Keleivių saugumas kelionėse mikroautobusu į Olandiją: Visas vadovas

Tarptautiniai keleivių pervežimai yra atsaktingas verslas, reikalaujantis ne tik vairavimo įgūdžių, bet ir gilaus techninio bei organizacinio išmanymo. Kelionė į Olandiją (Nyderlandus) iš Lietuvos yra viena populiariausių maršrutų, bet ji taip pat yra ir viena ilgiausių bei techniškai sudėtingiausių. Per daugiau kaip dvidešimt metų praleistų šioje srityje esu matęs, kaip keičiasi standartai, kaip griežtėja taisyklės ir, svarbiausia, kaip auga sąmoningumas apie tai, kad saugumas – tai ne papildomas paslaugos elementas, o jos pagrindas.

Šiame straipsnyje nenoriu būti tik dar vienu informacijos šaltiniu, o noriu padėti jums, kaip klientui, suprasti, kas vyksta „už scenos“. Ką reiškia tas raktas, kurį vairuotojas įdeda į degimą? Kodėl reikia užsidėti saugos diržus, nors sėdite patogioje vietoje? Kodėl kaina gali skirtis ir kaip tai susiję su jūsų saugumu? Kelionė mikroautobusu į Olandiją – tai apie 1700–1800 kilometrų viena kryptimi. Tai kelias, kuris kerta keletą šalių, skirtingas kelių dangas ir oro sąlygas. Tokiu atveju saugumas yra kompleksinė sistema, susidedanti iš techninės būklės, žmogiškojo faktoriaus ir griežtų procedūrų laikymosi.

Štai išsami analizė, padėsianti suprasti, kaip užtikrinamas maksimalus jūsų rūpestis ir ramybės būsena kelyje.

DUK: Dažniausiai užduodami klausimai apie saugumą

1. Kaip tikrinama mikroautobuso techninė būklė prieš išvykstant į tolimą kelionę?

Techninė būklė yra pagrindas. Profesionali transporto įmonė nenaudoja „akių“ principo – kai vairuotojas tiesiog pažiūri, ar ratas nenukrito. Prieš kiekvieną išvykimą į Olandiją yra atliekamas griežtas kasdieninis techninis apžiūrėjimas (Daily check). Tai ne formalumas. Vairuotojas turi patikrinti tepalo lygį, stabdžių skysčio kiekį, padangų protektoriaus gylį (o Olandijoje ir Vokietijoje dėl lietaus tai ypač svarbu), šviesų veikimą ir visus pneumatinius elementus.

Be to, pagal ES direktyvas, visiems tokio tipo transporto priemonėms kas 6 savaites (arba kas 10 000 km) privaloma atlikti periodinę techninę apžiūrą tam tikrose licencijuotose stotyse. Esu matęs bandymus taupyti ant techninės priežiūros – tai nuolatinė žaidimas su ugnimi. Patikimas vežėjas visada pateiks techninio pasas duomenis, jei klientas to paprašo. Jei mikroautobusas turi daugiau kaip 8 keleivių vietas (išskyrus vairuotoją), jis privalo turėti ir techninį apžiūrėjimo pažymėjimą (Technischer Überwachungsverein Vokietijoje arba analogišką kitose šalyse), kuris užtikrina, kad transporto priemonė atitinka visus saugumo standartus.

2. Kokius reikalavimus turi tenkinti vairuotojai, vykdantys tolimus reisus?

Vairuotojas – tai ne tik žmogus su vairuotojo pažymėjimu. Tarptautiniam reisui, ypač į Olandiją, reikalingos specifinės kvalifikacijos. Visi mūsų vairuotojai turi „95 kodą“ – tai kvalifikacijos pažymėjimas, leidžiantis vesti keleivinį transportą tarptautiniu maršrutu. Be to, jie privalo eiti reguliarius medicinos patikrinimus, įskaitant psichofiziologinius testus, kad būtų užtikrinta, kad jų reakcija, rega ir bendra sveikata leisti saugiai vairuoti po 10–12 valandų.

Tačiau patirtis čia neįkainojama. Jaunas vairuotojas gali puikiai žinoti teoriją, bet Olandijos automagistralių intensyvumas, „Antverpeno“ žiedo arba Roterdamo uosto apylinkių eismo chaosas reikalauja intuicijos, kurią įgyjama tik metais. Mes visada stengiamės deleguoti patyrusius vairuotojus ilgiausiems maršrutams, nes jie sugeba įvertinti pavojų anksčiau, nei jis tampa matomas.

3. Kodėl taip svarbu užsidėti saugos diržus mikroautobuse, nors jaučiuosi saugiai?

Tai viena dažniausiai pasitaikančių problemų, su kuriomis susiduriu. Keleiviai dažnai mano, kad mikroautobuse yra saugiau nei lengvajame automobilyje, todėl diržai nereikalingi. Tai yra mirtinas klaidingas supratimas. Fizikos dėsniai automobilyje ir 3,5 tonos sveriančiame mikroautobuse veikia vienodai, o netgi ir stipriau.

Esu matęs avarijų nuotraukas, kuriose žmonės, nešiusi diržus, išgyveno beveik be sužalojimų, tuo tarpu nešiojantys buvo išmesti pro langą arba susidūrė su sėdynėmis priekyje. Olandijoje ir Vokietijoje policija yra itin griežta šiuo klausimu – baudos už nešiojimą saugos diržų gali siekti šimtus eurų. Bet ne bauda svarbiausia. Staigus stabdymas esant 100 km/h greičiui (kas dažnai nutinka Vokietijos autostradose prieš spūstis) suverčia neapsisaugojusį keleivį kaip sviedinį. Mūsų įmonės politika yra nediskutuojama: diržai užsegami nuo pat išvykimo iki atvykimo.

4. Kaip užtikrinamas bagažo saugumas ir jo tvirtinimas?

Bagažas – tai ne tik jūsų lagaminai, tai ir potenciali grėsmė, jei jis neįtvirtintas teisingai. Tarkime, lagaminas sveria 20 kg. Avarinio stabdymo metu šis svoris padauginamas iš daugelio (inercijos jėga), ir jis tampa masyviu sviediniu, kuris gali sužaloti žmones ar net pramušti mikroautobuso sienelę.

Profesionalūs mikroautobusai turi specialias bagažo skyrius su tvirtinimo juostomis (gibais) arba fiksavimo elementais. Prieš išvykstant vairuotojas privalo užtikrinti, kad kiekvienas lagaminas yra užfiksuotas taip, kad negalėtų judėti net staigiai manevruojant. Taip pat svarbu, kad bagažas nebūtų padėtas keleivių salone, jei nėra tam specialių vietų su diržais. Dažnai keleiviai nori pasidėti rankinį bagažą prie kojų – taip daryti negalima, nes avarijos atveju jis blokuoja evakuacijos kelius.

5. Kaip valdomas vairuotojo darbo laikas ir poilsis, kad jis neprarastų koncentracijos?

Tai vienas svarbiausių saugumo aspektų. Vairuotojo nuovargis yra pavojingesnis už blogus padangas. ES reguliavimas (EOBR) čia yra griežtas. Vairuotojai naudoja tachograus – įrenginį, kuris automatiškai fiksuoja vairavimo laiką, poilsį ir kitą veiklą.

Pagal taisykles, po 4,5 valandų vairavimo privaloma padaryti bent 45 minučių pertrauką (kuri gali būti padalinta į 15 min. + 30 min.). Po 9 valandų vairavimo vairuotojas privalo ilgam poilsui (11 valandų). Kelionėje į Olandiją šios taisyklės yra šventos. Nėra jokios „paskubėjimo“ priežasties, kuri būtų svarbesnė už gyvybes. Mūsų vairuotojai turi griežtus grafikus, ir jų laikomasi be išimčių. Jei reisas vėluoja dėl eismo spūsčių, vairuotojas sustoja poilsio pertraukai ne vėliau. Tai gali šiek tiek padidinti kelionės trukmę, bet užtikrina, kad vairuotojas prie vairo bus ryžtingas ir atsakingas.

6. Kokius ypatingus saugumo iššūkius sukelia Olandijos ir Vokietijos keliai?

Maršrutą į Olandiją sunku priskirti prie lengvųjų. Vokietijos autostrados (Autobahn) gąsdina savo greičiais, nors daugelį ruožų riboja 130 km/h arba 100 km/h. Ten reikia nuolat žiūrėti į galinius veidrodžius, nes greičių skirtumas gali būti didelis. Olandija savo ruožtu pasižymi itin tankiu eismu, ypač šiaurės vakarų kryptimi (Amsterdamo, Roterdamo, Hagos aglomeracija).

Čia daug „šnekšančių“ kelių (smart highways) su kintančiais greičio limitais, kurie keičiasi priklausomai nuo eigo intensyvumo. Be to, Olandijoje labai daug dviračių. Mikroautobusuose yra vadinamosiesių „mirksto zonų“ (blind spots), todėl posūkiuose, ypač miestuose, vairuotojas turi būti itin atsargus. Mūsų vairuotojai yra instruktuoti specialiai šiems maršrutams: žinoti, kur dažniausiai pasitaiko dviratininkų srautai ir kaip elgtis žiediniuose sankryžose, kur Olandijos taisyklės šiek tiek skiriasi nuo Lietuvos.

7. Kaip veikia draudimas atveju, jei įvyksta avarija ar nelaimingas atsitikimas?

Draudimas yra tas gynios skydas, kuris leidžia mums miegoti ramiai. Profesionali keleivių pervežimo įmonė privalo turėti ne tik privalomąjį transporto priemonės draudimą (KASKO), bet ir ypatingą keleivių draudimą. Lietuvoje ir ES jis vadinamas „Keleivių civilinės atsakomybės draudimu“.

Jei įvyksta nelaimingas atsitikimas, šis draudimas padengia ne tik materialinę žalą, bet ir asmens sveikatos pažeidimus. Sumos yra didelės – paprastai siekia kelis milijonus eurų vienam įvykiui. Prieš išvykstant, keleiviai visada turi teisę pareikalauti pamatyti draudimo polisą. Jei įmonė jis neduoda arba vengia rodyti – tai raudonas vėliavėlė. Mūsų atveju, kiekvienas keleivis yra draudžiamas nuo pat įlipimo momento iki išlipimo paskirties taške.

8. Ką daryti, jei kelionės metu blogėja oro sąlygos (lietus, vėjas, sniegas)?

Olandija ir Vokietija yra jūrinio klimato zonoje. Čia būdingi stiprūs vėjai, ypač atviruose ruožuose, ir ilgalaikis lietus. Žiemos sąlygos gali būti netikėtos. Sąmoningumas vairuotojo čia yra pirmasis prioritetas. Jei oras tampa pavojingas (pvz., stiprus škvalas arba slidži kelio danga), vairuotojas turi teisę ir pareigą sumažinti greitį ar net sustoti saugumo sumetimais.

Nepaisant to, kad keleiviai gali būti nepatenkinti dėl vėlavimo, saugumas yra aukščiau už grafiką. Mūsų mikroautobusai yra paruošti sezonui: žiemą visada su žieminėmis padangomis (įskaitant Olandijos reikalavimus dėl gumos mišinio), o atsparumas vėjui (pvz., šoninis vėjas) yra įvertintas transporto priemonės konstrukcijoje. Vairuotojai taip pat nuolat stebi orų prognozes maršruto metu, kad išvengtų labiausiai paveiktų ruožų.

9. Kaip užtikrinamas keleivių saugumas per nakčį, jei reisas yra naktinis?

Naktiniai reisai yra populiarūs, kadangi taip sutaupoma diena, tačiau jie reikalauja ypatingos saugumo kultūros. Pirmiausia, vairuotojas turi gero miego prieš išvykstant (naktinis poilsis). Antra, patalpose turi būti veikianti vėdinimo sistema, kad oras nebūtų per karštas ir „užstrigtas“ – tai viena pagrindinių nuovargio priežasčių.

Naktį vaizdas ribotas, todėl vairuotojas turi labiau pasikliauti technika ir prietaisais. Keleiviams taip pat rekomenduojama elgtis taip, kad netrikdytų vairuotojo. Naktį mikroautobuse turi būti pritemdomas šviesos režimas – ne visiška tamsa (kad vairuotojas matytų salono situaciją veidrodžiuose), bet ir ne ryški šviesa, kuri nublaškytų dėmesį nuo kelio. Jei reisas trunka ilgiau nei 24 valandas, įmonė privalo užtikrinti, kad vairuotojai būtų pakeisti (dviejų vairuotojų komanda), kas yra aukščiausias saugumo standartas.

10. Kaip klientas gali patikrinti, ar pervežėjas yra patikimas ir saugus prieš užsakydamas bilietą?

Tai klausimas, ant kurio norėčiau pabūsti ypatingai aiškus. Pirmiausia, pažiūrėkite į įmonės pavadinimą ir ieškokite jo internete. Ar jie turi svetainę? Ar ji atrodo profesionali? Antra, paprašykite licencijos numerio. Lietuvoje vežėjai turi turėti keleivių pervežimo licenciją, išduodamą Transporto licencijavimo departamente.

Trečia, atkreipkite dėmesį į kainą. Jei kaina yra žymiai žemesnė nei rinkos vidurkis, tai dažniausiai reiškia, kad kažkur taupoma – arba ant vairuotojo atlyginimo (ir todėl dirba nepatyręs žmonės), arba ant techninės priežiūros, arba ant draudimo. Saugumas kainuoja. Patikimas vežėjas niekada nesikorpus ant kainos, jei tai kenkia saugumui. Taip pat verta skaityti atsiliepimus socialiniuose tinkluose – žmonės dažnai rašo apie vairavimo stilių, švarą ir laikąšį.

Išvada

Keleivių saugumas kelionėse mikroautobusu į Olandiją nėra vieno žmogaus ar vieno įrenginio nuopelnas. Tai sudėtingas mechanizmas, kuris veikia tik tada, kai visi elementai suderinti: techniškai tvarkingas ir naujas mikroautobusas, patyręs ir fiziškai paruoštas vairuotojas, aiškios ir griežtai laikomos taisyklės bei atsakingas keleivio požiūris.

Per savo ilgą karjerą esu suvokęs, kad geriausia reklama yra laimingas ir sveikas keleivius atgabenęs į paskirties vietą vairuotojas. Greitis ir kaina svarbi, bet jos tampa beverčiais, jei pažeidžiamas saugumas. Todėl, renkantis pervežėją, neskubėkite pasirinkti pigiausio varianto. Pasidomėkite, kaip įmonė rūpinasi savo technika ir žmonėmis. Užsukite diržus, pasitikėkite profesionalu ir mėgaukitės kelione – ramybės kelyje niekas nenusipirks, o ją užtikrina tik kokybiškas ir atsakingas požiūris į kasdieninę darbo eigą.