Keleivių saugumas kelionės metu vykstant mikroautobusu į Olandiją: Visas vadovas

Įvadas

Kelionė į Olandiją (Nyderlandus) iš Lietuvos tai daugiau nei paprastas persikėlimas iš taško A į tašką B. Tai ilgas ir atsakingas maršrutas, kuris dažnai persikerto per kelias šalis, kertant įvairius kelių dangas, oro sąlygas ir transporto srautus. Per daugiau nei dvidešimt metų praleistų tarptautinių pervežimų srityje, esu matęs, kaip pasikeitė standartai, kokie iššūkiai iškyla keliautojams ir, svarbiausia, kaip saugumas visada išlieka prioritetas, nepaisant to, ar keliaujame pigiaisiais, ar verslo klasės ratais.

Kai klientas renkasi mikroautobuso nuomą arba bilietą į reguliarią reisą, vienas pirmųjų klausimų, visur klaustumų ar tyliai galvojamo, yra: „Ar čia saugu?“. Ir tai yra natūralu. Kelionė mikroautobusu, palyginti su dideliu autobusu, turi savų niuansų. Ji gali būti jaukesnė, greitesnė, tačiau reikalauja ypatingo dėmesio techninei būklei ir vairuotojo įgūdžiams. Šiame straipsnyje mes ne tik išnagrinėsime techninius saugumo aspektus bet ir paaiškinsime, ką turi žinoti pats keleivias, kad jo kelionė į Amsterdamą, Roterdamą ar kitą Olandijos miestą būtų ne tik patogi, bet ir visiškai saugi.

Saugumas – tai ne tik avarinių juostų buvimas ar patirtis vairo. tai kompleksinė sistema, prasidedanti nuo transporto priemonės parinkimo ir pasibaigianti tuo, kaip keleiviai elgiasi poilsio metu Vokietijos autostradoje. Mes kalbėsime apie vairuotojų darbo režimą, kurį griežtai reguliuoja Europos Sąjungos direktyvos, apie tai, kodėl orų sąlygos Belgijoje ir Olandijoje gali turėti įtakos tvarkaraščiui, ir, žinoma, apie tai, kaip pasirinkti patikimą pervežėją. Kelionė į vakarus yra ilga – dažniausiai tai apie 1500–1800 kilometrų viena kryptimi. Tokiu atstumu klaidų padaryti negalima. Todėl, kviečiu susipažinti su išsamią informacija, kuri padės jums jaustis ramiai įsėdus į mikroautobuso sėdynę ir užkabinus saugos dirželius.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kodėl reikia rinktis tik licencijuotus keleivinių pervežimų tiekėjus?

Atsakymas į šį klausimą yra pagrindinis jūsų saugumo garantas. Lietuvoje ir visoje Europos Sąjungoje keleivinių pervežimų verslas yra griežtai reguliuojamas. Licencijuotas pervežėjas turi ne tik oficialią teisę vykdyti komercinę veiklą, bet ir privalo laikytis griežtų techninių bei organizacinių reikalavimų. Pirma, tokios įmonės savo transporto priemones privalo registruoti kaip „taksi“ arba „mikroautobusą, skirtą keleivių pervežimui“, kas įpareigoja jas praeiti daug daugiau techninių apžiūrų (TA) nei paprastam lengvajam automobiliui.

Antra, licencija užtikrina, kad įmonė turi galiojantį civilinę atsakomybės draudimą keleiviams. Jei įvykia nelaimingas atsitikimas arba sugadinajamas jūsų bagažas, nelegalus veikėjas gali tiesiog išnykti, o jūs liksite be jokios kompensacijos. Mano patirtyje, dauguma „juodųjų“ pervežėjų vengia techninės priežiūros, važiuoja padangomis, kurios nepritaikytos ilgoms kelionėms, ir taupo ant degalų kiekį, kas didina riziką sustoti viduryje autostrados. Pasirinkdamas licencijuotą veikėją, jūs mokate už ramybę ir už tai, kad mikroautobusas buvo tikrintas remontuose, o ne „kieme prie namų“.

2. Kaip užtikrinamas vairuotojo budrumas ir psichologinė būklė ilgose kelionėse?

Vairuotojo budrumas yra, galbūt, svarbiausias saugumo elementas. Ilgos kelionės į Olandiją trunka 18–24 valandas (su poilsiais), todėl nuovargis yra didelis priešas. Europos Sąjungos reglamentai (EC 561/2006) čia yra beveik šventiniai. Vairuotojai privalo naudotis tachografais – įtaisais, kurie tiksliai užfiksuoja, kiek vairuotojas važiavo, kiekils poilsio.

Pagal taisykles, po 4,5 valandų vairavimo būtina padaryti ne mažiau kaip 45 minučių pertrauką. Paros poilsis turi trukti 11 valandų (gali būti sutrumpintas iki 9, tačiau tai yra išimtiniai atvejai). Be to, savaitinis poilsis negali būti trumpesnis kaip 45 valandų. Mano komandoje stebime šiuos duomenis realiu laiku. Jei tachografo ataskaitoje matome pažeidimų, vairuotojas nedirba. Be to, vertiname psichologinę būklę. Prieš išvykstant į reisą, vairuotojas privalo atlikti alkotesterio patikriną. Mes taip pat nepasileidžiame vairuotojų, dirbančių „kitoje darbo vietoje“ prieš atvykdami pas mus, kadangi nuovargis kaupiasi kaip sniego guolis. Tik atsisėjęs pailsėjęs ir blaivus vairuotojas gali užtikrinti, kad mikroautobusu į Olandiją nuvyksime saugiai.

3. Kokios techninės būklės reikalavimai taikomi mikroautobusams, vykstantiems tolimus maršrutus?

Techninė būklė – tai ne tik tai, ar variklis užsiveda. Vykdant tarptautinius pervežimus, mikroautobusas patiria didžiulę apkrovą. Vokietijos ir Belgijos autostradose važiuojama 100–130 km/h greičiu, o Olandijoje keliai dažnai yra stati ir siauri. Prieš išvykstant į reisą, atliekame „Pre-trip inspection“ – kontrolinę apžiūrą. Tikriname ne tik stabdzius ir vairą, bet ir padangų protektoriaus gylį (žiema metu tai ypač kritiška) bei padangų amžių. Senos, dėvėtos padangos gali sprogti važiuojant dideliu greičiu, o tai reiškia prarastą kontrolę.

Taip pat būtina patikrinti visus skysčius: tepalus, aušinimo skysčį (kadangi variklis dirba ilgai viena fiolia), stiklo plovimo skysčio kiekį (Vokietijoje dažnai lyja, o purvas ant šviesų žymiai mažina matomumą). Nepamirštame ir kondicionieriaus sistemos – vasarą Vokietijoje gali būti karšta, o jei kondicionierius neveikia, vairuotojas gali tapti alkanas, o keleiviai – nekomfortiški, kas sukelia erzinančią atmosferą. Techninis aptarnavimas atliekamas tik sertifikuotuose servisuose, naudojant originalias dalis, o ne pigius analogus.

4. Ar mikroautobusuose yra įrengti saugos dirželiai, ir ar jų naudojimas yra privalomas?

Tai yra klausimas, apie kurį dažnai ginčijamasi su keleiviais. Taip, visuose šiuolaikiniuose mikroautobusuose, skirtuose keleivių pervežimui, sėdynės turi įrengtus saugos dirželius (tritaškius arba du juostmenis). Jų naudojimas Olandijoje, Vokietijoje ir Belgijoje yra ne tik rekomenduojamas, bet ir griežtai privalomas pagal šių šalių įstatymus. Policija šiose šalyse dažnai tikrina, ar keleiviais užsegę diržus, ir baudos už neprisilaikymą gali būti solidžios.

Bet svarbiau už baudą yra jūsų gyvybė. Esu matęs daugybę avarijų, kuriose žmonės nenukentėjo vien dėl to, kad buvo užsibrėžę diržus. Mikroautobusas, palyginti su sunkvežimiu, yra lengvesnis, todėl smūgio metu jis gali būti labiau pažeidžiamas. Be to, dėl didelio greičio (ypač Vokietijos autostradose neturinčiose greičio apribojimo), net ir staigus stabdymas gali mesti keleivius į priekį su dideliu jėga. Mūsų vairuotojai instruktuoti priminti keleiviams užsegti dirželius net jei taisosi ar šokinėja sėdynėse. Tai yra tas mažiausias įprotis, kuris gali išgelbėti gyvybę.

5. Kaip elgtis atveju, jei kelionės metu pasikeičia oro sąlygos (pvz., stiprus vėjas ar liūtis)?

Olandija ir Vokietija yra žinomos savo nestabiliu oru. Olandijoje, pvz., vėjas gali būti tokios jėgos, kad ypač aukšti mikroautobusai gali jausti „šoninį vėją“, ypač važiuojant tiltų ar atvirose vietoviųse ruožuose. Stiprus lietus yra dar vienas pavojus – vadinamasis „akvaplaningas“, kai vairuotojas praranda valdymą dėl vandens sluoksnio po padangomis.

Mūsų strategia tokia: saugumas viršija laiką. Jei oras tampa pavojingas, vairuotojas privalo sumažinti greitį, net jei tai reiškė, kad atvyksime vėliau. Mes stebiame orų prognozes iš anksto. Jei žinome, kad Vokietijoje planuojama uraganas, galime pradėti reisą anksčiau arba pakeisti maršrutą, kad išvengtume pačiai pavojingiausios zonos (pavyzdžiui, per daug atvirų aukštumų). Keleiviai turi būti kantrūs – vairuotojas nevažiuoja lėtai tam, kad jums pakenktų, jis važiuoja taip, kad visiems saugiai pasiektų tikslą. Taip pat, jei dėl oro sąlygų reikia sustoti, mes tai darome saugiose vietose – poilsio zonoose, o ne pakelės.

6. Kaip užtikrinamas bagažo saugumas jame esančių daiktų apsaugos požiūriu?

Bagažo saugumas skirstomas į dvi dalis: fizinę apsaugą (kad niekas nepavogtų) ir saugumą (kad bagažas nekenktų keleiviams). Bagažo skyrius turi būti uždaromas ir užrakstamas. Ilgainiui, per daugelį metų, girdėjau istorijų, kai bagažo skyrius buvo atidarytas degalinių poilsio metu, o pavogti lagaminai dingdavo be pėdsakų. Mūsų vairuotojai turi instrukciją kiekvieną kartą užfiksuoti bagažo skyriaus būseną ir, jei įmanoma, stengtis neleisti keleiviams išlipti be priežiūros, kai bagažas yra įkrautas.

Bet dar svarbiau yra tai, kaip bagažas supakuotas ir užfiksuotas viduje. Jei lagaminas yra netvirtas, staigius stabdymant jis gali „nuvažiuoti“ į galinę sieną ir ją sulaužyti arba sužaloti kas vėliau atidarys dureles. Mes naudojame tvirtinimo juostas (rinkos) ir užtvaras, kad bagažas neišsirinktų. Taip pat rekomenduojame keleiviams nevežti vertingių daiktų (pinigų, dokumentų, brangių papuošalų) bagažo skyriuje. Jie turi būti su keleiviu salone nedideliame rankininiame bagaže. Tai ne tik apsaugo nuo vagystės, bet ir leidžia pasiekti reikalingus vaistus ar dokumentus be to, kad reikėtų iškrauti visą mikroautobusą poilsio metu.

7. Kokios draudimo galimybės yra suteikiamos keleiviams?

Draudimas yra tas skydas, kuris pradeda veikti tada, kai visos kitos priemonės nepavyksta. Kiekvienas legalus pervežėjas privalo turėti civilinės atsakomybės draudimą (CAD). Šis draudimas apima žalą, kurią gali patirti keleiviai (sužeidimai, mirtis) ar trečiosios šalys (pvz., pėstieji) dėl pervežėjo kaltės. Tačiau dažnai keleiviai klausia apie turto draudimą.

Standartinis draudimas dažnai neapima keleivio bagažo sugadinimo ar dingimo, nebent įrodoma pervežėjo kaltė. Todėl aš visada patariu susipažinti su savo kelionės draudimu (pvz., „Gyvybės“ ar kitos draudimo kompanijos polisais), kurie gali padengti bagažo praradimą ar vėlavimo išlaidas. Kai kurios mūsų paslaugos siūlo papildomą draudimą, kuris apima ir negyvenąją turto žalą. Būtina skaityti sutartį prieš pasirašant. Jei įvykį avarija, draudimo kompanija atsiskaitys už gydymą išlaidas, tačiau jei praradate lagaminą be avarijos, situacija gali būti sudėtingesnė be papildomo draudimo.

8. Kaip pasirinkti patikimą mikroautobuso pervežėją? Ką tikrinti prieš užsakydamas bilietą?

Rinktis pervežėją dabar, kai internetas pilnas pasiūlymų, gali būti sunku. Pirma, žiūrėkite į įmonės patirtį. Jei įmonė veikia jau dešimtmetis ar daugiau – tai geras ženklas, nes rinka išvalo tuos, kurie dirba blogai. Antra, atkreipkite dėmesį į atsiliepimus. Ne tik į tai, ką jie rašo įmonės svetainėje, bet ir į nepriklausomus forumus, „Google“ reviuves. Ieškokite komentarų apie vairuotojų elgesį, švara ir laikomą grafiką.

Trečia, patikrinkite transporto priemonę. Jei galite, pažiūrėkite nuotraukas. Naujas, švarus mikroautobusas rodo, kad įmonė investuoja į savo verslą. Ketvirta, užduokite klausimą telefonu ar el. paštu. Kaip jie reaguoja? Ar atsako greitai? Ar profesionaliai? Jei konsultantas negali papasakoti apie vairuotojo poilsio taisykles ar techninę būklę, tai gali reikšti, kad tai nėra jų prioritetas. Ir galiausiai, atsižvelkite į kainą. Pernelyg žema kaina dažnai reiškia, kad kažkur taupoma – ant degalų, ant vairuotojo atlyginimo ar techninės priežiūros. Saugumas kainuoja, o tai verta investicijos.

9. Kas daroma, jei kelionės metu pasireiškia sveikatos problemos ar reikalinga skubioji pagalba?

Sveikata yra neprognozuojama. Ilgos kelionės, sėdimas, mažas judėjimas gali sukelti kojų tinimą, skausmus ar net trombozę. Esu matęs atvejų, kai keleiviai susirgdavo viduryje Vokietijos. Mūsų vairuotojai yra mokyti pirmosios pagalbos basics ir visada turi su savimi apyrankę su medicininėmis informacijomis bei ryšio priemones.

Jei įvyksta rimtas susirgimas ar avarija, vairuotojas nedelsia skambina vietinės šalies pagalbos numeriu (112 Vokietijoje, Belgijoje, Olandijoje). Mūsų įmonė turi 24/7 dispečerio liniją, kuri koordinuoja veiksmus. Mes galime organizuoti medicinos transporterį iki artimiausios ligoninės. Taip pat visi mūsų mikroautobusai turi pirmosios pagalbos rinkinius, kurie reguliariai papildomi. Keleiviai, kurie turi chroninių ligų, turi informuoti mus apie tai iš anksto ir nešti su savuoju reikalingus vaistus rankiniame bagaže.