Keleivių saugumas pervežant į Olandiją su vairuotoju: Visas vadovas

Įvadas

Kelionė į Olandiją – tai dažnai ne tik paprastas persikėlimas iš taško A į tašką B, bet ir svarbus gyvenimo įvykis, susijęs su darbu, šeimos susitikimais arba poilsiu. Olandija, kaip viena pagrindinių ekonomikos variklių Europoje, vilioja lietuvius darbo galimybėmis, o šalies architektūra ir kultūra traukia turistus. Tačiau, planuodami tolimą kelią, kuris siekia 1500–1700 kilometrų viena kryptimi, daugelis keleivių daugiausia dėmesio skiria kainai ar išvykimo laikui, tuo tarpu saugumas keliaujant su vairuotoju kartais lieka antrame plane. Per dvidešimt metų praleistų tarptautinių pervežimų srityje esu matęs, kaip smulkios detalės, apie kurias keleiviai net nepagalvoja, lemia ne tik komfortą, bet ir gyvybę.

Saugumas – tai ne įsipareigojimas, kurį reikia įvykdyti tik tam, kad gauti leidimus. Tai nuolatinis procesas, prasidedantis dar prieš įsėdant į automobilį ir baigiantis tik tada, keleiviams saugiai pasiekus paskirties vietą. Šiame straipsnyje noriu pasidalinti savo patirtimi ir paaiškinti, kas iš tikrųjų slepiasi už uždarų automobilių durų, kai vairuotojas užveda variklį ir keliauja link Amsterdamo, Roterdamo ar Eindhoveno. Mes aptarsime techninę automobilio būklę, vairuotojo rengimą, maršruto ypatumus ir, svarbiausia, kaip jūs, kaip keleivis, galite įsitikinti, kad jūsų kelionė bus ne tik greita, bet ir maksimaliai saugi. Suprasdami šiuos procesus, jūs galėsite geriau pasirinkti pervežėją ir jaustis ramiau kelyje.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kokie yra pagrindiniai vairuotojo reikalavimai, užtikrinantys saugų pervežimą į Olandiją?

Profesionalaus vairuotojo rengimas – tai daugiau nei galimybė valdyti transporto priemonę. Norint legaliai ir saugiai vežti keleivius tarptautiniais maršrutais, vairuotojas turi turėti ne tik „B“ kategorijos vairuotojo pažymėjimą, o specialų „D“ kategorijos pažymėjimą, jei kalbame apie autobusus, arba „D1“ kategoriją, jei tai mažesės talpos mikroautobusai. Tačiau pažymėjimas – tai tik pradžia. Vairuotojas privalo turėti taip vadinamą „95 kodą“ – kvalifikacijos pažymėjimą, patvirtinantį, kad jis įgijo profesionalių vairuotojų žinių.

Be to, svarbiausias saugumo aspektas yra vairuotojo fizinė ir psichologinė būklė. Prieš kiekvieną ilgą kelionę vairuotojas turi praeiti medicininį patikrinimą. Mūsų komandoje taikome griežtą politiką: jei vairuotojas jaučiasi pavargęs, serga arba yra netinkamoje būklės, kelionė atšaukiama. Taip pat būtina atsižvelgti į vairuotojo patirtį. Naujokas gali puikiai valdyti automobilį mieste, tačiau 1600 km maršrutas per Vokietijos automagistrales ir Olandijos užstatytus kelius reikalauja subtilaus jausmo eismo srautui, gebėjimo numatyti pavojų ir ramumo ekstremaliomis situacijomis. Ilgalaikė patirtis tarptautiniuose reisuose yra neatsiejama nuo keleivių saugumo garantijos.

2. Kaip reguliuojamas vairuotojo darbo ir poilsio laikas, ir kodėl tai svarbu keleiviui?

Tai vienas svarbiausių klausimų, apie kurį keleiviai dažnai net nepagalvoja, nors jis tiesiogiai įtakoja jų saugumą. Europos Sąjungoje galioja griežti darbo laiko reglamentavimo taisyklės (EB reglamentas Nr. 561/2006). Jos skirtos vienam tikslui – neleisti vairuotojui užmegzti vairo nuovargio. Pagal šias taisykles, vairuotojas gali vairuoti ne ilgiau kaip 4,5 valandas be pertraukos. Po šio laiko jis privalo padaryti bent 45 minučių pertrauką (kurią galima suskaldyti į 15 ir 30 minučių).

Taip pat yra ribojamas kasdieninis darbo laikas (daugiausia 9 valandos, kurios gali būti pratęstos iki 10 valandų ne daugiau kaip du kartus per savaitę) ir savaitinis poilsis (45 nepertraukiamos valandos). Kodėl tai svarbu jums? Pavargęs vairuotojas reaguoja lėčiau, jo regėjimas ir dėmesimas sumenka, o tai yra viena pagrindinių avarijų priežasčių. Profesionalios transporto kompanijos naudoja specialius prietaisus – tachografus, kurie elektroniniu būdu fiksuoja vairavimo laiką, greitį ir poilsio pertraukas. Prieš įsėdant į automobilį, drąsiai paklauskite apie šių taisyklių laikymąsi – tai parodo, kad pervežėjas žino ir gerbia saugumo standartus.

3. Kokios techninės būklės reikalavimai turi atitikti automobiliai, vykstantys į Olandiją?

Techninė automobilio būklė yra pagrindinis saugumo filtras. Negalima važiuoti į tolimą kelionę su automobiliu, kurio stabdžiai arba padangos yra ant ribos. Mūsų praktikoje taikomas principas: „Geriau per daug patikrinti, nei vėlu gailėtis“. Prieš kiekvieną išvykimą į Olandiją automobilis praeina griežtą techninę apžiūrą. Tikrinamos ne tik pagrindinės sistemos – variklis, stabdžiai, vairo mechanizmas, padangos – bet ir papildomos saugumo sistemos: ABS, ESP, oro pagalvės (jei yra), diržai.

Ypatingas dėmesys skiriamas padangoms. Kelias į Olandiją veda per skirtingas klimato zonas, o rudens-žiemos sezonu Vokietijoje ir Olandijoje galima sutikti staigius kritulius. Mūsų automobiliuose visuomet montuojamos padangos, atitinkančios sezono reikalavimus (dažniausiai aukštesnės klasės visų sezonų arba žieminės padangos). Taip pat būtina pasirūpinti rezerviniu ratu ir įrankiais. Techninės priežiūros grafikas yra griežtai laikomasi: alyvos keitimas, filtrų pakeitimas ir kitas profilaktinis remontas atliekamas nustatytais intervalais, kad neleistų techninei trūkčiojimui kelyje. Saugumas taip pat priklauso nuo to, kiek patikimas ir naujas yra automobilis – seni, nusenę modeliai gali būti ekonomiški, tačiau jų saugumas bei patikimumas tolimuose maršrutuose yra gerokai mažesni.

4. Kokie yra specifiniai maršruto į Olandiją pavojai ir kaip juos įveikti?

Maršrutas Lietuva – Olandija paprastai eina per Lenkiją ir Vokietiją. Kiekviena šalis turi savo ypatingumų, kurie gali sukelti grėsmę. Lenkijoje didžiausią pavojų keliai nekokybiški keliai (dažnai su duobėmis) ir staigaus eigo greičio pokyčiai gyvenvietėse. Čia reikalingas ypatingas dėmesys ir sumažintas greitis, kad išvengtume padangų pažaidos arba suspensijos gedimų.

Vokietijoje situacija keičiasi – čia turime puikius kelius (autobanus), tačiau didžiulį greitį. Nors daugelis autobanų sekcijų turi greičio apribojimus (120–130 km/h), yra vietų be apribojimų. Tarpas tarp lėtai važiuojančių sunkvežimių ir greitai lekiančių lengvųjų automobilių keliauja pavojinga. Mūsų vairuotojai yra mokyti laikytis dešinės juostos (pagal taisykles „Rechtsfahrgebot“) ir naudoti kairiąją juostą tik lenkiant.

Atvykus į Olandiją, keičiasi eismo kultūra. Čia labai daug dviračių, o dviračių takai dažnai eina greta kelio. Vairuotojai turi būti ypatingai atidūs posūkiuose, ypač miestuose, kad neperžengtų dviračių takų ir nekeliamų grėsmės dviratininkams. Be to, Olandijoje daug „konfliktinių“ žiedų, kur eismo srautai susikerta. Čia būtina kantrybė ir tikslus ženklų laikymasis. Ilgos tiesiosios Vokietijoje sukelia vairuotojų hipnozę, todėl reikia planuoti papildomas pertraukas, kad išlaikyti dėmesį.

5. Kaip veikia keleivių draudimas tarptautiniuose reisuose?

Draudimas – tai jūsų saugumo finansinė garantija. Lietuvoje vežant keleivius, privaloma turėti civilinės atsakomybės draudimą (KET), tačiau tarptautiniuose reisuose jo gali nepakakti. Profesionalios kompanijos turi specialų keleivių draudimą nuo nelaimingų atsitikimų. Šis draudimas apima ne tik žalos, padarytos trečiesiems asmenims, atlyginimą, bet ir paties keleivio sveikatos ar gyvybės draudimą įvykus avarijai.

Prieš įsėsdami į automobilį, drąsiai paklauskite apie draudimo polisą. Jis turi galiooti visoje Europos Sąjungoje, o ne tik Lietuvoje. Verta pasidomėti draudimo suma – ar ji pakankama, kad padengtų galimas medicinines išlaidas užsienyje. Mūsų atveju, taikome didelės apimties draudimo polisus, kurie užtikrina, kad nelaimingo atsitikimo atveju keleivis gautų kokybišką medicininę pagalbą be jokių rūpesčių. Be to, jei kelionės metu dingsta arba sugadinamas keleivio bagažas, taip pat turėtų būti taikomas draudimas (dažnai reglamentuojamas CMR konvencija). Žinodami, kad esate apdrausti, jūs jausiatės daug ramiau.

6. Kokia yra keleivių atsakomybė už savo ir kitų saugumą automobilyje?

Dažnai galvojama, kad saugumas priklauso tik nuo vairuotojo, tačiau tai netiesa. Keleiviai taip pat turi atsakomybę. Pagrindinė taisyklė – saugos diržai. Lietuvoje ir visoje Europoje jie privalomi visiems keleiviams, sėdintiems tiek priekinėje, tiek galinėse vietose. Statistika rodo, kad saugos diržai sumažina mirties pavojų avarijoje apie 50 %. Net jei vairuotojas neužsiveržia, keleivias turi tai padaryti sau.

Kita svarbi sritis – elgesys kelyje. Vairuotojas turi koncentruotis. Jei keleiviai triukšma, keliauja neramiai, trukdo vairuotojui arba mėgina įsikišti į vairavimą (pavyzdžiui, komentuojanti, kaip reikia vairuoti), tai didina streso lygį ir padidina avarijos riziką. Taip pat svarbu neužkimšti vaizdo vairuotojui dideliais bagažo daiktais salone, jei jie neprifixuoti. Staigus stabdymas gali paversti neprifixuotą lagaminą letališku sviediniu, kuris gali sužaloti keleivį. Todėl didelis bagažas turi būti dedamas į bagažinę, o ne į keleivių saloną.

7. Kas daroma, jei kelyje įvyksta techninė gedimas ar avarija?

Nors mes visi stengiamės to išvengti, techninės problemos gali pasitaikyti net geriausiame automobilyje. Svarbiausia čia yra reakcija ir paruoštumas. Profesionali kompanija visada turi veiksmų planą nepageidaujamiems įvykiams. Pirmiausia, vairuotojas turi užtikrinti keleivių saugumą: užvesti „avarijinę šviesą“, užsidėti lietuvišką šviesos atšvaitų liemenę, jei reikia išlipti iš automobilio, ir užtikrinti, kad keleiviai būtų toli nuo važiuojančios eigos juostos (užsaugos barjero).

Tada vairuotojas praneša dispacheriui apie problemą. Kompanija turi turėti sudarytas sutartis su pagalbos tarnybomis visose šalyse, per kurias važiuojame (Lenkija, Vokietija, Olandija). Tai reiškia, kad techninė pagalba atvyks per nustatytą laiką (paprastai ne ilgiau kaip per 60–90 minučių). Jei gedimas nėra ištaisomas vietoje, kompanija turi organizuoti keleivių pervežimą į paskirties vietą kitu transportu arba apgyvendinimą, jei reikia laukti iki ryto. Jums kaip keleiviui svarbu turėti pasirašytą kompanijos kontaktinį numerį, kad galėtumėte susisiekti su dispacheriu bet kuriuo paros metu.

8. Kaip oro sąlygos (pvz., rūkas, stiprus vėjas) veikia saugumą Olandijoje?

Olandijos klimatas yra jūrinis, o tai reiškia dažną lietų, vėją ir, ypatingai rudenį bei žiemą, rūką. Rūkas yra vienas pavojingiausių reiškinių, nes jis staigiai sumažina matomumą. Olandijoje, ypač prie jūros arba žemumose, rūkas gali būti tokias tankus, kad matomumas sumažėja iki kelių metrų. Mūsų vairuotojai yra mokyti pritaikyti greitį pagal matomumą ir naudoti priekinius žibintus (ne tik „dienines šviesas“, bet ir ilgąsias šviesas, jei kitiems nežiūri).

Stiprus vėjas, ypač šoninis, taip pat gali būti pavojingas aukštiems mikroautobusams ar autobusams, ypač važiuojant per tiltus arba atvirus laukus. Vėjas gali nustumti transporto priemonę iš juostos. Patyręs vairuotojas žino, kaip koreguoti vairą prieš vėją ir kada reikia sumažinti greitį. Be to, drėgname kelyje stabdymo kelias ilgėja. Todėl saugus atstumas iki priekyje važiuojančio automobilio turi būti didesnis nei įprasta. Keleiviai turėtų būti kantrūs – jei vairuotojas važiuoja lėčiau nei leidžiamas greitis, tai daroma saugumo sumetimais, o ne dėl lėtumo.

9. Kodėl svarbu pasirinkti licencijuotą pervežėją, o ne „pavienių vairuotojų“ paslaugas?

Rinka pasižymi dideliu konkurencija, ir kartais pasitaiko pasiūlymų, kurie atrodo pernelyg geri, kad būtų tikri. Tai dažnai yra vadinamieji „juodieji vairuotojai“ arba nelegaliai veikiantys asmenys. Pasirinkus tokį pervežėją, jūs visiškai neturite jokių garantijų. Jie gali neturėti nei galiojančio draudimo, nei patikimos techninės būklės automobilio, nei legalaus darbo laiko kontrolės.

Jei įvyksta avarija su nelegaliu pervežėju, keleivis gali likti be jokios pagalbos be kompensacijos. Be to, tokie vairuotojai dažnai ignoruoja poilsio režimus, kad kuo greičiau uždirbtų ir grįžtų, kas tiesiogiai kelia pavojų. Licencijuota kompanija turi visus reikiamus leidimus (tarptautinių keleivių pervežimų licenciją), jos automobiliai yra registruoti kaip keleiviniai, o ne kaip krovininiai (kas leidžia juos naudoti tik tam tikroms funkcijoms), ir ji moka mokesčius. Pasirinkdamas licencijuotą pervežėją, jūs investuojate į savo saugumą ir teisinį apsaugą.

10. Kaip pasiruošti keleiviui kelionei, kad ji būtų saugesnė?

Saugumas prasideda namuose. Prieš išvykstant, reikia atsižvelgti į keleivio sveikatos būklę. Ilgas sėdėjimas (10–15 valandų) gali būti didelis krūvis nugarai ir kraujagyslėms. Rekomenduojama pasiimti nedidelį pagalvėlę nugarai arba kaklui, drabužius, kuriuose būtų nepakrauta (patogus džemperis arba pledas). Verta pasirūpinti vandeniu ir nedideliais užkandžiais, kad išvengtų dehidratacijos.

Taip pat svarbu informuoti vairuotoją apie galimas sveikatos problemas. Jei keleivis turi diabetą, širdies problemų arba jautrumą judesiui (vėmimas), vairuotojas gali pasirūpinti dažnesnėmis pertraukomis arba pakeisti važiavimo stilių (mažiau staigių manevrų). Prieš išvykstant palikite artimiesiems informaciją apie maršrutą, vairuotojo numerius ir numatomą atvykimo laiką.