Keleivių saugumas kelionėse mikroautobusu į Olandiją ir iš jos: Eksperto Vadovas

Įvadas

Per daugiau nei dvidešimt metų praleistų tarptautinių pervežimų versle, mažai ką gali stebinti, tačiau vienas dalykas išlieka nekintamas – saugumas visada turi būti ant pirmosios vietos. Kelionė iš Lietuvos į Olandiją (Nyderlandus) ir atgal nėra paprasta išvyka prie miesto. Tai ilgas, daugiau kaip 1500–1700 kilometrų maršrutas, kuriame kelyje susitinka skirtingi kelių dangos standartai, kintamos oro sąlygos, intensyvus eismas Vokietijos autostradose bei griežti Nyderlandų eismo taisyklės. Dažnai, renkantis transporto priemonę, klientai pagalvoja apie kainą ar patogumą, tačiau tikrasis profesionalas žino, kad raktas į sėkmingą kelionę yra sisteminis požiūris į saugumą.

Šiame straipsnyje neapsiribosime paviršutiniškais patarimais. Mes gilinsime į techninius reikalavimus, vairuotojų darbo režimus, kelionei būtinus techninius prietaisus ir psichologinius aspektus, kurie lemia jūsų ramybę kelyje. Esu matęs, kaip patikimas mikroautobusu pervežimas gali tapti neprivažiuojamu tiltu tarp šalių, o kaip netinkamas pasirinkimas gali sukelti nemaža nerimo. Tik suprasdami, kaip veikia ši sistema, galėsite užtikrinti, kad jūsų ar jūsų artimųjų kelionė į Olandiją nebus tik nuotykis, bet ir saugi grįžimo kelionė. Štai išsamus vadovas, padėsiantis suprasti, kas vyksta už vairuotojo vairo ir kaip užtikrinti maksimalų saugumą.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kokius techninius reikalavimus turi tenkinti mikroautobusas, vykstantis į Olandiją?

Tai vienas svarbiausių klausimų, apie kurį dažnai pamirštama kalbant apie pigų bilietą. Ne kiekvienas mikroautobusas gali teisėtai ir saugiai vykdyti tarptautinius reisus. Esu dirbęs su technika beveik du dešimtmečius ir galiu pasakyti tikrai: techninė būklė nulemia viską.

Pirmiausia, mikroautobusas, vežantis daugiau nei 8 keleivius (neįskaitant vairuotojo) ir vykstantis tarptautiniais maršrutais, privalo turėti specialų leidimą – „Tarptautinio keleivinio transporto licenciją“. Tai nėra popierius, kurį galima nusipirkti kioske; jis duodamas tik tiems transporto priemonėms, kurios atitinka griežtus techninius standartus.

Techninė pusė apima ne tai, kad „važiuoja ir neužsiverčia“. Mes kalbame apie: * ABS ir ESP sistemas: Olandijoje dažnai lyja, o keliai yra slidūs. Be šių sistemų stabilumas yra kritiškas. * Padangų kokybę: Žiemos metu privalomos žieminės padangos (ne tik Olandijoje, bet ir Vokietijoje, kur keliame per). Jų protektoriaus gylis turi būti ne mažesnis kaip 4 mm. Vasarą padangos taip pat turi būti be jokių įtrūkimų. * Tachografo buvimą: Nors kai kurie mažesni mikroautobusai (iki 3,5 tonų) gali būti išimtiniais, profesionalios kompanijos visada įrengia tachografus, kad kontroliuotų vairuotojo darbo laiką. Tai tiesioginis saugumo garantas. * Periodinį techninį apžiūrą: Vokietijoje ir Olandijoje galioja griežti apžiūrų reikalavimai (pvz., TÜV ar APK atitikties sertifikatai). Autobusas turi būti tikrinamas dažniau nei įprastas automobilis.

Visada prieš įlipdami į mikroautobusą, pasidomėkite jo išvaizda. Jei matote, kad jis „dužta“, rūdijęs ar išmetimo dujos smarkiai kvėpuoja – tai signalas nedaryti kelionės.

2. Kaip užtikrinamas vairuotojo kompetencijas ir jo gebėjimas vairuoti ilgą maršrutą?

Vairuotojas yra svarbiausias saugumo elementas. Nereikia būti ekspertui, kad suprastum: pavargęs vairuotojas yra pavojingiau už blogas padangas. Mūsų srityje vairuotojų atranka ir mokymas yra procesas, trunkantis mėnesius.

Profesionalus vairuotojas, vykstantis į Olandiją, turi turėti: * Vairuotojo pažymėjimą (95 kodas): Tai neįskaitoma. Tai specialus sertifikatas, įrodantis, kad vairuotojas išklausė teoriją ir atliko praktiką apie keleivių saugumą, darbo laiko apskaitą ir sveikatos apsaugą. * Sveikatos patvirtinimą: Kas dvejus metus vairuotojas privalo eiti į gilią medicininę patikrą, įskaitant regą, klausą ir psichofizinę būklę. * Patirtį: Maršrutą Vilnius – Amsterdas negali vairuoti jaunuolis, gavęs teises prieš savaitę. Reikalingas patirties „malūnas“, ypatingai važiuojant Vokietijos autostradomis, kur eismas juda 130–160 km/h greičiu.

Taip pat būtina atsižvelgti į kalbos žinias. Vairuotojas turi sugebėti bendrauti bent angliškai ar vokiškai su policija ar patruliais, jei kiltų nesklandumų pasienio ar techninio apžiūros metu. Profesionalios kompanijos investuoja į savo vairuotojus, nes jie yra jų veidas.

3. Kodėl taip svarbu užsisegti saugos dirželius mikroautobuse ir kokia jų funkcija?

Mano praktikoje dažnai teko girdėti argumentų: „Aš mikroautobuse jausiuosi kaip automobilyje, nereikia diržų.“ Tai yra mirtinas klaidingas įsitikinimas. Fizikos dėsniai mikroautobuse, sveriančiame 3,5–4,5 tonos, veikia kitaip nei nei „Audi“.

Saugos diržiai mikroautobuse yra sukonstruoti tam, kad laikytų keleivį sėdėjimo vietoje staigaus stabdymo ar avarijos metu. Be diržo, staigiai stabdant 100 km/h greičiu, keleivio kūnas toliau juda ta pačia greičiu, kol atsitrenkia į priekyje esantį sėdynės atlošą, stiklą ar kitą keleivį. Mikroautobuse, dėl aukštesnio centro svorio, galimas riedėjimas ar apvirtimas, o tada diržas tiesiog išgelbėja nuo išmetimo pro langą ar sužalojimų, kai keleiviai susiduria vieni su kitais.

Olandijoje ir Vokietijoje policija yra itin griežta dėl neprisegto diržo. Vairuotojui gali būti skirta didelė bauda, o kompanijai – įspėjimas. Tačiau ne bauda svarbiausia. Svarbiausia yra tai, kad nė vienas profesionalus pervežėjas neleis išvykti, kol visi keleiviai neprisegs diržų. Tai ne formalumas, o gyvybės klausimas.

4. Kaip tvarkomas bagažas ir kodėl jis gali būti pavojingas?

Daugelis klientų mano, kad bagažas – tai tik daiktai, padėti gale. Deja, neteisingai užkrautas bagažas yra laisvai skriejanti projektilė, kurios svoris gali siekti 20–30 kg.

Saugumo taisyklės dėl bagažo: * Tvirtinimas: Bagažas skyriuje turi būti tvirtinamas diržais ar tinkleliais. Staigus stabdymas gali padaryti, kad lagaminas „nukristų“ į keleivių galvas. * Dėklų skyrius: Didelės bagažinės negalima užpildyti iki pat lubų taip, kad neužsidarytų durys ar kad spaudimas iš vidais pažeistų korpusą. * Keleivinė salė: Didelių lagaminų neleidžiama vežti salėje prie kojų, jei jie trukdo išvykti pro avarinius išėjimus. Avarinėje situacijoje keleiviai turi galėti greitai palikti transporto priemonę, o ne peršokti per krūvas lagaminų.

Profesionalus vairuotojas visada patikrina, ar bagažinės durys uždarytos saugiai, nes kelyje esant vibracijai, prastai uždarytos durys gali atsitverti ir sukelti eismo įvykį.

5. Kokias specifines oro sąlygas ir pavojus reikia atsižvelgti važiuojant į Olandiją?

Kelias į Olandiją veda per skirtingas klimato zonas. Lietuvoje gali būti sausa, Lenkijoje liūtis, o Vakarų Vokietijoje ir Olandijoje – stiprus vėjas. Olandija yra žema šalis, didelė dalis teritorijos yra žemiau jūros lygio, todėl ten beveik nėra miškų, kurie slopintų vėją.

Stiprus šoninis vėjas (ypač šiaurės-vakarų krypties) yra vienas didžiausių priešų aukšto mikroautobuso vairuotojui. Jis gali nustumti transporto priemonę net iš juostos. Todėl vairuotojas turi būti ypač atidus ir pritaikyti greitį.

Be to, Olandijoje dažnai pasitaiko „smogo“ (rūko) sąlygos, ypač šaltuoju metų laiku. Matomumas gali staigiai sumažėti iki kelių dešimčių metrų. Tada būtina laikytis didesnio atstumo, įjungti priekinius žibintus (ne dienines, o būtent priekinius) ir sumažinti greitį iki saugaus lygio. Profesionalai žino, kad greitis turi būti pritaikomas ne tik prie greičio limito, bet ir prie to, ką mato akys.

6. Kaip veikia draudimas kelionės metu ir ką daryti avarijos atveju?

Draudimas yra toks pat svarbus elementas kaip ir ratai. Visi legaliai vežantys keleivius į Olandiją pervežėjai privalo turėti „Privalomąją civilinę atsakomybės draudimą“ (OCTA) transporto priemonėms. Tačiau šis draudimas apsaugo tik trečiųjų asmenų nuostolius (jei pataikėte į kažką kitą).

Kas dėl keleivių? Čia įsijungia Keleivių draudimas. Jis privalo būti užtikrintas pagal ES direktyvas. Jei įvyksta avarija, keleivis turi teisę į kompensaciją už sužalojimus net dėl to, kad kaltės nėra (pvz., jei į avariją pateko ne dėl mūsų vairuotojo kaltės, bet mes buvome aukos).

Ką daryti, jei įvyksta avarija ar incidentas Olandijoje? 1. Išlikti ramiam. Panika yra blogesnė už avariją. 2. Vairuotojas pirmiausia užtikrina keleivių saugumą (išvedimas iš salono, kvietimas pagalbai). 3. Reikia susirasti policijos numerį arba kvietimo numerį (112). Olandijoje policija atvyksta labai greitai. 4. Būtina gauti avarijos protokolą (Europos avarijos pareiškimo formą). 5. Susisiekti su pervežėjo kompanija. Profesionali kompanija turi paruoštą veiksmų planą (procedūrą) ir nemokamą pagalbos liniją.

Niekada nepasirašykite dokumentų, kurių nesuprantate, ir nepripažinkite kaltės vietoje, jei nesate tikri.

7. Kaip reguliuojamas vairuotojo darbo laikas ir poilsis (tachografas)?

Tai yra vienas techniniųjų dalykų, kurį keleiviai dažnai pastebi kaip „nepatogumą“, tačiau jis yra tiesioginis jūsų gyvybės garantas. Mūsų srityje galioja griežti ES reglamentai (EG) Nr. 561/2006.

Tachografas – tai prietaisas, kuris užrašo viską: kada vairuotojas važiavo, kada dirbo (pvz., krovinant bagažą) ir kada ilsėjosi. * 4,5 valandų taisyklė: Vairuotojas negali vairuoti ilgiau kaip 4,5 valandas be pertraukos. Po to privaloma padaryti 45 minučių pertrauką (kuri gali būti suskaidyta į 15 min. + 30 min.). * 9 valandų taisyklė: Per parą vairavimo laikas negali viršyti 9 valandų (išskirtiniais atvejais 10 valandų, ne dažniau kaip du kartus per savaitę). * Poilsis: Kas 24 valandos (po 6 valandų vairavimo) vairuotojas privalo turėti 11 valandų nepertraukiamo poilsio.

Jei matote, kad vairuotojas vairuoja 6 valandas be sustojimo – tai yra nelegalu ir labai pavojinga. Geros reputacijos kompanijos niekada neleidžia vairuotojams pažeisti šių taisyklių, net jei tai reiškia vėlesnį atvykimą. Geriau vėluoti, nei niekada neatvykti.

8. Kokios taisyklės galioja keleiviams mikroautobuse (alkoholis, elgesys)?

Saugumas – tai ne tik technika, bet ir žmonių elgesys. Mikroautobuse susitinka skirtingi žmonės, ir turi būti nustatyti tam tikri rėmeliai, kad vieno elgesys nekenktų kitiems.

• Alkoholis: Griežtas draudimas. Keleivis neturi teisės vairuoti mikroautobuso, tačiau jei jis yra stipriai apsvaigęs, gali trikdyti vairuotoją ar kelti grėsmę saugumui. Vairuotojas turi teisę neleisti įlipti arba išlaipinti tokią asmenį artimiausioje saugioje vietoje.
• Rūkymas: Rūkyti mikroautobuse draudžiama visose šalyse, pro kurias važiuojame (Lietuva, Lenkija, Vokietija, Olandija). Tai ne klausimas dėl komforto, o gaisrų saugumo.
• Triukšmas: Naktiniais reisuose būtina gerbti kitų keleivių poilsį. Didelis triukšmas gali nukreipti vairuotojo dėmesį.
• Vairuotojo instrukcijos: Jei vairuotojas prašo užsisegti diržą ar neiti į salę, kol važiuojame – tai reikia daryti nedelsiant. Jis yra atsakingas už visų gyvybes.

Esu matęs atvejų, kai neblaivus keleivias bandė užgriūti ant vairuotojo. Tai baigiasi baudomis, areštais ir nebeįmanomais toliau kelionėmis. Gerbkite vairuotoją – jis yra tas, kuris jus parsiveža namo.

9. Kas vyksta, jei mikroautobusas sugenda Olandijoje ar Vokietijoje?

Techninės priemonės, net ir geriausiai prižiūrėtos, gali suirti. Tai yra realybė. Klausimas – kaip su tuo susitvarkoma?

Jei mikroautobusas sugenda: 1. Vairuotojas turi užtikrinti, kad keleiviai nebūtų palikti kelyje be priežiūros. Jis negali tiesiog išlipti ir eiti ieškoti detalių palikdamas žmones šalikelėje. 2. Kompanija turi turėti sutartis su pagalbos tarnybomis visose šalyse (Vokietijoje, Olandijoje). Pagalba turi atvykti per nustatytą laiką (paprastai 60–90 minučių). 3. Jei gedimas nėra ištaisomas per 2–3 valandas, kompanija privalo siųsti rezervinį mikroautobusą arba organizuoti tolesnę kelionę kitu transportu (pvz., traukiniu ar lėktuvu, jei tai įtraukta į sąlygas).

Rizikuojančios „juodosios“ kompanijos dažnai tiesiog palieka keleivius laukti ir sako, kad „važiuos kitas autobusas po kelių dienų“. Legalus pervežėjas visada užtikrina keleivių pristatymą į tikslą, net jei jam tenka išleisti daugiau pinigų už rezervinį transportą.

10. Kaip klientas gali patikrinti, ar pervežėjas yra patikimas ir saugus prieš užsakydamas bilietą?

Tai galutinis ir svarbiausias klausimas. Kaip ekspertas, patariu atlikti „due diligence“ (išsamų patikrinimą) prieš mokėjimą.

Ką tikrinti: * Įmonės pavadinimas ir kodas: Paieškokite įmonės Sodros ar Registros duomenų. Ar ji egzistuoja? Ar nebuvo bankrotuojusi? * Atsiliepimai: Skaitykite atsiliepimus ne tik įmonės puslapyje (ten gali būti falsifikuoti), bet ir socialiniuose tinkluose (Facebook grupėse „Kelionės į Olandiją“ ir pan.). Ieškokite raktinių žodžių kaip „pavėlavo“, „sugendo“, „neramus vairuotojas“. * Transporto priemonės nuotraukos: Patikimas pervežėjas nenuslėps, kuo veža. Jei nuotraukose matyti senas, „liūdnos“ išvaizdos mikroautobusas – vengkite. * Kaina: Jei kaina yra pernelyg žema (pvz.,