Keleivių pervežimas į Olandiją: Kodėl tai yra vienas saugiausių kelionių būdų?

Įvadas

Per daugiau nei du dešimtmečius dirbdamas tarptautinių keleivių pervežimų srityje, mačiau, kaip ši rinka pasikeitė nuo laisvai plaukiančių „vilkikų“ su keleiviais iki modernių, erdvių ir techniškai puikiai prižiūrimų autobusų, kuriais keliauja tūkstančiai žmonių. Vienas populiariausių maršrutų visada buvo ir išliks tiesiai į Olandiją – šalį, kuri Lietuvoje dažnai vadinama Nyderlandais, o kasdienėje kalboje tiesiog Olandija. Tai šalis, žinoma ne tik iš vėjo malūnų ir tulpių, bet ir kaip viena stabiliausių ekonomikų Europoje, kas patraukia daugybę lietuvių dirbti, gyventi arba lankytis kaip turistams.

Kai kalbame apie kelionę į tolią užsienio šalį, pirmasis ir svarbiausias klausimas, kylančios keleivių (ar jų artimųjų) galvoje, yra saugumas. Ar tai saugu? Ar autobusas nebus per senas? Ar vairuotojas nepavargs? Šie klausimai yra visiškai natūralūs ir net būtini. Tačiau, remiantis mano ilgamečia patirtimi ir giliai įsigilinus į šios srities standartus, galiu drąsiai teigti: šiandieninis keleivių pervežimas į Olandiją yra vienas saugiausių, if ne saugiausias, būdas pasiekti šią šalį.

Saugumas čia ne susiformavęs atsitiktinai. Tai rezultatas griežtų Europos Sąjungos reglamentų, nuolatinės transporto kompanijų priežiūros, technologinės pažangos ir, svarbiausia, profesionalumo. Šiame straipsnyje aš norėčiau jus nuvesti už užuolaidų, paaiškindamas, kaip tik veikia ši sistema, kodėl galite ja pasitikėti ir kokių priemonių imamasi, kad jūsų kelionė į Olandiją ne tik būtų komfortiška, bet ir visiškai saugi. Mes išnagrinėsime techninę pusę, vairuotojų darbo režimus, taip pat atsakysime į dažniausiai kylančius klausimus, kurie nerimina keliautojų.

Svarbu suprasti, kad dabartinė situacija rinkoje tokia, jog mažos ir neatsakingos kompanijos tiesiog negali išgyventi. Konkurencija verčia investuoti į naujus autobusus ir gerinti paslaugas. Olandijos keliai yra vieni geriausiai prižiūrimų pasaulyje, o olandiškas disciplinos lygis eismo srityje yra pavyzdinis. Visi šie faktoriai susilieja į vieną vientisą grandinę, užtikrinančią, kad įsėdę į autobusą Lietuvoje, išlipsite Olandijoje sveiki ir ramūs.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skiltyje pateikiu atsakymus į dešimt klausimų, kurie man teko girdėti daugiausia kartų per mano karjerą. Jie padės suprasti niuansus, kurie dažnai lieka nematomi iš pirmo žvilgsnio.

1. Kokios licencijos turi turėti keleivinis autobusas, vykdydamas reisus į Olandiją?

Tai vienas pagrindinių akmenų, ant kurių pastatyta transporto saugumo sistema. Negalima tiesiog nusipirkti autobuso ir važinėti po Europą. Kiekviena įmonė, vykdanti tarptautinius keleivių pervežimus, turi gauti specialią Komuninio transporto licenciją. Lietuvoje ją išduoda Kelių transporto direkcija (KTD). Bet tai tik pradžia.

Norint vykdyti komercinius reisus į kitas ES šalis, reikalingas Tarptautinio keleivinio transporto leidimas. Be to, kiekvienas autobusas turi būti įtrauktas į specialų sąrašą – vadinamąjį „CommunityLicence“. Šis dokumentas patvirtina, kad transporto priemonė atitinka visus techninius reikalavimus ir yra apdrausta. Jei autobuse nėra šio leidimo (kuris turi būti aiškiai matomas priekinėje dalyje), jis neturi teisės vykdyti komercinių pervežimų. Olandijos kontrolės tarnybos ypač griežtai tikrina šiuos dokumentus, todėl rimtos pervežėjų kompanijos niekada nerizikuoja išleisti į maršrutą nelegalią transporto priemonę. Tai pirmoji ir pagrindinė saugumo garantija.

2. Kaip kontroliuojamas vairuotojo darbo laikas ir poilsis, kad jis ne pavargtų kelyje?

Vairuotojo nuovargis yra didžiausias priešas saugumui kelyje. Per savo 20 metų patirtį mačiau, kaip pasikeitė požiūris į šį klausimą. Anksčiau buvo kita, tačiau šiandien veikja griežčiausi pasaulyje reikalavimai – Europos Sąjungos Reglamentas (ES) Nr. 561/2006.

Kiekvienas autobuse, vykstantis į Olandiją, turi būti įrengtas digitaliniu tachografu. Šis prietaisas neleidžia vairuotojui meluoti. Jis fiksuoja kiekvieną judesį: kada vairuotojas vairuoja, kaida atlieka kitą darbą (pvz., krova) ir, svarbiausia, kada ilsisi. Taisyklės griežtos: po 4,5 valandų vairavimo privaloma 45 minučių pertrauka, o per paros negalima vairuoti ilgiau kaip 9 valandas (gali būti pratęsta iki 10 valandų tik du kartus per savaitę). Po 6 savaičių darbo privaloma savaitė poilsio.

Tachografo duomenis bet kurią akimirką gali patikrinti policija arba inspektoriai ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje, Lenkijoje ar Olandijoje. Jei paaiškėja, kad vairuotojas pažeidė režimą, kompanijai gresia milžiniškos baudos (nuo kelių tūkstančių iki dešimčių tūkstančių eurų), o vairuotojui – draudimas dirbti. Todėl pervežėjai turi specialius planuotojus, kurie sudaro grafikus taip, kad vairuotojai visada būtų atsargesi. Olandijos maršrutuose dažnai važiuoja du vairuotojai, kas leidžia jiems keistis ratu ir užtikrina, kad vairuotojas prie vairo visuomet yra ilsėjęs.

3. Kokios technologinės priemonės autobuse užtikrina avarinio saugumą?

Modernus autobusas, kuris veža keleivius į Olandiją, tai neįsivaizduojamas be šiuolaikinių saugumo sistemų. Būtų klaida manyti, kad čia tik „vairas ir pedalai“. Prieš išvykstant į maršrutą, techninis aptarnavimas tikrina ne tik stabdžius, bet ir elektronines sistemas.

Visi naujesni autobusai turi ABS (Anti-lock Braking System) – antiblokavimo stabdžių sistemą, kuri neleidžia ratus užblokuoti staigiai stabdant, išlaikant valdymą. Taip pat beveik privaloma yra ESP (Electronic Stability Program) – elektroninė stabilumo kontrolė, kuri padeda išvengiš sklandimo posūkiuose arba staigiai manevruojant, kas ypač svarbu vėjuotuose Olandijos tiltuose ar greitkeliuose.

Taip pat dažnai įrengiamos LDWS (Lane Departure Warning System) – juostos išvydimo įspėjimo sistemos. Jei vairuotojas netyčia pradeda kirsti kelio juostą be žymeklio, sistema jį įspėja garsiniu signalu. Naujausių modelių autobusuose taip pat montuojami radarai ir „aklosios zonos“ davikliai, įspėjantys apie automobilius šone, kas yra kritiška važiuojant tankiuose Vokietijos ar Olandijos autostradose. Visos šios sistemos veikia autonomiškai ir padeda vairuotojui išvengti avarijos tais sekundėmis, kai žmogaus reakcija gali būti per lėta.

4. Kaip atrodė techninės priežiūros procesas prieš išvykstant į tolimą reisą?

Techninė priežiūra tai ne kasdieninis „patikrink tepalus“ reikalas. Esant kalbant apie reisą į Olandiją (kuris viena kryptis trunka apie 20–24 valandas), autobusas turi būti idealios būklės. Kompanijos turi taikyti griežtas techninės priežiūros procedūras, dažnai vadinamas „Daily Inspection“ (kasdienine apžiūra).

Prieš kiekvieną išvykimą mechanikas turi užpildyti specialų kontrolinį lapą. Jis tikrina: * Padangų gylį (Olandijoje ir Vokietijoje už tai griežtai baudžiama, o padangų sprogimas greitkelyje gali būti tragiškas). * Stabdžių sistemos veikimą (nėra mažiausiai nutekėjimo). * Šviesų, žibintų ir signalizacijos veikimą. * Vairo ir pakabos sistemą. * Variklio alygos ir aušinimo skysčio lygius.

Be to, kiekvienas autobusas privalo eiti į planinę techninę apžiūrą (TA) kas 6 savaites (priklausomai nuvažiuoto atstumo) kas 6–12 mėnesių. Jei autobuse randama netaisyklė, jis neleidžiamas į maršrutą iki ją pašalinus. Dirbdamas srityje, mačiau, kaip kompanijos keičia brangius agregatus tiesiog dėl to, kad nori užtikrinti 100 proc. patikimumą – gedimas toli nuo namų kainuotų daugiau nei prevencija.

5. Ar keleiviai yra apdrausti kelionės metu, ir kas nutinka, jei įvyksta avarija?

Tai klausimas, dažnai išgirstamas iš tų, kurie planuoja kelionę pirmą kartą. Atsakymas yra įsitikinęs „taip“. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir Europos Sąjungos direktyvas, kiekviena keleivinio transporto įmonė privalo turėti privalomąją civilinę atsakomybės draudimą keleiviams.

Šis draudimas dengia žalą, kurią keleivis gali patirti dėl eismo įvykio (avarijos). Tai apima ne tik medicininių išlaidų padengimą, bet ir kompensaciją už turto žalą (pvz., sulaužytą nešiojamąjį kompiuterį) ar net gyvybės ar sveikatos praradimą (nors tokių atvejų statistiškai yra labai mažai). Draudimo suma yra nustatyta reglamentais ir yra pakankamai didelė, kad padengtų rimtus įvykius.

Be to, dauguma atsakingų pervežėjų pasirašo sutartis su pagalbos tarnybomis (pvz., „Eurogap“, „PZU“ ar kitomis), kurios suteikia techninę pagalbą kelyje. Jei autobusas sugestų ne dėl avarijos, o dėl techninio gedimo (pvz., perdegė sankaba), ši tarnyba organizuoja keleivių pervežimą į kitą autobusą arba jų apgyvendinimą, jei reikia laukti. Keleiviams dažnai nereikia rūpintis niekuo – vairuotojas arba dispetcheris viską suorganizuoja.

6. Kodėl maršrutas į Olandiją laikomas saugiu, lyginant su kitomis kryptimis?

Saugumas priklauso ne tik nuo autobuso, bet ir nuo kelio bei aplinkos. Maršrutas Lietuva – Lenkija – Vokietija – Olandija yra vienas geriausiai išvystytų infrastruktūros atžvilgiu. Vokietija ir Olandija garsėja savo autostradomis (Autobahn ir Rijksweg), kurių dangos būklė, kelio ženklai ir šviesos informacija yra aukščiausio lygio.

Olandijoje ypatingai daug dėmesio skiriama dviračiams ir pėstiesiems, todėl vairuotojai ten yra ypač disciplinuoti. Olandiškas eismo kultūra yra unikali: ten retai kąkur varžosi, gerbiami prioritetai, o „agresyvus vairavimas“ yra gan retinas reiškinys lyginant su, pvz., Pietų Europos šalimis. Be to, Olandijoje griežtai stebimos greičio limito, ypač gyvenvietėse (dažnai 30 km/h arba 50 km/h), kas sumažina avarijų riziką.

Taip pat šiame maršrute nėra labai „laukinių“ kalnų perėjų, kaip, tarkime, važiuojant į Italiją arba Prancūziją per Alpes. Nors Vokietijoje yra kalnuotų vietovių, keliai yra platūs, su daugybe juostų ir įrengtais atsparaisiais sienelėmis. Lygus reljefas Olandijoje taip pat palengvina vairavimą ir sumažina stabdžių apkrovą.

7. Kaip užtikrinamas keleivių asmeninis saugumas autobuse (narkotikai, chuliganizmas)?

Asmeninis saugumas yra ne mažiau svarbus kaip techninis. Profesionalios pervežimo kompanijos turi griežtas vidines taisykles. Prieš išvykstant į autobusą neleidžiama įsileisti asmenų, kurie yra akivaizdžiai apsvaigę nuo alkoholio ar narkotikų. Vairuotojas turi teisę neįleisti to keleivio į autobusą arba jį išlaipinti artimiausioje stotyje, jei elgesys kelyje tampa agresyvus ar keliauja grėsmę kitiems.

Dauguma autobusų, važiuojančių į Olandiją, yra įrengti video stebėjimo kameromis. Jos įrašo vaizdo medžiagą viduje ir išorėje. Tai veikia kaip stiprus atgrasymas chuliganams ar vagims. Jei įvykia incidentas, įrašas padeda identifikuoti kaltininkus. Be to, dažnai įrengiamos ir aptvaros, kurios apsaugo vairuotoją nuo fizinio užpuolimo.

Taip pat svarbu paminėti, kad šiuose reisuose dažniausiai keliauja darbingi žmonės, važiuojantys į darbą arba iš jo, todėl bendra atmosferoje dažniausia yra ramios ir taikios. Vairuotojai taip pat mokomi spręsti konfliktines situacijas ir, jei reikia, skubiai kreiptis į policiją. Olandijos ir Vokietijos policija reaguoja labai greitai, jei gauna pranešimą apie keleivinio transporto įvykį.

8. Ar saugu keliauti naktį? Kaip vairuotojai išlaiko budrumą?

Naktiniai reisai yra populiariausi, nes norima atvykti į Olandiją ryte ir išnaudoti dieną. Žmonėms dažnai atrodo baisu, kad vairuotojas vairuoja tamsiuoju paros metu, tačiau iš tikrųjų tai gali būti net saugiau. Naktį kelyje mažiau transporto priemonių, mažiau „kibirkščių“, kurios gali sukelti avarijas.

Kaip jau minėjau, čia veikia griežtas tachografų režimas. Jei reisas yra naktinis, vairuotojo darbo grafikas sudaromas taip, kad prieš išvykimą jis turėtų pakankamai poilsio. Jei maršrutas yra ilgas (virš 12 valandų), beveik visada siunčiami du vairuotojai. Vienuoju metu vienas vairuoja, kitas ilsisi specialioje „lovoje“ arba ergonomiškame kėdulyje už vairuotojo. Kai pirmas pavargsta, jie keičiasi vietomis. Tai užtikrina, kad prie vairo visuomet yra žmogus, kurio regėjimas ir reakcija yra gryni.

Be to, moderniuose autobusuose yra vairuotojo budrumo kontrolės sistemos. Jos gali būti integruotos į tachografą arba atskirai – sistemos reikalauja vairuotojo kas kurį laiką paspausti mygtuką arba paliesti sensorių, kad patvirtintų, kad jis budrus. Jei sistema nustoja gauti atsakymo, autobusas gali automatiškai sustoti.

9. Kaip tvarkomas bagažas ir jo saugumas?

Bagažo saugumas dažnai lieka nepastebėtas, tačiau jis yra kritiškas. Blogai užfiksuotas bagažas gali sujudti staigus stabdymus ir sužaloti keleivius. Todėl profesionalūs vairuotojai ypatingą dėmesį skiria bagažo skyrius (dugne) uždarymui ir tvarkymui.

Kiekvienas keleivis gauna bagažo bilietą su numeriu. Tai užtikrina, kad jūsų lagaminas nepateks į blogas rankas ir bus išduotas tik jums. Bagažo skyrius yra užrakinamas, o raktus turi tik vairuotojai. Be to, dauguma autobusų turi vidaus kameras, kurios rodo ir bagažo skyrių, taip leisdami vairuotojui stebėti situaciją per vaizdo monitorių.

Taip pat verta paminėti, kad Olandijoje ir Vokietijoje yra griežtos taisyklės dėl nelegalių daiktų pervežimo. Kartais gali būti pasirenkamos muitinės patikros. Jei keleivis bandys vežti draudžiamus daiktus, tai kelia grėsmę ne tik jam, bet ir visam autobusui (gali būti sulaikytas). Atsakingi pervežėjai visada informuoja keleivius apie tai, kad jų bagažas neturėtų turėti draudžiamų medžiagų, kadangi tai tiesioginis saugumo klausimas.

10. Kas nutinka, jei autobusas sugenda Olandijoje ar Vokietijoje? Ar aš nebusiu paliktas kelyje?

Tai, ko keleiviai labiausiai bijo – likti be pagalbos svetimoje šalyje. Turiu jus nuraminti: tokia situacija yra labai reta dėl aukščios techninės priežiūros, bet jei ji įvyksta, egzistuoja aiški ir veiksminga protokola.