žalos trečiesiems asmenims" draudimo polisą, kuris galioja visoje Europoje (Žalias kortelės sistema). Mano patirtis rodo, kad patikimos įmonės visada pateikia šią informaciją užklausus, o tai leidžia jaustis ramiau netoli 1500 km atstumu nuo namų.

6. Ar yra kokių nors ypatingų saugumo taisyklių, būdingų tik Olandijos keliams?

Olandija turi savo ypatingumų, kuriuos turi žinoti kiekvienas vairuotojas, ir kurie tiesiogiai veikia keleivių saugumą. Vienas ryškiausių dalykų – tai dviračių kultūra. Olandijoje dviračiai yra pilnateisiais eismo dalyviais, ir juos yra labai daug. Autobusams sukant į sankryžas, važiuojant pro miestus ar netgi užmiestyje, vairuotojas turi būti itin atidus "aklojoje zonoje" (blind spots), nes dviratininkai dažnai važiuoja šalia didelių transporto priemonių. Aš dažnai primenu savo vairuotojams apie ypatingą atidumą posūkiuose, ypač dešinės (Olandijoje kairės) pusės.

Kitas dalykas – kelių dangos būklė ir greičio ribojimai. Olandijos autostrados dažnai yra platus ir gerai išlaikytos, tačiau jose veikia griežtos greičio kontrolės sistemos. Taip pat, daugelyje vietų yra "Trajectcontrole" – sekcinių greičio matavimų sistemų, kurios skaičiuoja vidutinį greitį ne vienoje vietoje, o atkarpoje. Saugumas čia užtikrinamas ne tik technine priemone, bet ir vairuotojo disciplina. Be to, Olandijoje yra daug "žaliųjų bangų" (verkeersdrempels) gyvenamuosiuose rajonuose, kurios priverčia sulėtinti greitį. Autobuso važiavimas per juos gali būti nepatogus keleiviams, jei vairuotojas nepritaiko greičio, taigi tai taip pat yra saugumo (ir komforto) rodiklis.

7. Kokias priemones taiko transporto įmonės keleivių saugumui viduje autobuso?

Vidinis saugumas nėra tik sėdynių minkštumas. Pagrindinė priemonė – saugos diržai. Pagal ES direktyvas, visi nauji keleiviniai autobusai turi būti aprūpinti saugos diržais visose sėdynėse. Nors daugelyje šalių keleiviai nėra įpareigoti jų užsegti (išskyrus vaikus), profesonalios įmonės vairuotojai visada primena ir skatina tai daryti. Aš asmeniškai visada raginu keleivius nebijoti užsegti diržo net jei kiti nedaro – tai gali išgelbėti gyvybę staigaus stabdymo ar avarijos metu.

Taip pat svarbi yra autobuso vidinė konstrukcija. Sėdynės turi atitikti gaisrinės saugos standartus (uždegimo atsparumas), langai turi būti lengvai išlaužiami avarinės evakuacijos atveju, o durys turi turėti papildomus atidarymo mechanizmus (pvz., rankenas iš išorės ar viduje, veikiančias net ir esant energijos trūkumui). Autobuse turi būti pakankamai skirtingų tipo gesintuvų, pirmosios pagalbos rinkinių (pritaikytų ir dideliam keleivių skaičiui), bei atsparumo smūgiams įrankių (pvz., plaktukai stiklams laužti). Viskas turi būti lengvai pasiekiamoje vietoje ir pažymėta.

8. Kaip užtikrinamas vaiko saugumas tokiose kelionėse?

Vaiko saugumas yra prioritetas nr. 1. Taisyklės dėl vaiko nešiojimo priemonių (saugos sėdynių) autobusuose šiek tiek skiriasi nuo automobilių, tačiau principas tas pats – vaikas turi būti pritvirtintas tinkamai. Jei kelionėje dalyvauja vaikai, kurie yra mažesni nei 150 cm ūgio, jie privalo sėdėti specialiose vaikiškose saugos sėdynėse arba naudoti pakėlimus (boosters), jei autobuso diržai yra suaugusiųjų tipo.

Dauguma patikimų pervežėjų siūlo galimybę užsakyti vaikiškas sėdynes iš anksto. Mano patirtis rodo, kad tėvai dažnai pamiršta apie tai arba mano, kad ant kelių laikyti vaiko autobuse yra saugu – tai didžiulė klaida. Staigus stabdymas gali suvaryti vaiką su visa jėga į sėdynę priešais arba į grindis. Be techninių priemonių, svarbi ir organizacija: jei kelionė vyksta su mokyklos klasėmis, įmonė turi skirti lydinčius asmenis (palydovus), kurie užtikrintų, kad vaikai nebėgiotų po autobusą važiuojant metu, kas yra viena dažniausių traumų priežasčių.

9. Kaip veikia avarinės situacijos ir evakuacijos protokolas?

Geriausia yra tuomet, kai šie protokolai lieka tik ant popieriaus, tačiau būtina, kad jie būtų įgyvendinami be jokių uždelnimų, jei įvyksta nelaimingas atsitikimas. Kiekvienas vairuotojas yra mokomas elgtis avarinėse situacijose. Pirmiausia – saugumo užtikrinimas: įjungiamas "avarinis signalas" (hazard lights), uždedamas šviesos atšvaitas už transporto priemonės. Vairuotojas turi įvertinti, ar autobuse yra gaisro, ar išsiliejus kuro, ar yra pavojus sprogimo.

Evakuacija turi vykti tvarkingai. Vairuotojas nurodo evakuacijos kelią (dažniausiai pro artimiausias duris, tačiau jei jos blokuojamos – pro avarinius langus). Svarbu, kad keleiviai nepanikuotų ir nepaliktų savo daiktų (dažna klaida – žmonės bando išsinešti lagaminus, kas stabdo evakuaciją eilę). Profesionalios įmonės turi ryšio kanalus su vietinėmis pagalbos tarnybomis visoje maršruto trasoje. Jei įvykia gedimas ar avarija Vokietijoje ar Olandijoje, įmonės dispečerinis centras turi sugebėti greitai iškviesti pagalbą ir, jei reikia, organizuoti keleivių pervežimą į vietą apsistoti arba tęsti kelionę rezerviniu autobusu. Šis ryšys ir operatyvumas yra dalis "nematomos" saugumo garantijos.

10. Ką keleivis turi žinoti apie savo pareigas ir atsakomybę dėl saugumo?

Galiausiai, saugumas ne priklauso tik nuo vairuotojo ir įmonės – tai bendras darbas. Keleivio pareiga yra laikytis taisyklių. Viena elementariausių, bet dažnai pažeidžiamų taisyklių – alkoholio vartojimas kelionės metu. Nors įstatymai gali skirtis (pvz.,