Keleivių pervežimas į Olandiją – galimybė keliauti su augintiniais

Tarptautinių keleivių pervežimų srityje dirbau jau virš dvidešimties metų. Per šį laikotarpį matavau viską: nuo paprastų studentų kelionių iki sudėtingų logistinių operacijų, kai reikėjo pervežti išskirtinius krovinius. Tačiau viena sritis, kuri per pastaruosius dešimtmetžius išaugo labiausia ir kurioje dažniausiai kyla klausimų, yra kelionės su augintiniais. Anksčiau tai buvo retas reiškinys, o šiandien daugelis žmonių neįsivaizduoja savo gyvenimo be keturkojų draugų ir nori juos pasiimti įsisavinant naujas gyvenimo vietas arba lankantis giminaičiams.

Keleivių pervežimas į Olandiją (Nyderlandus) yra vienas populiariausių maršrutų Lietuvoje. Olandija yra ekonomiškai stipri šalis, kviečianti darbuotojus, siūlanti gerą gyvenimo lygį, todėl srautas čia visada intensyvus. Bet kai kalbame apie kelionę „su šuniu ar kate“, situacija pasikeičia – tai nebe paprastas bilieto įsigijimas. Tai atsakingas renginys, reikalaujantis išmanumo, žinių apie teisinius reikalavimus ir supratimo, kaip vežėjai organizuoja tokias keliones. Šiame straipsnyje aš dalinsiuosi savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip ši procesas vyksta iš vidaus, kad jūsų kelionėtų su augintiniu būtų kuo sklandesnė.

Kodėl kelionė su augintiniu reikalauja specialiojo dėmesio?

Profesionalioje pervežimų srityje esame įpratę gyventi pagal taisykles ir grafikus. Tačiau gyvieji būtybys nėra krovinys, jos jaučia, baiminasi, gali susirgti kelyje. Kelionė iš Lietuvos į Olandiją trunka apie 18–24 valandas (priklausomai nuo maršruto, sustojimų ir uždarbių sankryžų Lenkijoje ar Vokietijoje). Tai ilgas laikas tiek žmogui, tiek gyvūnui.

Dirbdamas su logistika, visada sakau savo klientams: sėkmė priklauso nuo trijų dalykų – teisingai paruoštų dokumentų, tinkamo transporto pasirinkimo ir psichologinio augintinio pasiruošimo. Jei viena iš šių grandžių trūksta, kelionė gali tapti stresine. Dauguma lietuvių, keliaujančių į Olandiją, renkasi autobusus ar specializuotus keleivinius mikroautobusus. Nors Olandija ir Lietuva yra Schengeno erdvėje, kurioje nėra sienų kontrolės, gyvūnų pervežimą reglamentuoja griežtos Europos Sąjungos taisyklės. Jas privalo laikytis ne tik keleivis, bet ir vežėjas.

Svarbu suprasti, kad ne visi pervežėjai sutinka vežti gyvūnus. Tai ne tik klausimas apie „uždrausta ar leidžiama“. Tai klausimas apie autobuso sanitariją, kitų keleivių patogiumą (alergijos) ir paties gyvūno saugumą. Todėl, planuodami kelionę, reikia rasti ne pigiausią, o patikimiausią ir augintiniams draugišką transporto paslaugų teikėją, kuris žino, kas daryti, jei, pavyzdžiui, šuo išsigąsta ar katei prireiks pagalbos.

Pagrindiniai teisinių reikalavimų aspektai

Esu matęs nemažai liūdnų istorijų, kai žmonės atvykdavo į pasienio kontrolę (nors vidinėse sienose jių nėra, tikrinimai gali būti mobiliųjų grupių arba galima susidurti su kontrolės taikais, jei kelyje įvykių incidentų) ir negalėjo tęsti kelionės be tinkamai užregistruoto mikročipo. ES taisyklės yra vienodos visoms šalims, tačiau reikia būti ypatingai atidiems.

Pagrindinis dokumentas yra gyvūno pasas. Jis turi būti išduotas veterinarijos gydytojo. Jame turi būti įrašytas unikalus mikročipo numeris. Vienas dažniausių klaidų, kurių aš esu liudininkas, yra neteisingai nuskaitytas mikročipas arba jo nebuvimas. Be mikročipo gyvūnas laikomas „neidentifikuotu“ ir gali būti siunčiamas atgal arba uždarytas karantiną, kas kainuoja milžiniškus pinigus ir nervus.

Dar vienas kritiškas punktas – pasiutligės (rabies) skiepas. Jis turi būti padarytas ne vėliau kaip 21 dieną prieš išvykimą (tačiau ne anksčiau nei galiojimo terminas leidžia). Be to, jei keliaujate į Olandiją (kaip ir į kitas ES šalis), reikalingas rabies antikūnų titrų tyrimas tik tuo atveju, jei keliaujate iš trečiosios šalies. Kadangi Lietuva yra ES narė, paprastai pakanka skiepo ir paso, tačiau visada rekomenduoju pasitikrinti naujausius reglamentus, nes juos keičiasi dažniau nei keičiasi autobusų padangos.

Taip pat reikia prisiminti apie echinokokozę (kirmėlių) gydymą. Nors šis reikalavimas dažniau taikomas keliaujantiems į Airiją, Maltą ar Suomiją, Olandijoje jis nebeprivalomas, tačiau kai kurie veterinarai vis dar rekomenduoja atlikti profilaktiką prieš kelionę, kad gyvūnas jaustųsi gerai. Tačiau pagal griežtus įstatymus, keliaujant tarp ES šalių, šis įrašas pase nėra būtinas.

Logistika: kaip vyksta kelionė

Praktikoje dažniausiai pasitaiko tokia situacija: keleivis užsako bilietą, praneša apie augintinį, ir tada prasideda organizacija. Autobusuose, kurie vyksta į Olandiją (Amsterdamą, Roterdamą, Eindhoveną, Hagą), dažniausiai augintiniai vežami bagažinėje. Tai gąsina daugelį šeimininkų. „Ar ten ne šalta?“, „Ar jis nebijos?“ – klausia jie.

Kaip ekspertas galiu užtikrinti: modernių tarptautinių autobusų bagažinės yra šiltos ir ventiliuojamos. Jos neįšąla net žiemą, nes ten veikia tos pačios šildymo sistemos, kaip ir keleivių salone. Tačiau čia svarbiausia yra ne temperatūra, o augintinio paruošimas. Jei šuo niekada nebuvo uždarytas narvelyje, 20 valandų bagažinėje bus trauma.

Todėl aš visada patariu: prieš kelionę įsigykite transportinę dėžutę (narvelį). Pajuskite ją namie. Padėkite ten mėgstamą žaislą, patynę. Leiskite gyvūnui užmigti narvelyje namuose. Tada bagažinėje jis jausiasi kaip namuose, o ne kaip kalėjime. Be to, labai svarbu pažymėti narvelį – ant jo pritvirtinkite didelę etiketę su savo vardu, telefono numeriu ir adresu Olandijoje. Aš esu matęs atvejų, kai dėl techninių trikčių keleiviai buvo persodinami į kitą autobusą, o narveliai likdami pamiršti be žymėjimo. Etiketė – tai jūsų draugas.

Kadangi kelionė ilga, vairuotojai turi sustojimų grafiką. Dauguma vežėjų, kurie vertina savo reputaciją, leidžia (o kartais ir reikalauja) šeimininkams išleisti šunį pasivaikščioti degalinėse per ilgesnes pertraukas. Tačiau čia būna ir „uždurų“. Kai kurie vežėjai neleidžia atidaryti bagažinės kelionės metu, kad nebūtų pažeidžiamas krovinio saugumas. Todėl bilietą užsakinėdami klausykite: „Ar galėsiu pasitikrinti savo šunį per sustojimus?“. Jei atsakymas neigiamas, svarstykite kitą variantą, ypač jei turite didelį šunį ar seną gyvūną, kuriam reikalingi vaistai.

Pasiruošimas psichologiškai ir fiziškai

Dar vienas dalykas, kurį dažnai pamirštame – maitinimas. Negalima duoti šuniui didelio kiekio maisto prieš išvykstant. Ilgos kelionės metu virškinimo trakto sutrikimai gali sukelti neigiamų pasekmių (vėmimas, viduriavimas), o tai bagažinėje sukuria nepakeliamas sąlygas ir kitam gyvūnui, ir vairuotojui. Geriausia maitinti mažiau įprastai, o po atvykimo į Olandiją jau duoti pilną porciją.

Vanduo – tai kitas klausimas. Narvelyje turi būti pritvirtintas indelis vandeniui, tačiau jis turi būti toks, kad jo neišsipiltų važiuojant nelygiu keliu ar vairuotojui stabdant.

Taip pat nepamirškite paimkite veterinarijos išrašą su gyvūno istorija, jei jis serga lėtinėmis ligomis arba vartoja vaistus. Jei Olandijoje įvyktų nenumatyta situacija ir reikėtų kreiptis į veterinarą, vietinis gydytojas kalbės angliškai ar olandiškai, o dokumentai lietuviškai gali sulėtinti diagnozę. Turėkite ir paprastų vaistų (prieš viduriavimą, alergiją) sau, kad galėtumėte padėti iš karto.

Kodėl verta rinktis patikimus vežėjus?

Per 20 metų rinkoje atsirado daug „peliukų“ kompanijų, kurios siūlo pigius bilietus, bet ignoruoja saugumą. Kai renkatės pervežėją į Olandiją su augintiniu, žiūrėkite ne tik į kainą. Patikrinkite ar jie turi licenciją gyvūnų pervežimui (tai ypatinga kategorija). Ar jų vairuotojai yra apmokyti elgtis su gyvūnais?

Aš visada pasakau: pigiausias daiktas dažniausiai tampa brangiausiu. Jei įmonė netaiko atsakomybės už augintinio gerovę kelyje, jūs rizikuojate. Pasitikėkite tomis kompanijomis, kurios aiškiai nurodo taisykles, turi aiškų sutartį ir geba atsakyti į visus jūsų klausimus apie dokumentus dar prieš įsileisdami į autobusą.

Kelionė į Olandiją su augintiniu gali būti nuostabi nuotykis, jei ji gerai suplanuota. Jūs nebevažiuojate į niekur, jūs vykstate į naują gyvenimo etapą su savo šeimos nariu. Olandija – šalis, kurioje mylimi gyvūnai, ten daug parkų, draugiškų kavinėlių, todėl jūsų augintinis greitai prisitaikys. Pagrindinis uždavinys – saugiai ir ramiai nuvežti jį ten.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kokius dokumentus būtina turėti, kad išvykti su šuniu ar kate į Olandiją? Norint sėkmingai nuvykti iš Lietuvos į Olandiją su augintiniu, privalomas gyvūno pasas. Šiame pase turi būti įrašytas skiepas prieš pasutligę (rabies), kurio galiojimas dar nepraėjo, bei aprašytas (nuskenuotas) gyvūno mikročipas. Mikročipas turi būti įdiegtas prieš skiepijimą arba tuo pačiu metu. Be šių dokumentų į autobusą neįleis, o jei ir pavyktų nuvykti, užsienyje galima susidurti su dideliais baudais ir gyvūno grąžinimu atgal. Taip pat verta turėti veterinarijos pažymą apie gyvūno sveikatą, jei jis turi lėtinių ligų.

2. Ar galiu vežti didelį šunį (pvz., vokiečių dogą) įprastiniame autobuse? Tai priklauso nuo konkretaus pervežėjo taisyklių. Dauguma autobusų turi standartines bagažinės erdves, kurioje didelis šuns narvelis gali netilpti. Tačiau yra specializuotų keleivių pervežėjų, kurie naudoja mikroautobusus ar autobusus su didesniu bagažinės skyriumi. Dažnai dideliems šunims reikia ne tik didelio narvelio, bet ir vietos, kur jis galėtų gulti ištiestas. Būtina iš anksto susisiekti su dispečeriumi, nurodyti šuns svorį, ūgį ir narvelio matmenis, kad įsitikintų, jog jis tilps. Kartais dideliems šunims teka pirkti du bilietus (vietą keleivių salone net nepažiūrėjus, o vietą bagažinėje).

3. Ar augintinis gali važiuoti keleivių salone kartu su manimi? Lietuvoje ir daugumoje ES šalių taisyklės nustato, kad augintiniai autobusuose turi būti vežami bagažinėje transportinėje dėžutėje. Tačiau yra išimčių. Labai maži šuneliai („kiškio“ tipo) ar katės, tilpančios į rankinės bagažo dydžio narvelį, kartais leidžiamos į saloną, jei narvelis talpinamas po sėdynės ar ant kelių. Tačiau tai priklauso nuo vairuotojo nuožiūros ir konkrečios kompanijos reglamento. Jei turite alergiją ar bijote, kad gyvūnui bus bloga bagažinėje, būtinai klauskite apie šią galimybę užsakydami bilietą, tačiau nepamirškite, kad tai yra retai ir dažniausiai taikoma tik labai mažiems gyvūnams.

4. Kiek kainuoja bilietas augintiniui į Olandiją? Kainos labai varijuoja ir priklauso nuo pervežėjo. Paprastai augintinio bilietas kainuoja nuo 30 iki 100 eurų (priklausomai nuo dydžio ir svorio). Kai kurios kompanijos ima mokestį už „papildomą krovinią“, kitos – už gyvūno pervežimą. Atkreipkite dėmesį, kad kaina gali priklausyti nuo to, ar augintinis vežamas narvelyje, ar ne. Taip pat, jei kelionė trunka ilgiau nei vieną dieną, kai kurie vežėjai gali imti papildomą mokestį už komfortą ar už tai, kad vairuotojas ypatingai prižiūri gyvūną. Viskada reikia klausti apie galutinę kainą be jokių paslėptų mokesčių.

5. Ką daryti, jei mano šuo baiminasi triukšmo ar tamsos? Jei žinote, kad jūsų augintinis jautrus, reikia pasiruošti iš anksto. Pirkite narvelį, kuris uždengia matymą (pvz., „dangtelį“), kad šuns mažiau trukdytų vaizdas iš bagažinės langų. Į narvelį padėkite jums pažįstamą pledą ar drabužį su jūsų kvapu – tai suteikia saugumo jausmo. Taip pat galite pasikonsultuoti su veterinarijos gydytoju dėl raminančių preparatų (pavyzdžiui, feromonų antkaklių ar natūralių lašų), kurie nesukausto gyvūno, bet padeda sumažinti stresą. Nenaudokite sunkių sedativų be gydytojo rekomendacijos, nes jie gali sukelti problemų širdies darbui važiuojant.

6. Ar yra kokių nors šunų veislių, kurių neįmanoma ar draudžiama vežti? Oficialiai ES lygmeniu nėra draudžiamų veislių, tačiau kai kurios pervežimo kompanijos turi savų vidinių taisyklių. Jos gali atsisakyti vežti agresyvioms veislėms (pavyzdžiui, pit bul terjerais, tosa inu ir pan.) arba šunims, kurie yra užregistruoti kaip pavojingi. Tai daroma dėl kitų keleivių ir vairuotojų saugumo. Jei turiate tokią veislę, būtinai iš anksto tai praneškite. Kartais reikalaujama, kad šunas būtų su antkakliu, kuris neleidžia jam įkandti („parankinis“), ir būtų uždarytas ypatingai tvirtame narvelyje.

7. Kaip dažnai vairuotojas sustoja ir ar galiu pasitikrinti savo gyvūną? Standartinė tarptautinio reiso tvarkaraštis numato sustojimus kas 3–4 valandas degalinėse (paprastai 20–30 minučių). Tačiau ar galite išlipti pasitikrinti gyvūno, priklauso nuo vairuotojo.