Vežame 24 metus
+370 606 04300

+31 208 903 989

Skambink kasdien 8-22 val.

Kiekvieną dieną vežam į Olandiją ir iš Olandijos keleivius ir siuntas

Keleivių pervežimas į Nyderlandus: kiek laiko trunka kelionė ir nuo ko ji priklauso?

Vežame kiekvieną dieną

Keleivių pervežimas į Nyderlandus: kiek laiko trunka kelionė ir nuo ko ji priklauso?,  vežam kiekvieną dieną

Vežame nuo durų iki durų

Keleivių pervežimas į Nyderlandus: kiek laiko trunka kelionė ir nuo ko ji priklauso?  vežam nuo durų iki durų

Keleiviui nemokamas bagažas

Keleivių pervežimas į Nyderlandus: kiek laiko trunka kelionė ir nuo ko ji priklauso? nemokamas bagažas keleiviui

iki 30 kg.

Paimame iš visos Olandijos

Keleivių pervežimas į Nyderlandus: kiek laiko trunka kelionė ir nuo ko ji priklauso?, surenkam ir pristatom visoje Olandijos

Pristatome visoje Olandijoje

Paimame iš visos Lietuvos

Keleivių pervežimas į Nyderlandus: kiek laiko trunka kelionė ir nuo ko ji priklauso?, surenkam ir pristatom visoje Lietuvoje

Pristatome visoje Lietuvoje


Artimiausi išvykimai
į Olandiją:

  • • Lapkričio 18 dieną, trečiadienį, šiandien
  • • Lapkričio 19 dieną, ketvirtadienį, rytoj
  • • Lapkričio 20 dieną, penktadienį, poryt
  • • Lapkričio 21 dieną, šeštadienį, užporyt
iš Olandijos:
  • • Lapkričio 18 dieną, trečiadienį, šiandien
  • • Lapkričio 19 dieną, ketvirtadienį, rytoj
  • • Lapkričio 20 dieną, penktadienį, poryt
  • • Lapkričio 21 dieną, šeštadienį, užporyt


    • ● Vežame nuo durų iki durų.
      ● Paimame iš visos Lietuvos ir visos Olandijoje.
      ● Vežame kiekvieną savaitės dieną.
      ● Išvykstame maršrutu: visa Lietuva - Lenkija - Vokietija - Olandija..
  • Keleivius vežame į Olandiją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)

    Lietuva → Olandija kaina nuo 120€
    Olandija → Lietuva kaina nuo 120€

    Siuntas vežame į Olandiją

    Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.

    Krovinius vežame į Olandiją

    Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.

    Keleivių pervežimas į Nyderlandus: kiek laiko trunka kelionė ir nuo ko ji priklauso?

    Įvadas

    Kelionė į Nyderlandus – tai dažnai ne tik paprastas persikėlimas iš taško A į tašką B, o didelis organizacinis ir emocinis žingsnis, ypač kai kalbame apie ilgalaikio darbo paieškas, šeimos susijungimą ar sugrįžtą į namus po ilgo laiko. Būdamas šioje srityje daugiau nei dvi dešimtmetis, ačiu girdėjęs vieną tą patį klausimą, kuris sukelia daugiausia neaiškumo ir, sąžiningai sakant, šiek tiek nerimo: „Kiek laiko užtruks kelionė?“.

    Atsakymas, kaip tai dažnai būna ekspertų pasaulyje, nėra vienas skaičius. Negaliu tiesiog pasakyti „18 valandų“ ar „24 valandos“ ir uždaryti temos. Jei kas nors jums sako taip, tikriausiai nepasakoja visos tiesos. Kelionės trukmė į Nyderlandus yra dinamiškas dydis, kuris priklauso nuo begalės veiksnių – nuo oro sąlygų Vokietijos autostradose iki savaitės dienos, kai išvykstate. Kelias nuo Lietuvos iki Nyderlandų yra ilgas, jis kerta kelias valstybes ir kelių šimtus kilometrų. Tai apie 1600–1800 kilometrų, priklausomai nuo konkretaus maršruto – ar važiuojame per Varšuvą, ar renkamės kelią per Ščeciną.

    Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir žiniomis, kad jums būtų lengviau suplanuoti savo laiką. Mes ne tik aptarsime vidutinę kelionės trukmę, bet ir panagrinėsime visus smulkius dalykus, kurie gali šį laiką pailginti arba, priešingai, sutrumpinti. Suprasdami logistikos mechanizmą, jausitės ramiau, kai sėsite į autobusą ar automobilį. Kelionės kokybė ir jūsų psichologinis pasiruošimas priklauso nuo to, kiek gerai žinote, ką tikėtis iš šio keliuo, vingiuojančio per Europą.

    Taigi, panagrinėkime išsamiai, kas tiksliai lemia, kiek valandų praleisite kelyje.

    DUK (Dažnai užduodami klausimai)

    1. Koks yra vidutinis kelionės laikas iš Lietuvos į Nyderlandą?

    Vidutinis, idealiais sąlygomis laikomas, kelionės trukmės etalonas svyruoja nuo 22 iki 26 valandų. Tačiau tai yra „grynas“ vairavimo laikas be didesnių sustojimų. Praktiškai, kai kalbame apie reguliarius reisus ar keleivių pervežimus, reikėtų nustatyti realų laiko tarpą – nuo išvykimo momento Lietuvoje iki atvykimo į paskirties vietą (pavyzdžiui, Amsterdamą, Roterdamą ar Eindhoveną). Toks realus laikas paprastai yra apie 24–30 valandų.

    Svarbu suprasti, kad šis laikas apima ne tik vairavimą, bet ir būtinus techninius sustojimus, keleivių išlaipinimą įterpiniuose miestuose bei galimas užkliūvas ant sienos. Jeigu kelionė vyksta be pernakvojimo (t.y., vairuotojai keičiasi tiesiogiai kelyje), tai yra didelė fizinė ir organizacinė apkrova, todėl dauguma patikimų pervežėjų visgi planuoja bent vieną ilgesnį sustojimą arba naktinį pertraukos režimą, kad užtikrintų saugumą. Taigi, jei planuojate savo grafiką, žiūrėkite į 30 valandų ribą – taip bus saugiau ir jums nereikės skubėti iš karto po atvykimo.

    2. Kokiu maršrutu dažniausiai vyksta tokios kelionės ir kodėl tai įtakoja laiką?

    Yra du pagrindiniai maršrutai, kuriuos naudojame pervežimų srityje, ir jų pasirinkimas gali pakeisti kelionės laiką net keliomis valandomis.

    Pirmasis ir populiariausias – maršrutas per Lenkiją (Varšuva, Lodzė, Vroclavas) ir toliau per Vokietiją (Berlynas, Hanoveris). Šis kelias yra trumpesnis atstumu, tačiau jis dažnai būna apkrautas. Lenkijoje, nors keliai gerokai pagerėjo, vis dar egzistuoja vietos, kur eismas gali sustoti, o netoli Varšuvos susiduriami su dideliu intensyvumu.

    Antrasis maršrutas veda per Kaliningrado sritį arba Ščeciną (jei įmanoma taip applanšuoti) ir toliau per šiaurės Vokietiją (Hamburgas, Brėmenas). Šis kelias gali būti šiek tiek ilgesnis kilometrais, tačiau dažnai leidžia išvengti didžiųjų Lenkijos miestų spūsčių. Tačiau čia savo vaidmenį atlieka Vokietijos autostradų particularumai – netoli Hamburgo ir Brėmeno dažnai vyksta remonto darbai, kurie gali sukelti didelių uždelstų. Maršruto parinkimas priklauso nuo vairuotojo patirties, dienos laiko ir dabartinių kelių sąlygų, kurias stebime realiu laiku.

    3. Kokį įtaką kelionės trukmei turi Vokietijos autostrados (Autobahn)?

    Vokietijos autostrados – tai tai, ką mes, profesionalai, vadiname „didžiąja nežinomąja“. Daugelis keliautojų galvoja, kad kadangi ten nėra greičio limito (arba jis labai aukštas), važiuosime kaip vėjas. Tačiau realybė yra kitokia.

    Baustellen (remonto darbai) Vokietijoje yra beveik pastovus reiškinys. Juos planuojama pažangiai, tačiau jie sukuria siaurinimus ir eismo dumblelius. Netoli didmiesčių, tokių kaip Berlynas, Hanoveris ar Duisburgas (Ruhr sritis), rytiniai ir vakariniai piko valandai gali visiškai sustabdyti srautą. Pavyzdžiui, eismo incidentas tarp Hanoverio ir Biylefeldo gali padaryti įtakos, kad kelionės trukmės prailgtų net 2–3 valandas, nors iki tol laikas buvo laikomasi grafiko.

    Be to, oras Vokietijoje gali pasikeisti per akimirką. Rūkas ar lietus vokiškuose miškuose gali priversti sumažinti greitį iki 60 km/h ar mažiau. Kaip ekspertas, visada sakau: Vokietija yra tas segmentas, kuris dažniausiai „suvalgo“ our rezervą laike.

    4. Ar šiuo metu veikia sienų kontrolė ir kaip ji veikia greitį?

    Nors Lietuva, Lenkija, Vokietija ir Nyderlandai yra Šengeno zonos šalys, situacija pasikeitė pastaraisiais metais. Po migracijos krizių ir saugumo užtikrinimo priemonių, grėsmingos sienų kontrolės punktai vėl tapo realybe, ypač ant Vokietijos sienos su Lenkija.

    Anksčiau galėjome pravažiuoti šią sieną be stabdžių, dabar dažnai susiduriame su eilėmis. Policija gali atsitiktinai stabdyti autobusą, patikrinti keleivių dokumentus ar net atlikti techninę autobuso apžiūrą. Net jei jūsų dokumentai tvarkingi, pats sustojimas ir laukimas eilėje užtrunka. Ilgiausios eilės būna didelių švenčių metu arba pavasario-vasaros periodu, kai padidėja migracijos srautai. Todėl, netgi esant „atviroms“ sienoms, visuomet skiriame papildomą 1–2 valandas šiems neplanuotiems sustojimams prie sienos kirtimo punktų.

    5. Kaip vairuotojų darbo ir poilsio režimai (tachografai) įtakoja laiką?

    Tai yra vienas svarbiausių techninių aspektų, kurio dažnai nesupranta keleiviai. Mes negalime tiesiog važiuoti 20 valandų iš eilės. Europos Sąjungos reglamentai yra griežti: vairuotojas privalo daryti 45 minučių pertrauką po 4,5 valandų vairavimo, o po 9 valandų vairavimo per dieną jis privalo atlikti 11 valandų nepertraukiamo poilsio.

    Tai reiškia, kad net jei autobusas gali važiuoti 100 km/h, kelionės trukmę lemia ne greitis, o šios taisyklės. Jeigu maršrute įsiterpia naktis, vairuotojui gali tekti ilgiau užtrukti poilsio vietoje (pvz., degalinėje ar specialioje stovėjimo aikštelėje), jeigu nebus įmanomas laiku atlikti keitimas.

    Dauguma mūsų reisų yra planuojami su dviem vairuotojais, kad būtų galima važiuoti be ilgos pernakvojimo pertraukos, tačiau net ir tada, kai vienas vairuoja, kitas poilsiauja, ir atvirkščiai, o 45 minučių pertraukos vis tiek būtinos. Šios taisyklės yra ne tiek dėl „biurokratijos“, kiek dėl jūsų saugumo. Pavargęs vairuotojas yra pavojingiausias dalykas kelyje, todėla mes gerbiame šias taisykles 100 proc., ir tai natūraliai įtraukia į bendrą kelionės laiką.

    6. Ar metų laikas (žiema vasara) turi įtakos kelionei?

    Žinoma, ir tai įtaka yra esminė. Žiemos sezonas, tarp lapkričio ir kovo mėnesio, atneša papildomų iššūkių. Nors pagrindiniai autostradų ruožai Vokietijoje ir Nyderlanduose yra puikiai prižiūrimi ir valomi, tačiau Lenkijos ruožai arba Lietuvos bei Vokietijos vietiniai keliai gali būti slystimi.

    Sniegas, ledas ar stiprus vėjas priverčia sumažinti greitį. Žiemos padangos ir techninė autobuso būklė leidžia važiuoti, tačiau saugumo sumetimais greitis gali būti mažesnis 20–30 km/h. Be to, dienos trumpumas taip pat veikia – vairuotojai žiūri į kelią tamsiu paros metu, kas reikalauja didesnio koncentracijos.

    Vasarą problema kita – karščio bangos. Kai temperatūra viršija 30 laipsnių, asfaltas tampa minkštas, o padangos gali greičiau pašilti. Taip pat vasarą kelyje daugiau turistų, sunkvežimių ir kempingų, kas padidina spūsties tikimybę. Rudenį ir pavasarį reikia atsižvelgti į rūką, ypač Vokietijos lygumose, kuris gali visiškai sustabdyti eismą arba priversti važiuoti labai lėtai.

    7. Kiek laiko užtrunka sustojimai maistui ir techninėms pertraukoms?

    Standartinis ilgos kelionės autobusas turi sustoti degalinėse maždaug kas 4 valandas. Techninė pertrauka (degalinė, tualetas, kojų ištišimas) trunka apie 15–20 minučių. Tačiau kartais reikia ilgesnio sustojimo, kad keleiviai galėtų pavalgyti (pietūs ar vakarienė). Toks sustojas paprastai trunka 30–45 minutes.

    Jei maršrute yra keleivių keitimas (pvz., Kaune ar Vilniuje įlipa nauji žmonės), tai taip pat užtrunka laiko – reikia iškrauti bagažą, įrašyti duomenis, patikrinti bilietus. Paprastai toks sustojmas užtrunka apie 15–20 minučių, jei viskas vyksta sklandžiai. Jei kuris nors keleivis vėluoja, tai gali atidėlioti visą autobusą. Todėl visuomet prašome keleivių būti laiku vietose.

    Visos šios pertraukos sudėjus gali sudaryti net 2–3 valandas per visą kelionę. Tai nėra „prarastas“ laikas, o būtina kelionės dalis, užtikrinanti komfortą ir saugumą.

    8. Kaip atsižvelgiama į konkretų atvykimo vietą Nyderlanduose (Amsterdamas, Roterdamas, Eindhovenas)?

    Nyderlandai yra nedidelė šalis, tačiau ji yra labai tankiai gyvenama, o jos kelių sistema yra viena geriausių pasaulyje, tačiau ir viena užimiausių. Jeigu jūsų galutinis tikslas yra Amsterdamas, reikia atsižvelgti į tai, kad įvažiavimas į miestą gali trukti. Ryte ir vakare (nuo 7:00 iki 9:00 ir nuo 16:00 iki 18:00) Amsterdamo aplinkkeliai (A10 ringas) būna permesti.

    Roterdamas, didžiausias uostamiestis, taip pat turi didelį sunkvežimių srautą, dėl ko eismas gali būti lėtesnis. Eindhovenas ar mažesni miestai, tokie kaip Tilburgas ar Breda, gali būti lengviau pasiekiami, tačiau ten taip pat gali būti vietinių spūsčių, ypač jei atvykstate darbo laiku.

    Be to, svarbu ir tai, kur konkretiai sustojame. Ar tai yra centrinė stotis, arba privatūs namai, verslo centrai. Išlipti iš autostrados, nuvažiuoti į miesto centrą, išlaipinti keleivį ir vėl grįžti – tai gali užtrukti nuo 20 minučių iki valandomis, priklausomai nuo miesto sudėtingumo. Todėl atvykimo laikas į skirtingus Nyderlandų miestus gali skirtis net 1–2 valandas.

    9. Kas daro didžiausią įtaką vėlavimams ir kaip su jais kovojama?

    Iš mano ilgametės patirties, didžiausią įtaką vėlavimams daro trys dalykai: eismo įvykiai (avarijos), blogas oras ir keleivių neatsakingumas.

    Avarija Vokietijos autostradoje, net ir kelių kilometrų atstumu nuo mūsų, sukuria „domino efektą“. Eismas sustoja, ir tai gali užtrukti valandas. Mes stebime situaciją navigacinėse sistemose ir bandome ieškoti alternatyvių kelių, tačiau kai sustoja pagrindinė arterija, visi aplinkiniai keliai taip pat užsikimša.

    Keleivių neatsakingumas – tai vėlavimas į sustojimo vietas arba neteisingai užkrautas bagažas (kai reikia laiko išsidėlioti daiktus). Mes visada stengiamės kompensuoti šiuos praradimus važiuodami greičiau ten, kur leidžiama, tačiau saugumo ribų negalima peržengti. Jei matome, kad vėlavamas nebegalima išvengti, mes nedelsdami informuojame keleivių arba jų artimuosius, kad šie nereikštų nerimo.

    10. Kaip keleivis gali geriau pasiruošti ilgai kelionei, kad ji neatrodytų ilga?

    Psichologinis pasiruošimas yra pusė sėkmės. Žinodami, kad kelionė trunka apie 24–30 valandų, sužiūrėkite savo asmeninį komfortą.

    Pirmiausia, pasirūpinkite pramogomis. Nors dauguma šiuolaikinių autobusų turi Wi-Fi ir elektros lizdus, signalas gali būti silpnas kertiant sienas ar važiuojant per miškus. Atsisiųskite filmų, muzikos ar audioknygų iš anksto.

    Antra, drabužiai. Autobuse temperatūra gali svyruoti – kartą gali būti šilta, kai įsijungs šildytuvai, o kitą kartą vėsu, kai durys atidaromos degalinėse. Turėkite patogų, daugiasluoksnį rūbą.

    Trečia, maistas ir vanduo. Nors sustojame degalinėse, ten maistas gali būti brangus. Turėkite savo užkandžių (vaisiai, riešutai, sumuštiniai) ir butelį vandens. Venkite per daug drėgnos maisto, kuris gali sugesti.

    Ketvirta, judėjimas. Naudokite pertraukas. Net jei nėra noro eiti į tualetą, išlipkite iš autobuso, paeikokite, paskrinkite rankas. Tai padės išvengti kojų tinimo ir geriau jausitės atvykus.

    Galiausiai, kantrybė. Ilgos kelionės turi savo ritmą. Jei įvyko vėlavimas, įsižiūrėkite į tai kaip galimybę papildomai pailsėti arba pagalvoti apie ateitį. Profesionali įgula visada daro viską, kas įmanoma, kad jūs atvyktumėte saugiai ir kuo greičiau.

    Išvada

    Keleivių pervežimas į Nyderlandus yra sudėtingas logistinis procesas, kurio sėkmė priklauso ne tik nuo techniškai tvarkingo autobuso. Kaip galite pastebėti iš aukščiau išdėstytų atsakymų, kelionės trukmė – tai mozaika, sudaryta iš kelių kokybės, oro sąlygų, sienų kontrolės procedūrų, vairuotojų darbo režimų ir netgi kitų vairuotojų elgesio kelyje.

    Nors statistinis vidurkis rodo 24–30 valandas, kiekviena kelionė yra unikala. Mano dvidešimt metų patirtis moko vieno: reikia tikėtis nenumatomo.

    Užsakyk nemokamą skambutį Perskambinsime per 3 min į bet kurios šalies telefono numerį nemokamai.


    Vykdomas užsakymas…

    Vykdomas užsakymas…
    Užsakymas priimtas!

    perskambinsime jums per 3 minutes

    Klaida!

    Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.