Keleivių pervežimas mikroautobusu į Olandiją: Eksperto vadinas efektyviam ir ekonomiškam keliui

Įvadas

Olandija (Nyderlandai) jau daugelį dešimtmečių išlieka viena populiariausių krypčių tarp lietuvių. Nesvarbu, ar tai kelionė darbo ieškoti, vizitas šeimos nariams, verslo reikalai ar tik turistinė išvyka į „kanalų šalį“, kiekvienas keliautojas susiduria su tame pačiame iššūkiu – kaip patogiai ir, svarbiausia, ekonomiškai nuvykti į šį šiaurės vakarų Europos kampelį. Dirbant tarptautinių pervežimų srityje beveik dvidešimt metų, esu matęs, kaip pasikeitė rinka, koks atsirado pasirinkimas ir kodėl mikroautobusų transportas tapo tiek patogus. Tačiau neretai klientai, ieškodami „geriausios kainos“, visiškai pamiršta apie tai, kas šioje kainoje tiksliai įskaičiuota, ir dažnai vėliau nusivilia ne pačia kaina, o paslaugos kokybe.

Šiame straipsnyje noriu pasidalinti ne tik tuo, kaip rasti ekonomiškus bilietus, bet ir paaiškinti, kaip susiformuoja kaina, kodėl pigumas negali būti vienintelis kriterijus ir ką tiksliai reikia žinoti, renkantis pervežėją. Kelionė iš Lietuvos į Olandiją nėra trumpa atstuma – tai apie 1700–1900 kilometrų viena kryptimi, priklausomai nuo to, į kurį konkretų miestą (Amsterdamą, Roterdamą, Eindhoveną ar Hagę) turite vykti. Toks atstumas reiškia, kad kelyje praleisite maždaug 20–24 valandas, atsižvelgiant į sustojimus ir eismo intensyvumą Vokietijoje bei Belgijoje. Todėl ne tik kaina, bet ir komfortas, saugumas bei vairuotojo profesionalumas turi būti aukščiausio lygio.

Verta paminėti, kad Olandijoje transporto infrastruktūra yra viena geriausių pasaulyje, tačiau ir čia savo paslėptų akmenų yra – griežti greičio limitai miestuose, didelės rinkliavos už važiavimą aplinkkeliais, o ypač dažni eismo uzdėjimai. Gerai suprantęs šiuos niuansus, galiu drąsiai teigti, kad sėkminga kelionė prasideda ne tada, kai užsėdi į mikroautobusą, o tada, kai pasirenkate patikimą partnerį. Šiame tekste mes išnagrinėsime visus svarbiausius aspektus, padėsiančius jums išvengti nesusipratimų, sutaupyti pinigų ir atvykti į vietą su šypsena veide.

DUK

1. Kodėl verta rinktis mikroautobusą, o ne lėktuvą ar savo automobilį?

Tai vienas dažniausiai užduodamų klausimų, ir atsakymas nėra vienareikšmis, tačiau, remiantis mano patirtimi, mikroautobusas dažnai lenkia alternatyvas kompleksiškumo požiūriu. Lėktuvas atrodo greitas pasirinkimas, tačiau jei skaičiuojame nuo jūsų namų durų iki galutinės vietos Olandijoje, laikas tampa panašus į mikroautobuso kelionę. Reikia atvykti į oro uostą 2–3 valandas prieš skrydį, praeiti kontrolę, skrydis trunka apie 2,5–3 valandas, o atvykus reikia laukti bagažo ir dar nuvežti nukeliauti iki miesto. Olandijos oro uostai, nors ir gerai sujungti su miestais, vis tiek reikalauja papildomų perėjimų.

Be to, lėktuvu keliaujant, griežtai ribojamas bagažas: dažniausiai leidžiama tik 20 kg rankinis ir 15–20 kg registruotas bagažas, už kiekvieną papildomą kilogramą tenka mokėti didelių sumų. Mikroautobusu vykstant, dažniausiai leidžiama pasiimti 2–3 didelius lagaminus (po 20–25 kg) bei rankinį bagažą be papildomo mokesčio. Kas daro šią alternatyvą patraukliausia? Tai „door-to-door“ (nuo durų iki durų) principas. Mes paimame jus iš namų ar patogios vietos Lietuvoje ir išleidžiame tiesiogiai prie jūsų apgyvendinimo vietos Olandijoje. Nereikia važiuoti autobusu iš oro uosto, galvojant apie maršrutus ir persėdimus.

Vairuojant savo automobiliu, taip pat kyla išlaidų klausimas. Degalų kaina Vokietijoje ir Olandijoje yra didelė, o į kainą reikia įskaičiuoti kelias naktis viešbučiuje (jei važiuojate su šeima), maistą kelionės metu, automobilio padidėjusį nusidėvėjimą bei galimas rinkliavas. Mikroautobusu važiuojant, visa tai įskaičiuota į bilieto kainą, o jūs galite tiesiog atsipalaiduoti, skaityti knygą, pažiūrėti filmą ar miegoti, kai vairuotojas atlieka savo darbą.

2. Iš ko susiformuoja keleivių pervežimo į Olandiją kaina ir kodėl ji svyruoja?

Daugelis klientų mano, kad kaina susiformuoja tik iš degalų kainos, tačiau tai yra tik maža dalis viso paveikslėlio. Esąs šioje srityje ilgai, galiu atvirai pasakyti, kad kainodara yra sudėtingas procesas. Pagrindinės išlaidos yra degalai, tačiau prie jų prisideda kelių mokesčiai, kurie Vakarų Europoje yra milžiniški. Vokietijoje sunkiasvoriams transportui (nors mikroautobusai lengvesni, tačiau kai kurie maršrutai reikalauja specialių leidimų ar mokesčių, ypač važiuojant aplinkkeliais), Belgijoje ir Olandijoje mokesčiai už važiavimą keliais yra vieni aukščiausių Europoje. Be to, Olandijoje ypač griežtai stebimas transporto poveikis aplinkai – įvairios ekologinės zonos reikalauja, kad transportas būtų modernus ir mažai teršiantis, o tai lemia brangų automobilių nuomos ar pirkimo bei priežiūros mokestį.

Taip pat labai didelę įtaką turi vairuotojo darbo užmokestis. Tarptautiniam reisui vairuotojas turi būti pilnai apdraustas, gauti atitinkamą atlyginimą, o darbo laikas reglamentuoja griežtai ES teisės aktai. Negalima tiesiog „važiuoti“ 20 valandų iš eilės – privalomi poilsio laikotarpiai, kurie taip pat prailgina kelionę ir brangina paslaugą. Jei matote pasiūlymą, kuris kainos požiūriu atrodo per geras būti tikras, turbūt taip ir yra – gali būti, kad vairuotojas pažeidžia poilsio režimą (kas yra labai pavojinga) arba paslėpti kiti mokesčiai, kuriuos teks mokėti vėliau.

Sezoniškumas taip pat daro įtaką. Vasarą, švenčių metu (Kalėdos, Naujieji metai, Velykos) paklausa smarkiai išauga, todėl ir kainos šiek tiek aukštėja. Tačiau jei užsakote kelionę iš anksto (pvz., mėnesį ar dvi prieš), galima susiderėti dėl fiksuotos, palankesnės kainos, nes transporto kompanija gali tiksliau suplanuoti savo maršrutus ir užpildyti tuščias vietas.

3. Kokius maršrutus dažniausiai naudojate važiuojant į Olandiją ir kiek laiko trunka kelionė?

Standartinis maršrutas, kuriuo važiuojama jau dešimtmečius, veda per Lenkiją ir Vokietiją. Tai yra pagrindinė „ašis“ jungianti Baltijos šalis su vakarais. Pradedame važiuoti iš Lietuvos (dažniausiai Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ar Panevėžio), einame per Kalvarijos pasienio punktą, toliau per Suvalkus, Varšuvą, Lodzę, Poznanę. Vokietijoje maršrutas eina per Frankfurto prie Oderio, Berlyną (arba jo aplinkkeliu), Magdeburgą, Hanoverį, o toliau, priklausomai nuo tikslo Olandijoje, pasukame į Osnabriuką arba Enschedė.

Atstumas yra apie 1700 km, o grynas važiavimo laikas be sustojimų svyruoja nuo 18 iki 20 valandų. Tačiau su privalomais sustojimais degalinėse, maisto pertraukomis bei vairuotojo poilsiu, kelionė trunka apie 22–24 valandas. Yra svarbu suprasti, kad mes nesivaržome laiku – saugumas yra prioritetas. Vokietijoje, ypač ties Ruhr srities (Diuseldorfas, Esenas) ir toliau į Olandiją (prie Eindhoveno ar Tilburgo), eismo intensyvumas yra labai didelis, todėl tenka dažnai sulėtinti greitį.

kartais naudojame ir maršrutą per Belgiją, jei kelionės tikslas yra pietinė Olandija (pvz., Maastrichtas ar Limburgo provincija). Tada važiuojame per Briuselio ir Antverpeno aplinkkelius. Tačiau reikia nepamiršti, kad Belgijoje keliai dažnai remontuojami, o eismo uždėjimai ten gali būti ilgesni nei Vokietijoje. Mano patirtis rodo, kad patikimesnis ir greitesnis būdas yra visgi per Vokietiją, naudojant kokybiškus autostradas, nors jose ir taikomi greičio apribojimai tam tikrose vietose.

4. Kaip užtikrinamas keleivių saugumas ir komfortas tokiose ilgos kelionėse?

Saugumas yra mūsų verslo širdis. Dirbu šioje srityje tiek metų, kad galiu pasakyti: viena avarija dėl nuovargio gali sugriauti reputaciją, kuri kurta dešimtmečius. Todėl visi mūsų naudojami mikroautobusai privalo būti ne senesni kaip 5–7 metai. Dažniausiai tai yra „Mercedes-Benz Vito“ ar „Sprinter“ modeliai, „Volkswagen Transporter“ arba „Ford Transit“. Šie automobiliai turi pažangias saugumo sistemas: ABS, ESP, stabdžių asistentus, dažnai ir aktyviųjų priekinių žibintų sistemas, kurios padeda matyti prastesnio regėjimo sąlygomis.

Prieš kiekvieną reisą automobilis praeina techninę apžiūrą – tikrinamos padangos (jos turi būti idealios, nes Vokietijoje ir Olandijoje už padangų būklę taikomos didelės baudos), stabdžių skysčiai, variklio darbas, visi šviesos signalai. Vairuotojai turi būti ne tik patyrę, bet ir fiziškai atsparūs. Mes naudojame dviejų vairuotojų sistemą ilgesniuems reisams (virš 12–14 valandų viena kryptimi) arba, jei važiuoja vienas vairuotojas, būtinai numatome ilgą nakvynę viešbutyje, kad jis pilnai atsigautų prieš grįžtantį maršrutą. Tai gali atrodyti brangiau, tačiau tai garantuoja, kad vairuotojas už vairo yra budrus ir atidus.

Komfortas taip pat yra neatsiejamas. Ilga kelionė tėra maloni, jei galite tiesiogiai atsisėsti, pakelti kojas ir ištiesti jas. Mūsų mikroautobusai yra konfigūruojami taip, kad tarp sėdynių būtų pakankamai vietos kojoms (tai ypač svarbu aukštiems žmonėms). Visame transporte veikia kondicionierius, o žiemą – efektyvi šildymo sistema. Dauguma modernių mikroautobusų turi USB įkroviklius kiekvienai sėdynei, taip kad galėsite visą kelionę pasikrauti savo telefonus ar planšetes ir žiūrėti filmus, klausytis muzikos. Taip pat stengiamės, kad mikroautobuse nebūtų per daug keleivių – pvz., jei tai 9 vietų mikroautobusas, mes kartais vežame tik 7 keleivius, kad jie galėtų patogiai išsidėstyti su lagaminais.

5. Kiek bagažo galiu pasiimti su savimi ir ar yra apribojimai?

Tai labai svarbus klausimas, ypač tiems, kurie važiuoja dirbti ar gyventi ilgesnį laiką. Standartinis taisyklės tokios: vienas keleivis gali pasiimti du didelius lagaminus (iki 20–25 kg svorio kiekvienas) ir vieną rankinį bagažą, kurį galima padėti po sėdyne ar ant užpakalinės lentynos. Rankinis bagažas neturėtų trukdyti kitiems keleiviams išlipti iš mikroautobuso ar vaikščioti alejoje.

Tačiau yra ir ypatingų atvejų. Jei vežate dviratį, muzikinį instrumentą (pvz., violončelę, gitara dėžutę), didelę sportinę inventorių arba netradicinio dydžio dėžes, apie tai būtina pranešti iš karto užsakant bilietą. Mikroautobuso bagažinės skyrius turi tam tikrą tūrį, o jei vienas keleivis užims pusę vietos didelių daiktų dėka, kitiems gali trūkti vietos. Tokiu atveju mes galime pasiūlyti papildomą vietą arba patarti, kaip geriausia supakuoti daiktus. Nustatyta, kad dviračiai dažniausiai turi būti išmontuojami (nuimami ratai, vairas) ir padėti į specialią dėžę arba apvynioti apsauginiu plėveliu, kad neaptemptų kito keleivio bagažo.

Svarbu prisiminti, kad keleiviai patys atsako už savo bagažą turinį. Negalima vežti pavojingų medžiagų (degalų kanistrose, sprogmenų, ginklų be leidimo), alkoholio virš tam tikro kiekio (asmeniniam naudojimui paprastai leidžiama, tačiau reikia žinoti muitinės taisykles) arba nelegalių preparatų. Per Vokietijos ir Olandijos sienas kartais atliekami papildomi kontrolės punktai, todėl geriau nedaryti eksperimentų. Jei turite brangius daiktus (pinigus, dokumentus, vaistus), visada rekomenduoju juos laikyti pas save rankinėje bagažo dalyje, o ne palikti bagažinėje, nors mes ir stengiamės užtikrinti saugumą.

6. Kaip vyksta užsakymo procesas ir kada geriausia rezervuoti bilietą?

Užsakymo procesas šiandien yra labai paprastas ir jis vis dažniau atliekamas internetu. Tačiau, kaip ekspertas, visada rekomenduoju susisiekti su mumis telefonu arba parašyti el. paštu, jei turite specifinių reikalavimų. Standartinis užsakymas internetu užtrunka ne daugiau kaip 5 minutes: pasirenkate išvykimo vietą, galutinę stotelę Olandijoje, datą ir laiką, bei įvedate savo duomenis. Po to gausite patvirtinimą su visais rekvizitais ir vairuotojo kontaktiniu telefonu.

Kas dėl laiko, geriausia rezervuoti bilietą kuo anksčiau. Idealus variantas – 2–4 savaites prieš planuojamą kelionę. Kodėl? Pirma, taip užtikrinate, kad bus likusi vieta jums. Mūsų mikroautobusai dažnai būna pilni, ypač savaitgaliais, kai daug žmonių vyksta į Olandiją arba grįžta atgal. Antra, kuo anksčiau užsakyta, tuo didesnė tikimybė gauti geresnę kainą. Artėjant išvykimo datai, kainos gali šiek tiek pakilti, nes vietos tampa trūkčiojančios.

Taip pat svarbu nurodyti tikslų adresą. Olandijoje adresacijos sistema yra specifinė – gatvės ir numeriai turi būti nurodyti tiksliai, nes nėra „maždaug“ adreso.