Keleivių pervežimo iš Olandijos į kitus miestus kelionės trukmė: Detalus eksperto žinynas

Įvadas

Per pastaruosius dvidešimt metų, dirbdamas tarptautinių keleivių pervežimų srityje, tūkstančius kartų girdėjau vieną tą patį klausimą, kurį iškyla kiekvienas klientas, planuojantis kelionę iš Olandijos (Nyderlandų): „Kiek laiko užtruks ši kelionė?“. Atrodytų, kad atsakymas turėtų būti paprastas – pakanka pažiūrėti į žemėlapį, suskaičiuoti kilometrus ir padalinti iš vidutinio greičio. Tačiau praktikoje, ypač kai kalbame apie profesionalų keleivių pervežimą, viskas yra kur kas sudėtingiau.

Kelionės trukmė nėra fiksuotas dydis. Ji yra gyvas organas, priklausantis nuo begalės veiksnių – nuo oro sąlygų Vokietijos autostradose iki savaitės dienos, kai keliujate. Mano patirtis leidžia ne tik sužinoti apytikslį laiką, bet ir su tikslumu numatyti, kur gali kilti uždelstimai. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo žiniomis, kad ir Jūs galėtumėte realiai įsivaizduoti, kiek laiko užtruks nukeliauti iš Amsterdamo, Roterdamo ar kitų Olandijos miestų į įvairiausias Lietuvos bei Europos vietoves.

Svarbu suprasti, kad kai mes kalbame apie pervežimo trukmę, mes neįtraukiame tik vairavimo laiko. Profesionalus vairuotojas turi laikytis griežtų darbo ir poilsio režimo (tachografo) taisyklių. Tai reiškia, kad net ir jei kelionė atrodo „trumpa“, ji gali būti pratęsta dėl privalomų pertraukų. Be to, reikia atsižvelgti į kelio dangos būklę, kelio darbus, kurie ypač aktyvūs šiltuoju metų laiku, bei galimas eismo spūstis, ypač prie didžiųjų Vokietijos miestų ar Lenkijos pasienio kirtimo vietų.

Šiame straipsnyje mes išnagrinėsime ne tik tikslų laiką nukeliauti į populiariausius miestus, bet ir išsiaiškinsime, kodėl GPS laikas dažnai klaidingas, kokie yra optimaliausi maršrutai ir kaip pasiruošti ilgai kelionei. Mūsų tikslas – užtikrinti, kad Jūsų lūkesčiai derėtų su realybe, o kelionėtų kuo mažiau nenumaldytų netikėtumų.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Žemiau pateikiu išsamų atsakymų į dešimt dažniausiai man užduodamų klausimų apie keleivių pervežimo trukmę iš Olandijos. Šie atsakymai paremti mano daugiamete praktika ir realiomis kelionėmsis sąlygomis.

1. Kiek vidutiniškai trunka kelionė iš Olandijos (Amsterdamo) į Vilnių?

Tai vienas populiariausių maršrutų. Atsižvelgiant į mano ilgalaikę patirtį, šios kelionės trukmė svyruoja nuo 18 iki 24 valandų, priklausomai nuo maršruto pasirinkimo ir kelių eigoje susiduriamų kliūčių. Jei vairuotojas važiuoja per Vokietiją (per Duisburgą, Berlyną) ir toliau per Poznanę bei Varšuvą, tai yra trumpiausias, tačiau dažniausiai ir intensyviausias eismas kelias. Šis atstumas yra apie 1600–1700 km.

Tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad tai nėra 18 valandų vairavimas be sustojimų. Pagal taisykles, vairuotojas privalo padaryti 45 minučių pertrauką po kiekvienų 4,5 valandų vairavimo, o po 9 valandų vairavimo – ilgesnį, 11 valandų poilsį. Todėl reali kelionė „nuo durų iki durų“ paprastai užtrunka apie 20–22 valandas, jei viskas vyksta sklandžiai. Jei kelio metu pasitaiko didesnių eismo spūsčių ar blogo oro, šis laikas gali lengvai išsiplėsti iki 24–26 valandų. Mano patirtis rodo, kad reikia planuoti kelionę su atsarga, todėl visada klientams nurodau didesnį laiko intervalą.

2. Ar greičiau važiuoti per Vokietiją ir Lenkiją, ar rinktis maršrutą per Belgiją ir Prancūziją (su keltu)?

Tai klasikinis dilema, su kuria susiduria kiekvienas logistikos specialistas. Maršrutas per Vokietiją ir Lenkiją yra trumpesnis atstumu, tačiau jis kelia didelį riziką dėl eismo spūsčių, ypač Vokietijos autostradose (BAB), kur dažnai vyksta remonto darbai arba susidaro dideli „stausai“. Be to, Lenkijoje, nors keliai gerokai pagerėjo (pvz., A2 autostrada), vietomis eismas gali būti intensyvus.

Alternatyvas kelias per Belgiją, Prancūziją ir keltu iš Calais ar Dunkerque į Doverį, o toliau per Jungtinę Karalystę (jei reikia) arba tiesiog į pietinę Europą, yra ilgesnis. Tačiau jei tikslas yra Lietuva, šis maršutas su keltu dažniausiai būna ilgesnis ir brangesnis dėl keltų bilietų kainos ir laiko, praleisto laukiant perkėlimo. Vokietijos-Lenkijos maršrutu eismas yra labiau prognozuojamas, nors ir intensyvesnis. Esu vairavęs abiem maršrutais nenuosekliai, ir dėl efektyvumo bei laiko taupymo keleiviams, aš visada rekomenduoju vokietiškąjį variantą, jei nėra ypatingų oro sąlygų ar uždarytų kelių.

3. Kiek laiko užtrunka nukeliauti į Kauną palyginti su Vilniumi?

Kelionės į Kauną trukmė yra panaši į kelionę į Vilnių, tačiau šiek tiek trumpesnė – apytiksliai 17–21 valanda. Skirtumas susidaro dėl to, kad Kaunas yra geografiškai arčiau. Važiuojant iš Olandijos, maršrutas iki Varšuvos yra toks pats, tačiau atsisukus į Kauną (per Lenkijos A2 ir toliau link Lietuvos), sutaupyta apie 100–150 km ir mažiau laiko praleidžiama Lietuvos teritorijoje.

Tačiau čia taip pat veikia tos pačios taisyklės: Varšuvos aplinkkelis gali būti „butelio kaklelis“. Jei ten susidaro spūstis, skirtumas tarp Kauno ir Vilniaus prilygsta nuliui. Be to, patekimas į Kauną gali trukti šiek tiek ilgiau dėl intensyvesnio miesto eismo, palyginti su Vilniaus aplinkkeliu, jei tikslas yra centro rajonai. Vis dėlto, apskritai, Kaunas yra „pirmasis“ didelis Lietuvos miestas, pasiekiamas iš Olandijos, todėl keleiviai, kurie vyksta į Kauną, paprastai išlipa maždaug valanda anksčiau nei tie, kurie keliauja toliau į Vilnių.

4. Kodėl GPS rodomas laikas visada skiriasi nuo realaus pervežiko pateikiamo laiko?

Tai vienas dažniausiai nesusipratimų šaltinių. GPS įrenginiai (pvz., Google Maps, Waze) skaičiuoja laiką remdamiesi idealiomis sąlygomis: jie laiko, kad vairuotojas važiuoja didžiausiu leistinu greičiu visą kelionę, nustoja tik degalams (ir tai labai trumpai) ir nepaiso vairuotojo poilsio režimo taisyklių. GPS dažnai numato, kad 1700 km galima įveikti per 15–16 valandų.

Tačiau mes, profesionalūs pervežėjai, negalime taip elgtis. Mūsų veiklą reglamentuoja ES direktyvos dėl vairuotojų darbo laiko. Mes negalime vairuoti ilgiau kaip 4,5 valandas be pertraukos. Mes negalime dirbti ilgiau kaip 9 valandas per dieną (išskyrus išimtines situacijas, dvi kartas per savaitę iki 10 valandų). Todėl, jei GPS rodo 16 valandų, reali kelionė su privalomais pertraukomis ir poilsio laiku užtruks mažiausiai 20 valandų. Be to, GPS neįvertina fizinio vairuotojo nuovargio, kuris taip pat veikia vairavimo greitį, ypač ilguose maršrutuose.

5. Kaip oro sąlygos (žiema) veikia kelionės trukmę iš Olandijos?

Žieminis sezonas yra didžiausia neapibrėžtumo vertė. Olandija pati savaime yra šalis, kurioje dažnai lyja lietus ir pučia stiprus vėjas, kas jau gali šiek tiek sulėtinti eismą. Tačiau tikrasis išbandymas prasideda Vokietijoje ir Lenkijoje. Jei ten pasitaiko sniego, šlapdros ar ledingo lietaus, autostradų greičiai gali būti apriboti iki 60 km/h ar net 50 km/h.

Mano patirtis rodo, kad sunkiųjų krovininių automobilių eismas tokiomis sąlygomis tampa labai lėtas. Vienas smūgis į bariatą (sniego su purvo mišinys) gali sustabdyti eismą valandoms. Žiemą kelionė, kuri vasarą trunka 18 valandų, gali užtrukti iki 30 ar net daugiau valandų. Todėl visada patariu klientams, planuojantiems kelionę lapkričio–kovo mėnesiais, būti kantriems ir derėtis dėl lanksčios išvykimo laiko. Saugumas visada yra pirmiausia, o ne greitis.

6. Kiek laiko užtrunka nukeliauti į mažesnius miestus, pvz., Klaipėdą, Šiaulius ar Panevėžį?

Čia reikia atsižvelgti į tai, kad po atvykimo į Lietuvą (paprastai per Kybartų arba Lietuvos-Lenkijos pasienio punktą), reikia nuvažiuoti dar šimtus kilometrų. Kelionė į Klaipėdą yra viena ilgiausių – ji paprastai trunka apie 20–24 valandas iš Olandijos. Nors atstumas nuo pasienio iki Klaipėdos nėra milžiniškas, tačiau važiuojant per visą Lietuvą (per Kauną), tenka susidurti su miesto eismu, priešmiesčio spūstimis ir galbūt kelių darbais.

Į Šiaulius ar Panevėžį kelionės trukmė yra panaši į tą, kuri būtų į Vilnių, tačiau šiek tiek skiriasi maršrutas. Pavyzdžiui, važiuojant į Šiaulius, po Varšuvos galima pasirinkti maršrutą, kuris veda link Šiaulių, tačiau dažnai tenka važiuoti per Kauną arba Žemaitijos automagistralę, kurios būklė kartais kelia problemų. Mažiems miesteliams (pvz., Telšiai, Marijampolė) reikia pridėti dar 1–2 valandas prie pagrindinio miesto (pvz., Klaipėdos ar Kauno) atvykimo laiko, nes vairuotojas turi išvažiuoti iš pagrindinės trasos ir važiuoti žemesnioje kokybės vietiniais keliais.

7. Ar įeina į kelionės trukmę laikas, skirtas keleivio pasiėmimui iš kito miesto Olandijoje?

Dažnai klientai mano, kad „iš Olandijos“ reiškia tiesiog iš vieno taško, pvz., iš Amsterdamo oro uosto. Tačiau Olandija nėra maža šalis, ir keleiviai gali būti išsimėtę visoje šalyje – nuo Eindhoveno pietuose iki Groningeno šiaurėje. Jei reikia nuvykti pasiimti keleivį iš kito miesto prieš pradedant pagrindinę kelionę į Lietuvą, tai papildomai „suvalgoma“ nuo 1 iki 4 valandų.

Pavyzdžiui, jei vairuotojas turi važiuoti iš Roterdamo pasiimti keleivį į Eindhoveną (atstumas apie 120 km), tai su miesto eismu ir paieškomis tai užtrunka apie 1,5–2 valandas. Jei keleivius reikia surinkti iš kelių skirtingų miestų (pvz., vieną iš Utrechto, kitą iš Hagos), tai gali prailginti paruošiamąjį etapą iki pusės dienos. Visada aš tiksliai informuoju klientus, kad „išvykimas iš Olandijos“ prasideda nuo paskutinio pasiimto keleivio adreso, o ne nuo to laiko, kai vairuotojas atvažiuoja į šalį. Tai labai svarbu suprasti, kad nesusidurtų nesusipratimų dėl vėlavimo.

8. Kaip veikia savaitės diena (sekmadienis vs. penktadienis) kelionės trukmei?

Savaitės diena turi didžiulę įtaką. Penktadieniais ir sekmadieniais (ypač vakare) eismas Europos keliais yra intensyviausias. Penktadieniais visi grįžta namo iš darbo, todėl Vokietijos ir Belgijos autostradose susidaro didžiuliai spūsčiai. Tai gali prailginti kelionę net 2–3 valandas palyginti su antradieniu ar ketvirtadieniu.

Sekmadienis yra ypatingas dėl to, kad daugelis tarptautinių vairuotojų turi poilsį, tačiau keleivių pervežimas vyksta visą laiką. Tačiau sekmadieniais dažnai būna daugiau lengvųjų automobilių, kurie grįžta iš atostogų, kas taip pat kelia spūstis. Geriausios dienos greitai ir sklandžiai nukeliauti yra antradienis, trečiadienis ir ketvirtadienis, kai sunkiojo transporto srautas yra labiau tolygus, o nėra „pietų“ ar „vakarinių“ piko valandų. Jei galite pasirinkti kelionės datą, stengkitės vengti penktadienio vakaro ir sekmadienio vėlyvo popiečiaus išvykimo.

9. Kiek laiko užtrunka pervežimas į kitus Europos miestus, pvz., į Briuselį, Paryžių ar Berlyną?

Jeigu kalbame ne apie Lietuvą, o apie artimesnius maršrutus, laikas žymiai trumpesnis. Kelionė iš Amsterdamo į Briuselį (Belgija) trunka tik apie 2–3 valandas. Tai labai populiarus maršrutas, ir čia didžiausią problemą sukelia ne atstumas, o Briuselio miesto eismas ir dažni spūsčiai tuneliuose.

Į Berlyną (Vokietija) važiuojama apie 6–7 valandas. Šis maršrutas dažniausiai būna labai sklandus, nes vokiškos autostrados šiaurės kryptimi yra gerai prižiūrimos. Kelionė į Paryžių (Prancūzija) trunka apie 5–6 valandų, tačiau čia reikia atsižvelgti į tai, kad įvažiavimas į Paryžių gali būti labai sudėtingas dėl griežtų apkrovos apribojimų (Crit'Air ženklai) ir didelių spūsčių aplinkkeliais. Šie trumpesni maršrutai dažnai vykdomi be nakvynės pertraukos, tačiau vairuotojas vis tiek turi padaryti 45 minučių pertrauką.

10. Ką keleivis gali padaryti, kad kelionės trukmė būtų trumpesnia ar patogesnė?

Keleivio vaidmuo čia nėra tiesioginis vairavimo atžvilgiu, tačiau jis gali padaryti kelionę efektyvesnę. Pirmiausia, būkite laiku susitikimo vietoje. Vėluojant keleiviui 30 minučių, vairuotojas gali praleisti „langą“, kai buvo galima važiuoti be spūsčių, ir patekti į rytinį piką.

Antra, jei kelionė vyksta su kelių keleivių, būkite pasiruošę išlipti greitai. Ilgos išlipimo procedūros (ieškant lagaminų, kalbėjimasis) gali sukelti vėlavimus tolesniems maršrutams. Trečia, nustatykite realius lūkesčius. Jei vairuotojas sako, kad atvyks po 20 valandų, nereikia rašyti jį kas valandą, kada bus atvykimas – tai tik atitraukia dėmesį nuo kelio.