Keleivių saugumas kelionės metu iš Olandijos mikroautobusu: Eksperto Žinynas

Kelionė iš Olandijos į Lietuvą (arba atgal) yra dažnai pasirenkama tų, kurie ieško optimalaus balso tarp kainos ir patogumo. Mikroautobusų transportas šiuo metu yra vienas populiariausių būdų keliauti šiame maršrute, tačiau, kaip profesionalas, kuris šioje srityje dirbu jau virš dvidešimties metų, galiu pasakyti viena: patogumas niekada neturi būti aukojamas sąskaita saugumo. Daugelis keleivių, užsakydami bilietus, dažniausiai kreipia dėmesį į kainą ar išvykimo laiką, tačiau tikras ekspertas žino, kad pagrindinis kriterijus turi būti saugumas.

Per dvidešimt metų tarptautinių pervežimų patirties mačiau viską – nuo puikiai prižiūrimų, švytinčių švaros autobusių iki tokių "kabriolečių", kuriais bijo važiuoti net patys vairuotojai. Rinkos pasiūla yra gausi, ir nors didžioji dalis vežėjų dirba sąžiningai ir laikosi standartų, visada egzistuoja rizika užpulti ant neatsakingų pervežėjų. Šiame straipsnyje aš nepasakysiu jums tik sausų teisinių nuostatų, kurias galite rasti teisės aktuose. Čia aš pasidalinsiu praktine patirtimi, paaiškinsiu, kaip susidėlioti mazgus tarp vairuotojo, techninės būklės ir pačių keleivių, kad kelionė ne tik būtų komfortiška, bet ir, svarbiausia, saugi.

Saugumas kelyje nėra atsitiktinumas. Tai kompleksinė sistema, kurią sudaro gera techninė būklė, išsekęs ir atsakingas vairuotojas, taip pat informuotas keleivis. Kai keliaujate iš Olandijos, kur keliai yra vieni geriausių Europoje, per Vokietiją ir Lenkiją, kur kokybė gali smarkiai svyruoti, techninės priemonės ir vairuotojo profesionalumas tampa kritiniai. Šiame straipsnyje mes išnagrinėsime visus pagrindinius aspektus, padėsiančius jums atpažinti patikimą pervežėją ir suprasti, kas vyksta "už scenos".

Saugumo kultūra Lietuvoje ir visoje Europoje per pastaruosius dešimtmečius pakilo aukštyn. Griežtesni reikalavimai vairuotojams, tachografų kontrolė ir techninių apžiūrų standartai atliko savo darbą. Tačiau prekybos centruose ar socialiniuose tinkluose randami "pigūs" pasiūlymai vis dar kelia abejonių. Kodėl tas pervežėjas pigesnis? Ar taupo degalus, o gal taupo techninę priežiūrą? Štai čia prasideda jūsų, kaip keleivio, atsakomybė pasirinkti. Šiame straipsnyje mes giliai panersime į DUK (Dažniausiai Užduodamus Klausimus) skyrių, kuris atsakys į visus rūpimus klausimus apie tai, kaip užtikrinti, kad jūsų kelionė iš Olandijos mikroautobusu būtų 100 proc. saugi.

DUK: Dažniausiai užduodami klausimai apie keleivių saugumą

Šiame skyriuje suformulavau 10 klausimų, kurie, mano nuomone, labiausiai rūpi keleiviams, ir atsakymus į juos, paremtus ilgamečia praktika bei žiniomis apie tarptautinius pervežimus.

1. Kaip patikrinti, ar pervežėjas turi teisę vykdyti keleivių pervežimus tarptautiniais maršrutais?

Tai vienas svarbiausių klausimų, kurį reikėtų užduoti sau dar prieš įlipdamas į mikroautobusą. Legalus pervežimas nėra tik formalumas – tai jūsų draudimas nuo nesklandumų kelyje. Visų pirma, patikimas vežėjas turi turėti licenciją keleivių pervežimui atlikti. Lietuvoje tai vadinama "Keleivių vežimo licencija", o Europos Sąjungos mastu – "Bendrijos licencija". Be to, mikroautobusas turi būti įtrauktas į specialų transporto priemonių sąrašą, kurį reglamentuoja "Keleivių automobilių transporto įmonių ir vairuotojų licencijavimo bei transporto priemonių registravimo tvarkos aprašas".

Kaip keleivis tai galiu patikrinti? Paprasčiausias būdas – paprašyti parodyti vairuotojo pažymėjimą (jei jame nėra nuotraukos, tai pirmas "raudonas vėliavėlė") ir pažymėjimą apie transporto priemonės techninės priežiūros atliktą patikrinimą (Techninė apžiūra). Be to, legaliai vežiantys keleivius įmonės dažniausiai turi savo svetaines, kuriose pateikia informaciją apie savo veiklą ir licencijas. Jei matote, kad pervežėjas veža "iš po rankos", neturi oficialios sutarties, o bilietas duodamas tiesiog už pinigus be kvito – rizikuojate. Tokia įmonė tikriausiai neturi nei reikalingos draudimo polisos, nei legalios licencijos, kas reiškia, kad įvykus įvykiui, jūs neturėsite jokios teisinės apsaugos.

2. Kokie yra pagrindiniai techniniai saugumo reikalavimai mikroautobusams, vykstantiems tolimus maršrutus?

Techninė būklė yra pagrindas. Ilgos kelionės iš Olandijos į Lietuvą (apie 1500 km viena kryptimi) sukelia didelę apkrovą transporto priemonei. Profesionalios įmonės naudoja mikroautobusus, kurie yra pritaikyti ilgam nuotoliui, o ne miesto reisams. Pagrindiniai dalykai, į kuriuos aš kaip ekspertas atsižvelgiu, yra padangos ir stabdžių sistema. Žiemos periodu, nuo lapkričio 1 d. kovo 10 d., (o Lietuvoje ir pagal orų sąlygas), privalomos būti žieminės padangos. Jei mataite, kad vairuotojas važiuoja Olandijos lietuje su vasariniomis padangomis – tai tiesioginis saugumo pažeidimas.

Taip pat būtina įsitikinti, kad mikroautobuse yra veikiantys ABS stabdžiai, ESP (elektroninė stabilumo kontrolė) sistemos, jei tai techninius reikalavimus atitinkantis transportas. Dar vienas svarbus dalykas – padangų protektoriaus gylis. Jis negali būti mažesnis kaip 4 mm (keliais atvejais reikalavimai gali skirtis, bet 4 mm yra saugus standartas). Be to, visi keleiviai turi turėti saugos diržus. Jei jūsų vietoje diržas neuzsiverčia ar diržų visai nėra – tokiu mikroautobusu važiuoti draudžiama. Taip pat nebijokite pasidomėti, kada paskutinį kartą buitu atliktas "Techninis Periodinis Privalomas Apžiūros" (TPPA) patikrinimas. Naujausias ženkliukas ant priekinio stiklo yra gerų intencijų ženklas.

3. Kaip vairuotojo darbo ir poilsio režimas veikia kelionės saugumą?

Vairuotojo nuovargis yra viena pavojingiausių priežasčių, sukeliančių avarijas kelyje. Europos Sąjungoje yra griežtai reglamentuojamas vairuotojų darbo laikas (EB 561/2006 reglamentas). Pagal jį, vairuotojas gali vairuoti ne ilgiau kaip 4,5 valandas be pertraukos. Po to privaloma padaryti bent 45 minučių pertrauką (kurią galima padalinti į 15 min. + 30 min., bet ne mažiau). Per paros vairuotojas gali vairuoti ne daugiau kaip 9 valandas (du kartus per savaitę leidžiama prailginti iki 10 valandų).

Ką tai reiškia jums? Jei jūsų kelionė trunka 18-20 valandų, vairuotojas negali važiuoti vienas. Būtinas antras vairuotojas. Jei įmonė siūlo kelionę vieno vairuotoju be nakvynės per tokią atstumą, tai yra tiesioginis pažeidimas. Vairuotojas būtinai turi naudotis tachografu – tai priemonė, kurioje užfiksuojamas greitis, važiavimo laikas ir poilsis. Jei matote, kad vairuotojas "žaidžia" su tachografu, deda po kortelę kito vairuotojo arba naudoja magnetus – tai signalas, kad įmonė pažeidžia taisykles. Pavargęs vairuotojas turi pablogėjusią reakciją, gali praslysti į miegą vairuojant, o tai kelia tiesioginę grėsmę jūsų gyvybei. Pasirinkdami pervežėją, klauskite, ar kelionėje dalyvauja du vairuotojai.

4. Ar mikroautobuso pasirinkimas (markė, modelis, amžius) įtakoja saugumą?

Žinoma, įtakoja. Nors senas, gerai prižiūrimas "Mercedes" gali būti saugesnis nei naujas, bet pigus "kiniškas" mikroautobusas, tačiau statistika ir fizika yra nepalenkiami. Profesionaliai vežančios įmonės dažniausiai renkasi patikimus, ilgaamžius modelius, tokius kaip Mercedes-Benz Sprinter, VW Crafter arba Ford Transit. Šie modeliai yra sukonstruoti taip, kad atlaikytų didelius nuotolius ir turi aukštus saugumo standartus (kabinos konstrukcija, smūgio absorbcija).

Mikroautobuso amžius taip pat svarbus. Senesne nei 10-15 metų transporto priemonėje gali būti pavargęs kėbulas, rūdys (ypač jei dalyvavo avarijose), seni stabdžių vamzdžiai. Be to, naujesnių modelių salone dažniausiai įrengti modernesni saugumo sistemos, patogesni sėdynės su galvos ataugomis (kas svarbu smūgio metu) ir efektyvesnės ventiliacijos sistemos. Nereikia būti inžinieriumi, kad pastebėtumėte, kai įlipate į seną, "išbrinkusį" mikroautobusą, kurio sėdynės kyla ir nenukrenta. Tai ne tik komforto, bet ir saugumo problema – įvykus staigiam stabdymui, neįtvirtinta sėdynė gali judėti, o keleivis gali nukristi. Pasirinkdami transportą, atkreipkite dėmesį į salono išvaizdą: ji atspindi ir tai, kaip prižiūrima techninė dalis.

5. Kaip užtikrinamas bagažo saugumas ir tvirtinimas?

Daugelis keleivių galvoja tik apie save sėdint salone, tačiau netvarkingai užkrautas bagažas gali tapti mirtinu ginklu įvykus avarijai ar staigiam stabdymui. Tarptautiniuose reisuose, ypač iš Olandijos, kur keleiviai dažnai veža didžiules lagaminus, dovanų dėžes ar net techninę įrangą, bagažo tvirtinimas yra kritiškas. Pagal taisykles, bagažas turi būti padėtas taip, kad negalėtų judėti važiuojant.

Patikimi vežėjai turi specialias bagažo sekcijas su tvirtinimo diržais arba užraktomis. Jei jūsų lagaminas padėtas ant kito bagažo arba tiesiog numestas krūvoje be jokio fiksavimo – tai pavojinga. Staigus stabdymas vokiškame greitkelyje gali padaryti taip, kad 20 kilogramų svertis skris į salono galą su didžiule jėga. Taip pat svarbu, kad bagažas neužtrauktų peržiūros langų (jei jie yra bagažo skyriuje), nes tai trukdo vairuotojui matyti "akies veidrodėlius". Jei mataite, kad vairuotojas nebekrauna daugiau bagažo, todėl, kad vieta baigėsi, arba atsisako vežti pernelyg sunkius daiktus – nebesibaiminkite, jis rūpinasi jūsų saugumu, nesviręs mikroautobuso dėl per didelio svorio centro yra labai lengva suvaldyti.

6. Kokios draudimo rūšys apsaugo keleivį tarptautiniame reise?

Draudimas yra toks pat svarbus kaip ir techninė būklė. Legaliai vežiantys keleivius įmonės privalo turėti "Privalomąjį keleivių draudimą" (Civilinės atsakomybės draudimas). Šis draudimas padengia žalą, kurią gali patirti keleivis dėl eismo įvykio (pavyzdžiui, sužeidimai arba mirtis). Tačiau šis draudimas dažnai turi limitus, kurie gali nevisiškai padengti visų nuostolių ar gydymo išlaidų, ypač jei reikalavimai dideli.

Todėl aš visada patariu savo klientams turėti asmeninį kelionės draudimą. Taip pat verta pasidomėti, ar įmonė turi "Kasko" draudimą transporto priemonei. Jei įvykis įvyksta ne dėl vairuotojo kaltės (pavyzdžiui, į mikroautobusą atsitrenkia kitas automobilis), o kaltininkas pasprunka arba neturi draudimo, kasko draudimas padėtų įmonei greičiau išspręst problemas. Tačiau keleiviui svarbiausia yra žinoti, kad įvykus įvykiui, egzistuoja garantinis fondas (Lietuvoje – "Transporto draudimo garantijų fondas"), kuris moka kompensacijas, net jei kaltininkas neapasaugotas. Vis tiek, geriau rinktis įmones, kurios ne taupo ant draudimo polisų.

7. Kaip elgtis keleiviui, jei jis pastebi, kad vairuotojas pažeidžia eismo taisykles ar yra pavargęs?

Tai yra delicatiška, bet labai svarbi situacija. Pirmasis ir svarbiausias žingsnis – niekuomet nedarykite panikos ir nebekelkite balso vairuotojui važiuojant. Tai gali jį dar labiau nervinti ir sutrikdyti koncentraciją. Jei pastebite, kad vairuotojas užmiega arba vairuoja agresyviai, nerimastingai "šokinėja" eismo juostose, ramiai, bet tvirtai kreipkitės į jį arba į antrą vairuotoją (jei yra). Galite tiesiog pasakyti: "Vairuotojau, atrodo, kad jums sunku, galbūt reikėtų padaryti pertrauką?"

Jeigu vairuotojas nesiklauso arba jo elgesys kelia tiesioginę grėsmę, šiuolaikiniai mikroautobusai dažniausiai turi "SOS" mygtukus arba galimybę skambinti į dispečerinę. Pasinaudokite tuo. Skambinkite į savo pervežėjo dispečerį ir praneškite apie situaciją. Jei jaučiate, kad pavojus akivaizdus (vairuotojas girtas, labai mieguistas), neturite būti abejingi. Esant būtina, galite skambinti ir pagalbos tarnyboms (112), tačiau tai ekstremalus atvejis. Dažniausiai tiesioginis ir mandagus kreipimasis į vairuotoją su prašymu sustoti ir nuvežti kavos padeda. Atminkite, jūsų saugumas svarbiau už vairuotojo pyktį dėl pastabos.

8. Ar vaikų vežimas mikroautobusu turi savo ypatingų saugumo niuansų?

Žinoma, vaikų saugumas yra prioritetas. Pagal Lietuvos ir ES įstatymus, vaikai, kurių ūgis yra mažesnis kaip 150 cm, privalo būti vežami naudojant specialias vaikiškas sėdynes arba pakėlimus (boosterius). Tačiau tarptautiniuose reisuose mikroautobusais situacija kartais būna sudėtingesnė. Įmonės dažnai nenuomoja vaikiškų kėdulių, tad tėvai turi jas turėti su savimi.

Svarbu ne tik pasiimti kėdutę, bet ir įsitikinti, kad ją galima tvirtai pritvirtinti mikroautobuso sėdynėje. Standartiniai automobilių diržai mikroautobusuose gali skirtis (pavyzdžiui, ilgis arba užsegimo tipas), todėl iš anksto pasiklauskite pervežėjo apie tvirtinimo galimybes. Be to, jei keliaujate su kūdikiu, nepamirškite, kad mikroautobuse negalima važiuoti su kūdikiu ant rankų (kaip tai leidžiama lėktuve automobilyje trumpose atkarpose) – privaloma naudoti nešiojamas kėdutes, kurios įtvirtinamos nugarėlės atžvilgiu. Taip pat stenkitės pasodinti vaikus toliau nuo galinės porankių eilės, nes galinė siena yra viena pačia pavojingiausia vietų smūgio atveju.

9. Kodėl kai kurie pervežėjai važiuoja greičiau už kitus, ir ar tai įtakoja saugumą?

Greitis ir saugumas yra glaudžiai susiję. Matote, kad kai kurie mikroautobusai "lenkia" kitus ir atvyksta valanda anksčiau. Kodėl? Tai gali reikšti dalykus. Vienas – geresnis maršruto planavimas (pvz., važiavimas per trumpesnes, bet kokybiškesnes trasas). Antras – ir pavojingesnis – greičio viršijimas. Profesionalus vairuotojas žino, kad Olandijoje ir Vokietijoje greičio limitai yra griežtai stebimi (radarai, foto fiksavimo kameros). Tačiau atvažiavus į Lenkiją arba Lietuvą, kelių būklė pablogėja, ir važiuoti 120 km/h ne visada saugu.