Keleivių saugumas pervežime iš Olandijos į Lietuvą: Vadovas be rūpesčių

Įvadas

Kelionė iš Nyderlandų (Olandijos) į Lietuvą nėra trumpas pasivažiavimas. Tai apie 1600–1800 kilometrų, priklausomai nuo išvykimo vietos ir galutinio tikslo, o kelionė trunka nuo 18 iki 24 valandų. Tokio tipo reisai reikalauja ne tik vairuotojo fizinės ištvermės, bet ir labai tvarkingo organizacinio darbo. Per daugiau kaip dvidešimt metų praleistų tarptautinių pervežimų versle, mačiau ne vieną situaciją, kai taupymas arba neatsakingumas po truputį vėlė saugumo standartus, todėl šiandien noriu papasakoti, kaip tik turi atrodyti saugus ir kokybiškas keleivių pervežimas.

Svarbu suprasti, kad keleivis, sėdintis keleiviniame automobilyje ar mikrobe autobuse, pasiduoda vairuotojo ir transporto kompanijos atsakomybei. Jūsų saugumas priklauso nuo trijų pagrindinių stulpų: techniškai tvarkingo transporto priemonės, profesionaliai parengto vairuotojo bei teisėtai ir kokybiškai organizuoto kelionės proceso. Kai vienas iš šių elementų trūksta, kyla rizika. Šiame straipsnyje mes gilinsimės į praktinius aspektus, paaiškinsime, ką tiksliai reikėtų patikrinti renkantis pervežėją, ir atsakysime į dažniausius kylančius klausimus, kad jūsų kelionė iš Olandijos namo į Lietuvą būtų ne tik greita, bet ir visiškai saugi.

Rinktis pervežėją šiuo maršrutu reikia atsakingai, nes rinka yra gana įvairi – nuo didelių, įmonių iki pavienių vairuotojų „versliukų“. Deja, pastarųjų atveju saugumo standartai dažnai nukenčia. Toliau pateikiamame vadove rasite visą reikalingą informaciją, kaip apsaugoti save nuo nepageidaujamų netikėtumų kelyje.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kokius dokumentus turi turėti legalus keleivių pervežėjas maršrutu Olandija–Lietuva?

Tai vienas svarbiausių klausimų, į kurį dažnai nekreipiamas dėmesys, kol neatsiranda problema. Legalus keleivių pervežėjas tarptautiniuose maršrutuose turi būti licencijuotas. Pirmiausia, tai Kelių transporto priemonių keleivių pervežimo licencija, išduota Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos arba atitinkamos Nyderlandų institucijos (jei įmonė registruota ten). Be to, transporto priemonės priekyje arba lange turi būti matomas specialus ženklas – Bendrijos licencijos kopija. Tai mažas, bet labai svarbus dokumentas, rodantis, kad įmonė turi teisę vykdyti tarptautinius keleivių pervežimus už sutartą kainą.

Taip pat būtina, kad vairuotojas turėtų galiojantį vairuotojo pažymėjimą (kreditinę kortelę), patvirtinantį jo kvalifikaciją (Cap kodas 95), o transporto priemonė būtų apdrausta pagal tarptautinę draudimo policiją (draudimas nuo civilinės atsakomybės). Jei pasirašydami sutartį nematote šių dokumentų arba vairuotojas vengia jais pasidalyti, tai didelis signalas apie galimus piktnaudžiavimus. Legalus pervežėjas visada su savimi turi kelionės lapą (waybill), kuriame nurodyti keleiviai, maršrutas ir kaina.

2. Kaip kontroliuojamas vairuotojo darbo laikas ir poilsis, ir kodėl tai svarbu keleiviui?

Vairuotojo nuovargis yra vienas pavojingiausių dalykų ilguose reisuose. Europos Sąjungoje galioja griežti taisyklės, reglamentuojančios vairuotojų darbo laiką (EB taisyklės 561/2006). Profesionalus vairuotojas privalo naudotis tachografu – įrenginiu, kuris automatiškai užfiksuoja vairavimo laiką, poilsį, kitą darbą ir pasiekiamumą.

Pagal taisykles, vairuotojas gali vairuoti ne daugiau kaip 4,5 valandas be pertraukos. Po to privaloma padaryti ne mažiau kaip 45 minučių pertrauką (arba ją padalinti į 15 minučių ir 30 minučių). Per parą vairuotojas turi turėti bent 11 valandų nepertraukiamo poilsio. Renkantis pervežimą, verta klausti, ar automobilyje yra tachografas, ar jis nebuvo „manipuliuojamas“. Pasitikėkite tik tie, kurie laikosi šių taisyklių, nes nusilpus vairuotojo reakcijai, keleivių saugumas kelia abejonų. Be to, legalios įmonės atsiskaito su valstybine institucija „Regitra“ arba NVSD (Nacionaline vairuotojų pažymėjimų išdavimo tarnyba) dėl šių duomenų.

3. Kaip techninė būklė įtakoja saugumą ir ką tiksliai tikrina profesionalūs pervežėjai prieš išvykstant?

Techninė transporto priemonės priežiūra yra ne tik vaizdo klausimas, bet ir gyvybiškai svarbus saugumo elementas. Prieš kiekvieną tokio ilgo reiso startą, atsakingas pervežėjas atlieka techninę apžiūrą. Tai ne tik „pakvėpinti“ ratus. Tikrinama stabdžių sistema (padangų ir stabdžių būklė), šviesos, žibintai, vairo mechanizmas, variklio aušinimo skysčiai ir, labai svarbu, padangų protektoriaus gylis.

Maršrutuose per Vokietiją ir Lenkiją orų sąlygos gali pasikeisti staiga. Vasarą svarbu, kad padangos nebūtų per senos, kad išvengtume padangų plyšimo aukštu greičiu autobane, o žiemą – privalomas komplektinis žiemos padangų naudojimas. Taip pat tikrinama ir visi keleivių saugumo diržai. Profesionali įmonė turi techninės priežiūros žurnalą, kuriame užfiksuotos visos reguliarios apkabos. Jei matae, kad automobilis „šyja“ (išmeta juodą dūmą) arba vairojimas yra netvirtas, nedelsdama atsisakykite kelionės.

4. Kokie yra pagrindiniai saugumo iššūkiai šiame konkrečiame maršrute (Olandija–Vokietija–Lenkija–Lietuva)?

Šis maršrutas yra labai intensyvus ir kiekviename šios kelionės etape slūgso savo pavojai. Olandijoje kelionė paprastai prasideda tankiai užstatytose vietovėse, kur daug „dėžių“ (konteinerių) sunkvežimių ir aukštų statybinių konstrukcijų, todėl reikalingas didelis dėmesys.

Vokietijoje susiduriame su greitkeliais (autobanais), kuriuose greičiai didžiuliai. Čia kritiškai svarbus automobilio stabilumas ir vairuotojo gebėjimas koncentruotis. Lenkijoje, nors ir gerinama kelių būklė, vis dar aptinkama nelygių dangų ruožų, staigių posūkių ir intensyvaus vietinio judėjimo. Čia dažnai vyksta kelių darbai, todėl reikia lėtinti ir būti pasiruošusim staigioms eismo juostos pokyčiams. Atvykus į Lietuvą, vairuotojas jau būna pavargęs, o paskutinis šimtas kilometrų dažnai būna pavojingiausias dėl nuovargio. Todėl reiso planavimas turi būti toks, kad paskutinėje atkarpoje vairuotojas nebūtų išsekęs.

5. Kokio tipo draudimas apsaugo keleivį nelaimingų atsitikimų atveju?

Dažnai keleiviai klysta manydami, kad jų asmeninis sveikatos draudimas apima viską. Tačiau keleivių pervežime pagrindinis yra civilinės atsakomybės draudimas (Transporto priemonės draudimas). Jis privalomas kiekvienam transporto priemonės, įregistruotos ES, savininkui. Šis draudimas padengia žalą, kurią transporto priemonė gali padaryti trečiesiems asmenims.

Tačiau svarbu sužinoti apie keleivių draudimą nuo nelaimingų atsitikimų. Pagal ES direktyvas, keleivių pervežėjai privalo turėti draudimą, kuris apmoka kompensaciją keleiviui, jei jis patiria sužalojimą arba žūsta nelaimingame atsitikime transporto priemonėje arba įlipant/išlipant iš jos. Minimali draudimo suma yra nustatyta reglamentais (paprastai tai kelios šimtos tūkstančių eurų keleiviui). Patikrinkite, ar pervežėjas gali pateikti draudimo poliso numerį. Jei įmonė dirba „juodai“, ji netoks draudimo neturi, ir nelaimingo atveju gausite nulį.

6. Kaip užtikrinamas bagažo saugumas ir ką daryti, jei jis pasidaro?

Pervežiant keleivius iš Olandijos, dažnai vežamas didelis kiekis bagažo – tai ir lagaminai, ir dovanos, ir darbo įrankiai. Saugumas čia susideda iš dviejų dalių: fizinio saugumo (kad niekas nepavogtų) ir saugumo važiuojant (kad bagažas neštumtų ir nežeistų keleivių).

Profesionalus pervežėjas naudoja didelius, uždarus bagažo skyrius su raktų sistema. Bagažas turi būti tvirtai pritvirtintas, kad staigus stabdymas neleisti jam „skristi“ salonu. Jei bagažas dingsta arba yra pažeistas pervežėjo kaltės (pvz., nelocking trunk dėl blogo užraktą), keleivis turi teisę į kompensaciją. Būtina užpildyti pranešimą apie žalą („protokolas“) dar vietoje, išlipus iš automobilio, ir išsiųsti jį draudimo kompanijai. Nepamirškite, kad brangius daiktus (pinigus, dokumentus, elektroniką) rekomenduojama nešti su savimi salone, o ne palikti bagažinėje.

7. Kaip atpažinti „piratinius“ pervežėjus ir kodėl jie yra pavojingi?

„Piratai“ tai vairuotojai, kurie veža keleivius neturėdami jokios licencijos, sutarčių ir mokesčių mokėjimo. Jie dažnai veikia per socialinius tinklus (Facebook grupes), siūlodami žymiai pigesnes kainas. Kodėl tai pavojinga? Pirma, jie jokių draudimų neturi. Antra, jų automobiliai dažnai būna techniškai neprižiūrėti, kadangi „Regitros“ patikros nepraeina. Trečia, jie pažeidžia vairuotojų darbo laiką (važiuoja 10-12 valandų be poilsio), kad uždirbtų kuo daugiau.

Ką atkreipti dėmesį? Jei vairuotojas reikalauja mokėti grynaisiais, neduoda jokio kvito ar sutarties, vengia kalbėti apie įmonę, pasako, kad „viskas tvarkoje“, bet negali parodyti dokumentų – tai „piratas“. Tokioje kelionėje esate be jokių teisių. Jei sustoja policija, gali būti delay, o jūsų galiausiai paliekami pakelėje. Saugumas čia yra antroje vietoje po pelno.

8. Kaip vyksta komunikacija tarp keleivio, vairuotojo ir dispetcherio kelionės metu?

Gera komunikacija – tai dalis saugumo. Profesionali įmonė turi dispetcherę, dirbiančią 24/7. Prieš išvykstant keleivis gauna vairuotojo telefono numerį, o dispetcheris seka automobilio judėjimą per GPS sekimo sistemas. Tai leidžia tiksliai numatyti atvykimo laiką.

Jeigu įvyka nenumatyta situacija (pvz., užstrigo sienelėje Lenkijoje arba sugedo automobilis), dispetcheris nedelsiant informuoja keleivius ir organizuoja pagalbą arba pakeitimą. Tokio ryšio nebuvant sukelia stresą keleiviui, kuris nežino, kur yra automobilis ir kada atvyks. Patikimas pervežėjas visada palaiko ryšį, o jei vairuotojas vairuoja, jis nedelsiant atsiliepia po poilsio pertraukos.

9. Ką daryti keleiviui, jei jis susirgo arba jaučia blogai ilgos kelionės metu?

Ilgas sėdėjimas gali sukelti ne tik nuovargį, bet ir sveikatos problemų (kojų patinimą, galvos skausmus, vidurių sutrikimus). Saugus pervežimas numatė ir tokias situacijas. Vairuotojas turi būti pasiruošęs sustoti sažinėje vietoje, kad keleivis galėtų išlįsti, pavalgyti ar pailsėti.

Jei keleiviui staiga tapo blogai (pvz., svaigsta galva), vairuotojas privalo sustoti ir padėti. Esant rimtai situacijai (širdies smūgis, alerginė reakcija), vairuotojas turi iškvieti greitąją pagalbą. Čia svarbu, kad vairuotojas mokėtų bent pagrindines pirmosios pagalbos priemones ir kalbėtų bent angliškai arba vokiškai, kad galėtų susisiekti su pagalbos tarnybomis užsienyje. Būtinai turkite su savimi reikiamus vaistus, o jei turite sunkių ligų (pvz., diabetas), praneškite apie tai dispetcheriui iš anksto.

10. Kodėl kaina negali būti vienintelis kriterijus renkantis pervežimą?

„Pigiau“ dažnai reiškia „pavojingiau“. Transporto versle kaip ir visur, kaina susideda iš išlaidų: kuro, kelių mokesčių (Vokietijoje ir Lenkijoje jiems nėra maži), vairuotojo atlyginimo, mokesčių valstybei bei automobilio priežiūros. Jei kas siūlo kainą, kuri yra 30–40 % žemesnė nei rinkos vidurkis, tiesioginiu būdu tai reiškia, kad kažkur taupoma.

Dažniausiai taupoma ant vairuotojo (jis dirba be poilsio, už mažą algą), ant techninės priežiūros (naudojamos senos padangos, netaisyti stabdžiai) arba draudimo (jis nėra). Užsisakydami pigų pervežimą, rizikuojate savo gyvybe ir sveikata. Už kiekvieną taupytą eurą gali tekti mokėti brangiau vėliau – pradedant nuo dingusio bagažo baigiant traumomis. Rinkitės įmones, kurios aiškiai pateikia kainą, jos sudėtį ir turi gerus atsiliepimus.

Išvada

Keleivių saugumas pervežime iš Olandijos į Lietuvą nėra atsitiktinis dalykas – tai sisteminis procesas, kuris prasideda ne nuo to, kai užeinate į automobilį, o dar prieš kelias dienas, kai dispetcheris planuoja maršrutą ir tikrina vairuotojo pasirengimą. Kaip ekspertas su daugiau nei dvidešimt metų patirties, galiu drąsiai pasakyti: geriausia kaina yra ta, kurią sumokate už ramybę.

Nepaisykite gundymo pasirinkti pigiausią variantą be sutarties. Pasidomėkite, ar įmonė turi licenciją, ar vairuotojas ilsisi tiek, kiek reikia, ir ar automobilis yra techniškai tvarkingas. Šie trys paprasti patikrinimai užtikrins, kad jūsų kelionė namu bus maloni prisiminimų, o ne streso ir nerimo istorija. Sąžiningas ir saugus pervežėjas visada dirba atvirai, ir tai yra pagrindinis kriterijus, kuriuo reikia vadovautis. Saugaus kelio!