Keleivių saugumas kelionės metu į Olandiją mikroautobusu: Visas vadovas

Kelionė į Olandiją (Nyderlandus) mikroautobusu yra vienas populiariausių būdų pasiekti šį Vakarų Europos šalį ne tik dėl ekonomiškumo, bet ir dėl komforto. Lietuvoje susibūrusios kompanijos, šeimos ar verslo partneriai dažnai pasirenka šį transporto metodą, norėdami keliauti kartu ir išlaikyti savitarpio ryšį. Tačiau, kai kalbame apie tokius ilgas keliones, kurios dažnai viršija 1500–2000 kilometrų viena kryptimi, pirmiausia į rankas turime iškelti ne kainą ar greitį, o omenyje saugumą.

Dirbęs tarptautinių pervežimų srityje daugiau nei dvi dešimtis metų, esu matęs, kaip pasikeitė rinka, techninės reikalavimai ir keliaujančiųjų sąmoningumas. Šiandien saugumas nebeapsiriboja tik tai, ar mikroautobusu važiuojantis vairuotojas užsisegęs saugos diržus. Tai sudėtinga sistema, apimanti techninę transporto priemonės būklę, vairuotojo kompetenciją, teisinius draudimo klausimus bei paties keleivio elgseną kelyje. Šiame straipsnyje mes išsamiai aptarsime visus šiuos aspektus, kad jūsų kelionė į Olandiją būtų ne tik maloni, bet ir kuo saugesnė.

Svarbu suprasti, kad maršrutas į Olandiją eina per kelias valstybes, kiekvienoje iš kurių gali skirti eismo taisyklės ar kelių būklė. Vokietijos autostrados, lenkiški "grioveliai" ar olandiški dviračių takai – vis tai reikalauja ypatingo dėmesio. Nuo pat pasiruošimo kelionei iki atvykimo į galutinį tikslą, kiekvienas etapas turi būti suplanuotas atsižvelgiant į galimas rizikas. Mūsų tikslas – suteikti jums žinių, kurios leis jausti ramybę, pasitikėjimą vairuotoju ir transporto priemone, bei suprasti, kas vyksta "už scenos".

Toliau pateiktame DUK (Dažniausiai užduodamų klausimų) skyriuje mes atsakysime į konkrečius klausimus, susijusius su technine priežiūra, vairuotojų darbo režimu, draudimu ir ypatingumais, kuriuos sukelia Olandijos eismo sistema.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kokius techninius reikalavimus turi atitikti mikroautobusu vykstanti kelionė?

Techninė transporto priemonės būklė yra pagrindinis saugumo elementas. Profesionaliai veikianti pervežimo įmonė negali leisti sau išvykti maršrutu su techninių trūkumų turinčiu automobiliu. Visų pirma, mikroautobusas, skirtas tarptautiniam pervežimui, turi būti praeitas privalomasis periodinis techninis apžiūrėjimas (PTA), ir jo galiojimo laikas turi būti galiojantis visos kelionės metu.

Ypatingas dėmesys skiriamas padangoms. Kelionė į Olandiją, ypač žiemą ar drėgną rudens sezoną, reiškia, kad automobilis turi turėti pakankamą protektoriaus gylį (ne mažiau kaip 4 mm sunkiesiems transporto priemonėms, nors rekomenduojama daugiau). Be to, visi mikroautobusai turi būti equipuoti ABS stabdžių sistema, o dauguma naujesnių modelių turi ir ESP (elektroninę stabilumo kontrolę), kas yra kritiškai svarbu vairuojant Vokietijos autostradose esant dideliems greičiams. Prieš išvykstant atliekamas "dviejų rankų" kontrolės sąrašas: tikrinamos stabdžių sistemos, žibintai, šviesos signalai, tepalai ir skysčiai (ypač "antifrizas" ir "stabdžių skysčiai"), taip pat variklio aušinimo sistema. Jei mikroautobuse yra įrengta tachografo sistema (būtina, jei transporto priemonės svoris viršija 3,5 tonos arba jei tai yra komercinis pervežimas), ji taip pat turi būti patikrinta ir sukalibruota.

2. Kaip reguliuojamas vairuotojo darbo laikas ir poilsis ilgos kelionės metu?

Vairuotojo nuovargis yra viena pavojingiausių situacijų kelyje. Esu matęs, kokia žalinga yra "nugalėtojų" psichologika, kai vairuotojas bando nukeliauti kuo daugiau be sustojimų. Tarptautiniuose pervežimuose galioja griežti Europos Sąjungos reglamentai (EC Nr. 561/2006), kurie nustato aiškias ribas.

Pagal šiuos reglamentus, vairuotojas gali vairuoti ne ilgiau kaip 4,5 valandas be pertraukos. Po šio laiko privaloma padaryti bent 45 minučių pertrauką (kurią galima padalyti į dvi dalis: 15 min. + 30 min.). Kasdieninis vairavimo laikas negali viršyti 9 valandų, nors kartą per savaitę leidžiama pratęsti iki 10 valandų. Savaitinis vairavimas negali viršyti 56 valandų, o dviejų savaičių periodu – 90 valandų.

Mūsų kompanijoje laikomės taisyklės "geriau daugiau poilsio, nei mažiau". Pavyzdžiui, važiuodami į Olandiją, planuojame poilsio stoteles ne tik remiantis teisės aktų minimumu, bet ir atsižvelgdami į eismo intensyvumą. Vairuotojas turi išsimiegoti nustatytą laiką (paprastai 11 valandų kasdienis poilsis), kad būtų visiškai atgavęs jėgas. Tai užtikrina, kad vairuotojo reakcija lieka staigi, o omonė – ramybė.

3. Kokio tipo draudimas būtinas tokioms kelionėms?

Draudimas yra tų atvejų, kai viltis nepadės, o padės tik teisingai parinkta sutartis. Kelionėje į Olandiją mikroautobusu būtinas bent dviejų rūšių draudimas. Pirmasis ir privalomas yra Civilinės atsakomybės draudimas (CAD). Jis padengia žalą, kurią keliuose gali padaryti mūsų transporto priemonė trečiesiems asmenims (kitiems automobiliams, pėstiesiems, jų turtui). Šis draudimas privalomas visose ES šalyse, o jo galiojimą patvirtina "Žalioji kortelė".

Antrasis, tačiau ne mažiau svarbus yra Kasko draudimas. Nors jis nėra privalomas įstatymų, jis yra būtinas profesionaliam pervežėjui. Kasko draudimas apsaugo mūsų turtą (mikroautobusą) nuo žalos atsitikus avarijai, pagrobimo ar techninės gedimų pasekmių. Be to, rekomenduojama turėti keleivių draudimą (nelaimingų atsitikimų draudimas), kuris garantuoja išmoką keleiviui, jei jis susižaloja kelionės metu dėl avarijos ar kitos incidento. Prieš išvykstant verta patikrinti, ar draudimo polisai galioja visose šalyse, per kurias keliausime (Lietuva, Latvija/Polenka, Vokietija, Olandija).

4. Ar yra kokių nors ypatingų eismo taisyklių Olandijoje, apie kurias turi žinoti keleiviai?

Olandija yra viena iš saugiausių šalių pėstiesiems ir dviratininkams, tačiau vairuotojams tenka griežtų taisyklių. Vienas iš svarbiausių dalykų – dviračių prioritetas. Olandijoje dviratininkai yra beveik šventi, ir jų takai dažnai kerta važiuojamąją dalį. Posūkyje į dešinę būtina ypatingai atidžiai žiūrėti į dešinę pusę, nes ten gali važiuoti greitas dviratininkas, kuris turi pirmumą prieš sukančius automobilius.

Taip pat griežtai kontroliuojamas greitis. Miestuose dažnai nustatytas 30 km/h ar net 50 km/h greitis, o juose esančose "zoning" zonose – 30 km/h. Už greičio viršijimą baudos yra didelės, o daugelyje vietų stovi automatiniai greičio matuokliai (radarai). Be to, Olandijoje veikia "maksimalaus toleravimo" taisyklė, kuri leidžia viršyti greitį tik labai nedaug (apie 3–5 km/h), todėl vairuotojams derėtų laikytis skaičių ant prietaisų.

Dar vienas niuansas – telefonai. Vairuotojams draudžiama laikyti rankose telefoną net jei jis naudojamas kaip navigacija. Navigacija turi būti įrengta laikiklyje, o valdymas turi vykti balsu arba lietimui jautriu ekranu, jei tai nekenkia saugumui. Keleiviai taip pat turėtų žinoti, kad užmegzti saugos diržus Olandijoje privaloma visiems keleiviams, tiek priekyje, tiek gale, ir už tai taip pat gali būti baudžiama.

5. Kas daroma keleivių bagažo saugumui užtikrinti?

Bagažo saugumas – ne tik dėl to, kad jis nebus pavogtas, bet ir dėl to, kad jis ne taps sviediniu avarijos metu. Ilgose kelionėse mikroautobusuose dažnai būna dideli bagažo skyriai (giliai po sėdynėmis ar atskirame bagažinės skyriuje). Mūsų praktika rodo, kad sunkus bagažas turi būti tvirtai prifixuotas.

Jeigu mikroautobuse nėra specialių diržų ar tinklų bagažui, vairuotojas turi užtikrinti, kad lagaminai nešoktų. Avarijos metu net 10 kg svorio lagaminas, nuskriejęs per keleivinę salę, gali sukelti mirtiną žalą. Taip pat svarbu, kad bagažas neužgožtų "vaizdo" vairuotojui per galinį vaizdo akį (jei toks yra) ir neužtrukdytų išvykti greitai, jei reikėtų evakuotis. Keleiviai patariama nevežti vertingių daiktų (pinigų, dokumentų, brangių elektronikos priemonių) bagažinės skyriuje, juos geriau laikyti su savimi salone, ypač per nakvynes ar maisto pertraukas.

6. Kaip elgtis, jei kelyje įvyksta techninis gedimas ar avarija?

Techniniai gedimai, nors ir reti, gali atsitikti net su geriausiais mikroautobusais. Mūsų veiksmų algoritmas yra aiškus ir apibrėžtas. Pirmiausia, vairuotojas privalo saugiai sustabdyti transporto priemonę kuo toliau nuo važiuojamosios dalies, įjungti "avarinius šviesos signalus" ir uždėti šviesos atšvaitus (pagal ES direktyvas – maždaug 50–100 metrų atstumu už automobilio, priklausomai nuo kelio).

Toliau sekdoma komunikacija. Vairuotojas nedelsiant praneša dispečeriui apie situaciją. Dispečeris turi organizuoti pagalbą: techninį remontą vietoje (jei įmanoma) arba mikroautobuso tempimą į servisą. Jei gedimas neleidžia tęsti kelionės per daugiau kaip 2–3 valandas, įmonė privalo rasti alternatyvų transportą (rezervinį mikroautobusą) arba apgyvendinti keleivius viešbutyje, kol problema išsprendžiama. Svarbiausia keleiviui – nepanikuoti. Mūsų komanda visada turi kontaktinius telefonus ir instrukcijas, tad problema išsprendžiama organizuotai, o keleiviai nėra paliekami likimo valiai.

7. Kaip užtikrinama keleivių sauga dėl COVID-19 ar kitų ligų?

Nors pandemija jau nebe tokia akuti, higiena standartai išliko aukšti. Ventiliacija mikroautobuse yra vienas iš pagrindinių veiksnių. Modernūs mikroautobusai turi galingas oro kondicionavimo sistemas su filtrais, kurios nuolatos keičia orą viduje. Taip pat stengiamės neperkrauti salės – jei mikroautobuse yra vietos 8 keleiviams, mes nevežame 9.

Prieš išvykstant ir po kiekvienos ilgos pertraukos mikroautobusas paprastai išvalomas (valomos rankenos, stalo paviršiai). Jei keleiviai jaučiasi nesaugiai dėl ligų, visada galima dėvėti kaukes. Mes taip pat stebime sveikatos būklę vairuotojų – sergantis vairuotojas neišvyksta į maršrutą, kadangi tai ne tik infekcijos rizika, bet ir saugumo rizika dėl galimo blogo savijautos.

8. Ar keleiviai turi kažką žinoti apie keltuvus ar mokesčius už važiavimą keliais?

Maršrutas į Olandiją dažnai gali būti planuojamas per Skandinaviją (naudojant keltuvus) arba per Lenkiją/Vokietiją (žemyn). Jei keliaujame per Vokietiją, ten nėra kelių mokesčių lengviesiems automobiliams ar mikroautobusais (iki 3,5 t arba iki 9 sėdimų vietų, priklausomai nuo specifikos), tačiau jei naudojame didesnę transporto priemonę, gali būti taikomas mokesčis "Toll Collect".

Taip pat gali būti mokesčių už važiavimą tuneliais ar tiltais (pvz., Vokietijoje kai kurie tuneliai). Šie mokesčiai dažniausiai yra įtraukti į kelionės kainą, todėl keleiviai neturi rūpintis pinigais pasienio punktuose ar keliuose. Tačiau svarbu žinoti, kad sustojimas prie mokamų kelių užtvarų gali šiek tiek užtrukti, todėl reikia kantrybės.

9. Kaip pasiruošti paties keleivio psichologinei būklei ir saugumui ilgos kelionės metu?

Keleivio saugumas taip pat priklauso nuo jo pačios. Ilgas sėdėjimas gali sukelti kojų tinimą (trombozę rizika), ypač žmonėms su kraujagyslių problemomis. Rekomenduojama reguliariai judėti poilsio metu, atlikti paprastus pratimus. Taip pat svarbu užtikrinti drėgmę – gerti daug vandens. Dehidracija gali sukelti galvos skausmą ir sumišimą, kas ne tik nepatogu, bet ir gali būti pavojinga, jei staiga reikės evakuotis.

Taip pat reikėtų rūpintis patogiu apranga. Mikroautobuse temperatūra gali svyruoti, tad verta turėti šiltesnį megztinėlį, nors lauke būtų karšta. Nepamirškite vaistų, kurių įpratę vartoti, ir juos turėti ne bagaže, o su savimi rankinėje lagaminėje. Psichologinis ramumas – tai dalis saugumo. Jei keleivys nerimsta dėl vairuotojo greičio ar kelio, jis turėtų drąsiai klausti vairuotojo arba vadovo. Atviras dialogas padeda išvengti streso.

10. Kodėl verta rinktis patikimus, licencijuotus pervežėjus vietoj "pigios" nuomos?

Tai, galbūt, svarbiausias klausimas. Rinka pilna pasiūlymų, kurie atrodo ypatingai patrauklūs kainos atžvilgiu. Tačiau pigus bilietas dažnai reiškia taupymą saugumo srityje. Licencijuotas pervežėjas turi visus leidimus (Tarptautinio keleivinio pervežimo licencija), jo vairuotojai yra patikrinti, turi kvalifikacinius pažymėjimus (95 kodas), o transporto priemonės atitinka aukščiausius standartus.

Pasirenkant nelegalų ar nepatikimą vežėją, keleivias rizikuoja likti be draudimo apsaugos (jei įvyks avarija, draudimas negalės išmokėti kompensacijos, nes veikla buvo nelegali), be pagalbos gedimo atveju ir su pavojingu vairuotoju, kuris gali viršyti darbo laiką norint uždirbti daugiau.