Keleivių pervežimas į Olandiją patogiais erdviais autobusais: Eksperto vadovas be rūpesčių

Olandija, arba Nyderlandai, jau daugelį dešimtmečių yra viena populiariausių kryptų tarp lietuvių. Čia vykstame ne tik kaip turistai, norint pamatyti kanalus, vėjo malūnus ir garsiuosius tulipanus, bet ir dažniausiai – darbo ar šeimos reikalais. Per mano dvidešimtmetę patirtį tarptautinių pervežimų srityje esu matęs, kaip pasikeitė kelionės kultūra ir lūkesčiai. Anksčiau pagrindinis kriterijus būdavo kaina – kiek pigiau nuvykti. Tačiau šiandiena, kai atstumas nuo Vilniaus iki Amsterdamo arba Roterdamo sudaro virš 1700 kilometrų, kelionių organizatoriai ir keleiviai vis dažniau į priekį stumia ne kainą, o komfortą.

Kelionė į Olandiją autobusu yra rimtas išbandymas organizmui, jei nebus pasirūpinta kokybe. Tai nėra trumpa važiavimas pro Rygą ar Taliną. Tai ilgas maršrutas, kuris kertia kelias valstybes, Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos ir galiausiai pasiekia Žemųjų šalių pakrantę. Tokio ilgio kelionei sėkmingai įveikti, būtinas ne tik patikimas transportas, bet ir ergonomiška aplinka. Šiame straipsnyje aš dalinsiuosi savo žiniomis, kad jūsų kelionė ne tik būtų saugi, bet ir maloni, o atvykus į vietą jausiatės pailsėję, o neišsekę.

Šiuo metu rinkoje galima rasti įvairių klasių autobusų. Mes kalbėsime būtent apie tai, kodėl verta rinktis erdvius, modernius autobusus, kaip atpažinti kokybę ir kokius subtilybius reikia žinti, renkantis bilietą. Ilgose kelionėse vietos kiekis vienam keleiviui, oro kondicionieriaus veikimas, tualetų švara ir netgi vairuotojo etika nulemia kelionės sėkmę. Štai išsamesnis žvilgsnis į tai, kaip susitvarkyti kelionę į Olandiją taip, kad ji taptų malonu prisiminimu, o ne kančia.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

1. Kiek trunka kelionė autobusu iš Lietuvos į Olandiją?

Kelionės trukmė yra vienas svarbiausių klausimų, kuriuo klausiate. Atsakymas nėra vienareikšmis, nes priklauso nuo išvykimo vietos Lietuvoje (Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Panevėžys) ir galinės stotelės Olandijoje (Amsterdamas, Eindhovenas, Roterdamas, Haga). Tačiau remiantis mano ilgamete patirtimi, vidutinis važiavimo laikas svyruoja nuo 18 iki 24 valandų.

Kodėl tokia didelė amplitudė? Visų pirma, tai maršruto ilgis. Antra, ir labai svarbu – techninės pertraukos ir pasienio kontrolės. Nors Šengeno zona turėtų užtikrinti greitą judėjimą, tačiau lenkiški ir vokiški greitkeliai dažnai „staigstysi“ dėl eismo įvykių ar remonto darbų. Be to, kiekvienas vairuotojas privalo laikytis darbo ir poilsio režimo (tachografo duomenys). Įstatymai draudžia vairuotojui vairuoti ilgiau kaip 4,5 valandas be pertraukos. Todėl keliaujant toli į vakarus, bus bent dvi ilgos pertraukos vairuotojams pasikeisti ir pailsėti. Jei maršrute numatyti papildomi sustojimai keleiviams papietauti ar išsitiesti, kelionė gali pratęsti. Geriausių keleivių pervežėjų tvarkaraščiai sudaryti taip, kad naktį keleiviai galėtų kuo ilgiau užmigti, tačiau dėl laiko juostų skirtumo (Olandijoje valanda mažiau), dažnai atvykstama anksti ryte.

2. Kokius patogumai turi tūriniai (turistiniai) autobusai, skirti tolimoms kelionėms?

Dirbdamas šioje srityje, esu matęs autobusų evoliuciją. Senasis „karštas vėžys“ tipo technika jau yra praeitis. Šiuolaikinis, patogus autobusas, skirtas važiuoti į Olandiją, turi atitikti aukštus standartus. Pagrindinis dalykas, į kurį atkreipkite dėmesį, yra sėdynių ergonomika. Profesionaliuose autobusuose (pavyzdžiui, „Van Hool“, „Scania“, „Neoplan“, „Mercedes-Benz“ modeliuose) įrengiamos gilios, reguliuojamos sėdynės, kurios gali atsilenkti iki 130 ar net 150 laipsnių.

Taip pat būtina „footrest“ kojoms atitraukti – tai mažina kojų tinimą ilgu važiavimo metu. Erdvūs autobusai turi didelę tarpą tarp eilių („legroom“), todėl net aukštesni žmonės gali jaustis laisvai. Kiti būtini patogumai: individualus LED skaitymo šviestuvas, individualus oro ventiliatorius virš galvos (labai svarbu vasarą Vokietijoje), USB jungtys arba 220V lizdai telefonams/nesiojamiems kompiuteriams įkrauti. Be to, kokybiškas autobusas turi būti aprūpintas dviejais vaizdo įrašų grotuvais arba individualiais ekranais kiekvienai sėdynei, kuriais galima žiūrėti filmus. Ir, žinoma, veikiantis higieniškas tualetas, kuris yra valomas kiekvieno reiso pradžioje ir pabaigoje.

3. Kiek bagažo galima pasiimti savo į Olandiją?

Tai yra vienas dažniausių nesutarimų priežasčių, tą patvirtina ir mano praktika. Standartinis tarptautinio reiso autobusas turi du bagažo skyrius: didelį apačioje (baigėje) ir mažesnes lentynas virš galvų salone. Taisyklės paprastos: kiekvienas keleivis turi teisę pasiimti vieną didelį lagaminą (iki 20–25 kg) ir vieną rankinį bagažą.

Didelis lagaminas turi tilpti į bagažinę skyriaus dėžę. Rekomenduoju nenaudoti minkštų krepšių be karkaso, nes jūsų daiktai gali būti suspaudžiami kitų keleivių lagaminų svorio. Rankinis bagažas turi tilpti virš jūsų sėdynės arba po kojomis (jei tai nedidelė rankinė). Jei keliaujate su dviračiu, muzikiniu instrumentu (klavišiniai, violončelė) ar kita nestandartine krovinine būtina tai pranešti užsakant bilietus. Tokiems daiktams reikalingas papildomas vietos užsakymas (papildoma bilietas arba specialus krovinys), nes negalima užimti vietos kitam keleiviui arba blokuoti išėjimo koridoriaus. Visada verta patikrinti pervežėjo svorio apribojimus, kad išvengtumėte nemalonių netikėtumų išvykimo metu.

4. Ar autobusuose yra WiFi ir kaip veikia ryšys kelyje?

Šiandien be interneto sunku įsivaizduoti net 20 minučių be veiklos, o kas kalba apie 20 valandų. Beveik visi modernūs, į Olandiją vykstantys autobusai yra aprūpinti WiFi ryšiu. Tačiau čia reikia būti realistu. Esu daug kartą girdėjęs keleivių nusivylimą, kad ryšys yra „lėtas“ arba „visai neveikia“. Reikia suprasti, kad autobusas judi dideliu greičiu per skirtingas šalis, o ryšys perduodamas per mobiliųjų operatorių tinklus.

Vairuojant per Lietuvos ir Lenkijos kaimo vietoves, ryšys gali būti nestabilus. Vokietijoje ir Olandijoje jis paprastai būna greitesnis. WiFi dažniausiai skirtas el. paštui, naujienoms skaityti ir pranešimams siųsti. Jis gali neitikėtinai sulėtėti, jei 50 keleivių vienu metu bandys žiūrėti „YouTube“ vaizdo įrašus arba siųsti didelius failus. Todėl mano patarimas: jei reikia susisiekti su artimaisiais, parsisiųskite reikalingus failus iš anksto, o WiFi naudokite kaip pagalbinę priemonę, o ne kaip pagrindinį ryšio šaltinį.

5. Kaip vyksta maitinimas? Ar sustojama pavalgyti?

Standartinė praktika tarptautiniuose reisuose yra tokia: bilieto kaina dažniausiai neįtraukia maitinimo. Tai reiškia, kad maistas nėra tiekiamas tiesiai į sėdynę, kaip tai daroma lėktuvuose (nors kartais gali būti duodamas vanduo arba mažas užkandis priklausomai nuo pervežėjo). Tačiau maršrute visada numatomi sustojimai specializuotose poilsio vietose (vadinamosiose „Autohof“ arba degalinėse su kompleksu).

Paprastai kelionė į Olandiją užtrunka tiek, kad reikia bent 2–3 ilgesnių sustojimų. Vienas iš jų – tai 45 minučių pertrauka pietums arba vakariams. Aš visada patariu savo klientams pasirūpinti maistu sau – pasiimti vandens, uogų, sumuštinių. Degalinių kavinėse kainos gali būti gerokai aukštesnės nei įprastinėse parduotuvėse. Be to, jei turite specifinius mitybos reikalavimus (vegetarietiška, be glitimo), geriau pasirūpinkite savo maistu, nes poilsio vietų pasirinkimas gali būti ribotas. Sustojimų vietos parenkamos atsižvelgiant į tai, kad jose būtų švarūs tualetai, galimybė nusipirkti maisto ir, svarbiausia, saugi vieta autobusui pastatyti.

6. Kur yra sustojimų vietos Lietuvoje, Lenkijoje, Vokietijoje ir Olandijoje?

Maršrutai yra gan standartizuoti, tačiau gali skirtis priklausomai nuo konkretaus pervežėjo. Dažniausiai autobusai renkasi keleivius didžiuosiuose miestuose: Vilniuje (autobusų stotis arba speciali stotelė prie „Ozo“), Kaune, Panevėžyje, Šiauliuose, Klaipėdoje, taip pat Marijampolėje arba Kalvarijoje (jei maršrutas eina per Suvalkiją). Lenkijoje dažniausiai sustojama netoli Varšuvos arba Lodzės, prie didelių prekybos centrų, kur keleiviai gali išsitiesti ir papietauti.

Vokietijoje maršrutai dažnai eina per Berlyną arba apkeliauja jį, sustojant prie „Zoo“ stoties arba kelyje į Hanoverį. Čia sustojimai trumpesni, daugiau techniniai (keisti vairuotojus arba papildyti degalus). Galutiniai sustojimai Olandijoje priklauso nuo jūsų kelionės tikslo. Jei tai Amsterdamas, tai dažniausiai yra „Sloterdijk“ stotis arba miesto centras (prie „Heineken Experience“ arba stoties). Jei keliaujate į pietus (Eindhovenas, Tiurburgas), sustojimai yra tiesiogiai prie jūsų nurodytų adresų arba centrinėse aikštėse. Prieš išvykstant būtina patikrinti tikslią vietą biliete arba pervežėjo svetainėje, kadangi nenuėjęs į rightą vietą autobusas gali neišlaukti.

7. Kokie dokumentai reikalingi kelionės metu?

Nors keliaujame autobusu, o ne lėktuvu, dokumentų kontrolė yra griežta. Keliaujant į Olandiją, kuri yra Šengeno zonos narė, fizinės sienos kontrolės dažnai nebūna, tačiau tai nereiškia, kad galite važiuoti be dokumentų. Visi keleiviai turi turėti galiojantį asmens dokumentą.

ES piliečiams (tame tarpe Lietuvos) pakanka asmens tapatybės kortelės (pasas). Tačiau aš visada rekomenduoju pasiimti pasą, jei jo turite – tai visada patikimesnė forma, ypač jei planuojate apsistoti viešbutyje arba jei atsirastų nesklandumų su teisėsauga. Ne ES piliečiams privalomas pasas su vizą (jei reikalinga) arba leidimu gyventi ES šalyse. Vairuotojas prieš išvykstant tikrina dokumentus, nes jei sienos kontrolės metu (pavyzdžiui, atsitiktiniame patikrinime Vokietijoje) paaiškėtų, kad keleivis neturi teisės būti ES, ne tik keleivis, bet ir pervežėjas gali gauti didelę baudą. Taip pat nepamirškite, kad jei važiuojate su vaiku, kuris nėra jūsų, reikalingas rašytinis tėvų (globėjų) sutikimas, notariškai patvirtintas arba išduotas pagal LR teisingumo ministerijos nustatytą formą.

8. Ką daryti, jei atsiranda vėlavimas ar techninis gedimas?

Tai nepageidaujama, bet reali situacija, su kurią susiduriama kasdien. Ilgose kelionėse (apie 2000 km viena kryptimi) technika gali suirti. Kaip ekspertas galiu pasakyti: geriausias pervežėjas tas, kuris turi gerą ryšį su keleiviais ir geba operatyviai spręsti problemas.

Jeigu autobuse sugenda variklis arba padangą, vairuotojas nedelsdamas praneša dispečeriui. Priklausomai nuo gedimo sunkumo, arba iškviečiamas mechanikas į vietą (jei tai greitai sutaisoma, pvz., padangos keitimas), arba organizuojamas keleivių pervežimas kitu autobusu (jei reikalingas rimtas remontas). Jei įvykia vėlavimas, jūs turite teisę gauti informaciją apie tai, kiek laiko tai užtruks. Nereikėtų panikuoti arba konfliktuoti su vairuotoju – jis padaro viską, ką gali, iš savo pusės. Jei vėlavimas yra didelis (virš 2-3 valandų), kai kurios kompanijos siūlo kompensacijas (mažesnę kainą kitam kartui ar grąžinimą), tačiau tai priklauso nuo konkretaus pervežėjo taisyklių. Svarbiausia – išlaikyti ramybę ir sekti vairuotojo instrukcijas.

9. Ar galima keliauti su vaikais ir kokia taisyklės?

Žinoma, galima. Vaikai yra vieni dažniausių keleivių maršrutuose į Olandiją, kur daugelis tėvų dirba. Vaikai iki 12 metų (arba iki 150 cm ūgio) privalo važiuoti įtvirtinti specialiose vaikiškose kėdutėse arba prisegimo priemonėse. Tačiau čia yra vienas niuansas – autobusuose ne visada yra įrengtos „Isofix“ sistemos, kaip automobiliuose. Dažniausiai tėvai turi pasirūpinti patogia pagalve arba specialia prisegimo juosta (kurią dažnai gali pasiūlyti ir vairuotojas).

Taip pat yra taisyklė dėl vietų. Paprastai vaikas, kuriam neįeina į vaikišką kėdutę, sėdi suaugusiojo ant rankų tik tada, jei jam nėra 2 metai (priekyje esančioje vietoje), bet šiuo atveju dažniausiai reikia įsigyti bilietą vaikui (0% arba 50% nuo kainos), kad jis turėtų vietą. Kiekviena kompanija turi savo vidinius nuostatus dėl kainų vaikams. Keliaujant su mažais vaikais, būtina pasiimti maisto, vandens, drabužių pasikeitimui ir, žinoma, nereikia užmiršti „pramogų“ – planšetės su atsisiųstais animaciniais filmais, spalvinukai. Kelių valandų važiavimas be veiklos vaikui gali tapti tikra kančia.

10. Kaip pasirinkti patikimą pervežėją ir išvengti sukčių?

Rinka yra pilna pasiūlymų – nuo didelių, žinomų kompanijų iki mažų, „vieno autobuso“ vežėjų. Kaip ekspertas patariu vadovautis keliais pagrindiniais kriterijais.