Keleivių logistikos paslaugų kainos į Olandiją ir iš Olandijos: Visiškas vadovas

Įvadas

Per daugiau nei dvi dešimtis metų, praleistų tarptautinių pervežimų versle, mačiau, kaip pasaulis pasikeitė, o kartu su juo ir logistika. Tačiau vienas dalykas išlieka pastovus – klausimas apie kainą. Klientams, planuojantiems kelionę į Olandiją (Nyderlandus) ar iš jos, svarbiausia ne tik pasiekti tikslą, bet ir suprasti, kodėl keleivių pervežimo paslaugos kainuoja tiek, kiek kainuoja. Olandija yra viena pagrindinių ekonominių partnerių Lietuvai, todėl maršrutai Vilnius–Amsterdamas, Kaunas–Roterdamas ar Klaipėda–Eindhovenas yra itin aktyvūs. Čia nebe tiesiog važiavimas, o sudėtinga organizacinė sistema, kurioje susiduria fuel kainos, vairuotojų darbo apribojimai, kelių mokesčiai ir techninė būklė.

Šiame straipsnyje aš, kaip ilgametis šios srities praktikas, ne iš akivaizdos, o iš gilių žinių paaiškinsiu, kaip susiformuoja keleivių logistikos paslaugų kainos. Mes neapsiribosime sausais skaičiais – pažvelgsime giliau į tai, kas slepiasi už kainoraščio skaičių. Suprasti kainos formavimąsi yra būtina ne tik tam, kad numesti kelis šimtus eurų, bet ir tam, kad suvoktumėte, už ką mokate: už saugumą, patogumą, ir, svarbiausia, už garantuotą pasiekiamumą. Rinkoje pasitaiko pasiūlymų, kurie atrodo per gali būti tiesioginiai, tačiau žemiau išnagrinėsime, kodėl pigiausias variantas ilgainiui gali tapti brangiausiu klaida.

Kai kalbame apie keleivių logistiką, reikia skirti nuomą su vairuotoju (autobuso ar mikroautobuso nuoma) ir reguliarius reisus. Šiame straipsnyje susikoncentruosime ties individualiomis, užsakomomis kelionėmis – tai yra lankstesnis ir dažniau renkamas variantas vykstant į Olandiją. Kaina nėra fiksuotas dydis, ji dinamiška priklauso nuo sezono, dienos, netgi savaitės dienos. Taigi, panagrinėkime detales.

DUK: Dažniausiai užduodami klausimai apie kainas ir logistiką

Šioje skyriuje pateikiamas išsamus klausimų ir atsakymų sąrašas, padėsiantis suprasti keleivių pervežimo į Olandiją ir iš Olandijos subtilybes. Remiantis mano ilgamečia patirtimi, šie klausimai apima visas essencinius kliento rūpesčius.

1. Iš ko pagrindinių komponentų susiformuoja galutinė keleivių pervežimo kaina?

Galutinė kaina nėra atsitiktinis skaičius. Ji yra matematinės formulės rezultatas, kurioje sumuojami keli pagrindiniai komponentai: nuomos kaina (depreciation), kuras, vairuotojo darbo užmokestis, kelių mokesčiai ir priedai. Pirma, kuras. Kelionė į Olandiją ir atgal yra apie 3000–3500 kilometrų, priklausomai nuo maršruto (per Vokietiją arba per Lenkiją ir Belgiją). Šiuolaikiniai autobusai arba didelės talpos mikroautobusai vidutiniškai sunaudoja 25–30 litrų dyzelino 100 km. Tai didelė sąnaudos, ypač dabartinės rinkos situacijoje. Antra, kelių mokesčiai. Vykstant į Olandiją, privalu važiuoti per Vokietiją, kurioje taikomi mokesčiai sunkiasvoriams transporto priemonėms (arba tam tikrais atvejais lengvesniems, jei reikalingi speciali koridoriai), taip pat Belgijos ir Olandijos keliai. Eurovinetės (Eurovignette) ir mokami tuneliai ar tiltai (pavyzdžiui, Vokietijoje) sudaro nemažą dalį biudžeto. Trečia, vairuotojo darbas. Tai ne tik jo atlyginimas, bet ir dienpinigiai, nakvynės viešbučiuose (jei kelionė trunka ilgiau nei viena para), bei socialinės įmokos. Profesionalus vairuotojas, pažįstantis Olandijos specifiką, yra brangus, bet neatsiejamas resursas. Ketvirta, techninė priežiūra. Autobusas turi būti patikimas, o tai reiškia reguliarius aptarnavimus, padangų keitimą (kurios Olandijoje ir Vokietijoje yra ypatingai brangios) ir draudimą.

2. Ar kaina priklauso nuo sezono? Kada brangiausia, o kada pigiausia?

Absoliučiai taip. Sezoniškumas logistikoje – tai ne mitas, o realybis, kuriai privalu pritaikyti kainas. Brangiausias laikas yra vasara (birželio–rugpjūčio mėn.) bei didžiosios šventės (Velykos, Kalėdos, Naujieji Metai). Šiuo laikotarpiu paklausa viršija pasiūlą – visi nori keliauti, o vairuotojų ir autobusų skaičius yra ribotas. Be to, vasarą Olandijoje sustiprėja turistinis srautas (ypač į pakrantes), o tai reiškia didesius eismo spūstis, ilgesnį važiavimo laiką ir, pasekmiškai, didesnes vairuotojų viršvalandžių sąnaudas. Pigiausia yra "plokščiasis" sezonas – lapkritis, sausis, vasaris ir kovo pradžia. Tuo metu užsakovams galima pasiūlyti gerokiares kainas, nes transporto priemonės dažnai stovi be darbo, ir kompanijoms yra naudinga jas užpildyti net už mažesnę maržą. Jei jūsų kelionės data lankstus, būtinai klauskite apie nuolaidas šiuo laikotarpiu – taip galite sutaupyti iki 15–20 proc. galutinės sumos.

3. Kiek kainuoja mikroautobuso (8-19 vietų) nuoma lyginant su dideliu autobusu (50+ vietų)?

Čia dažnai kyla nesusipratimų. Klientai dažnai mano, kad mažesnis automobilis visada yra pigesnis. Tačiau logistikoje tai ne visada taip. Mikroautobusas (pvz., Mercedes-Benz Vito arba VW Crafter) atrodo kompaktiškesnis, tačiau jo kaina vienam keleiviui gali būti aukštesnė. Pavyzdžiui, jei vykstate 8 žmonių grupe, mikroautobuso nuoma gali būti panaši į mažesnės klasės autobuso, jei to autobuso jums nereikia. Tačiau, jei grupė didelė (pvz., 40 žmonių), nuomuoti 2 mikroautobusus bus brangiau nei vieną 50 vietų autobusą. Kodėl? Nes reikia dviejų vairuotojų, dvigubai kuro, dvigubai kelių mokesčių ir dvigubai administracinių išlaidų. Be to, didelis autobusu turi didesnį bagažinės skyrių, komfortabilius sėdimus vietas, WC (ilgose kelionėse tai būtina) ir geresnes garso izoliacijas. Taigi, renkantis transportą, reikia vadovautis ne vien galvos kaina, o kaina vienam keleiviui ir komforto lygiu. Esant didelėms grupėms, visada ekonomiškiau ir saugiau pasirinkti vieną didelį autobusą.

4. Kokia vaidmenį vairuotojo poilsio laikas turi kainos formavimęsi? Ar tai įtakoja kelių dienų skaičių?

Tai vienas svarbiausių techninių aspektų, kurį dažnai pamiršta klientai, bet kurį aš, kaip ekspertas, visada įskaičiuoju. Europos Sąjungos reglamentai (pvz., 561/2006) griežtai reglamentuoja vairuotojų darbo ir poilsio laiką. Vairuotojas gali vairuoti ne ilgiau kaip 4,5 valandas be pertraukos, o per paros – ne daugiau kaip 9 valandas. Kelionė į Olandiją iš Lietuvos trunka apie 18–20 valandų viena kryptimi. Reali situacija tokia: jei mes važiuojame vienu vairuotoju, jis privalo padaryti ilgesnę pertrauką (45 min po 4,5 val vairavimo), o vėliau – 11 valandų nepertraukiamą poilsį. Tai reiškia, kad jums reikės planuoti nakvynę kelyje (pavyzdžiui, Vokietijoje ar Lenkijoje), o tai prideda viešbučio ir maitinimo išlaidas prie kainos. Jei norite važiuoti be sustojimų (t.y., atvykti greičiau), reikalingi du vairuotojai. Tada vienas važiuoja, kitas ilsisi, ir keičiasi kas 4,5 valandos. Du vairuotojai reiškia dvigubą darbo užmokestį. Taigi, "greitas" reisas visada yra brangesnis nei "lėtas" reisas su nakvyne. Svarbu tiksliai suprasti savo prioritetus: laikas ar pinigai.

5. Kokius papildomus mokesčius reikia numatyti kelyje per Vokietiją, Belgiją ir Olandiją?

Vykstant į Olandiją, neįmanoma apeiti kaimyninių šalių, o kiekviena iš jų turi savo mokesčių sistemą. Vokietijoje sunkiasvoriams transportui (virš 7,5 tonų) taikomas mokamas "LKW-Maut" mokestis už kiekvieną kilometrą automagistralėse. Nors keleiviniai autobusai dažnai gauna lengvatas, vis tiek tam tikruose ruožuose gali būti taikomi mokesčiai. Mikroautobusai dažnai iš tolais, tačiau tai priklauso nuo svorio. Belgijoje ir Olandijoje naudojama Eurovinetė (Eurovignette) sistema. Tai ne mokestis už kiekvieną kilometrą, o mokestis už laiko intervalą (dieną, savaitę, mėnesį), leidžiantį važiuoti automagistralėmis. Tokio vinetės kaina yra fiksuota ir įtraukiama į sąskaitą. Taip pat reikia atsižvelgti į vietinius mokesčius Olandijos miestuose. Pavyzdžiui, Amsterdame ar Roterdame yra griežtos apribojamas sunkesnėms transporto priemonėms, o įvažiavimas į centrinę dalį gali reikalaujti specialių leidimų (EC leidimas), kurio įsigijimas taip pat kainuoja. Jei reisas numatomas į pačį miesto centrą, šios išlaidos gali padidinti galutinę kainą.

6. Ar įtakos kainai turi vietos, į kurias reikia paimti ar paleisti keleivius (priežiūros namai, oro uostai)?

Žinoma. Logistika – tai ne tik važiavimas iš taško A į tašką B. Tai taip pat manevravimas tarp taškų. Jei maršrute yra daug sustojimų (pavyzdžiui, reikia paimti keleivius iš penkių skirtingų miestų Lietuvoje, o Olandijoje paleisti penkiuose skirtingiuose miestuose), tai smarkiai padidina trukmę. Ilgiau trukusi kelionė reiškia daugiau degalų, vairuotojo viršvalandžius ir didesnę amortizaciją. Oro uostai (pvz., Schiphol) yra speciali kategorija. Ten yra griežti zonavimai, apribota laikas stovėjimui (stovėjimo aikštelės mokesčiai yra vieni aukščiausių Europoje). Jei vairuotojas turi laukti keleivių ore už 3 valandas, jis negali tiesiog stovėti prie pat vartų – jis privalo važiuoti į mokamą stovėjimo aikštelę. Šios išlaidos (waiting time) yra pridedamos prie galutinės sąskaitos. Visada rekomenduoju klientams kuo tiksliau sudaryti grafiką, kad išvengtume nereikalingo laisvalaikio kelyje.

7. Kodėl vienkryptės kelionės kaina dažnai būna beveik tokia pati kaip ir abi pusių?

Tai vienas dažniausių kliento nustebimų momentų. Logikos požiūriu, jei važiuojame tik į vieną pusę, turėtų būti pusiau pigiau. Tačiau logistikos požiūriu – ne. Transporto priemonė turi grįžti atgal į bazę (Lietuvą). Jei ji grįžta tuščia (t.y. be keleivių), tai vadinama "deadhead" arba tuščiu reisu. Kompanija praranda pinigus už degalus, vairuotojo darbą ir kelių mokesčius grįžtant. Todėl, jei užsakote tik važiavimą į Olandiją, dažniausiai kainoje yra įskaičiuota dalis grįžimo išlaidų, arba tiekėjas ieško "backload" – grįžtanties keleivių ar krovinių. Jei galite užtikrinti, kad autobusas grįš su keleiviais (pavyzdžiui, organizuojate dvipuses ekskursijas arba grupės susigrąžinimą tą pačią savaitę), tuomet galima derėtis dėl žymiai žemesnės kainos. Tai yra vadinamasis "circular" arba "loop" reisas, kuris yra ekonomiškiai efektyvesnis ir abiem šalims naudingas.

8. Kokios rizikos slepiasi po pernelyg pigių pasiūlymų?

Dvidešimt metų patirtis mokėjo mane vienam: jei kainos atrodo per geros būti tiesos, jos paprastai tokios ir yra. Rinkoje egzistuoja "pilkiųjų" pervežėjų, kurie siūlo žemas kainas, tačiau taupo saugume. Ką tai gali reikšti? Pirmiausia, nelegali vairuotojo darbo organizacija. Vairuotojas gali dirbti viršvalandžius be atitinkamo poilsio, kas didina avarijos riziką. Antra, seni arba techniškai netvarkingi autobusai, kuriuose nėra įrengtų naujausių saugumo sistemų (ABS, ESP, lūžžiančios sijos). Trečia, prastas draudimas. Jei įvyks avarija arba sulaikymas užsienyje, tokia firma gali neturėti išteklių išspręsti problemą, ir keliautojai gali likti užkulisiuose be pagalbos. Rekomenduoju visada tikrinti vežėjo licenciją, įmonės patirtį ir atsiliepimus. Pigu gali tapti labai brangu, kai reikia mokėti už baudas už neatitinkančią techninę būklę arba kai sugedęs autobusas sustoja Vokietijos automagistralėje.

9. Kaip įvykio (pvz., vestuvių, konferencijos) tipas įtakoja kainą?

Įvykio tipas lemia reikalavimus transportui ir paslaugos lygį. Paprastas pervežimas (pavyzdžiui, darbuotojų vežimas į gamyklą arba tiesioginis pervežimas į oro uostą) yra standartinė paslauga. Tačiau jei tai yra vestuvės, jubiliejus ar verslo renginys, reikalavimai didesni. Klientai dažnai pageidauja dekoracijų (lentynų su gėlėmis), šampano, specialios muzikos sistemos, aukštesnės klasės (VIP) autobuso su odinės odos sėdynėmis ir stalo įranga. Toks transportas yra brangesnis tiek nuomai, tiek priežiūrai. Be to, įvykių logistika dažnai reikalauja lankstumo. Jei vestuvės užtrunkia ilgiau nei planuota, vairuotojas turi laukti. Tokio "laukimo" režimo kaina skiriasi nuo standartinio darbo dienos režimo. Visada reikia iš anksto aptarti šias detales, kad išvengtumėte nemalonių staigmenų pabaigoje.

10. Ar įmanoma sutaupyti pasirinkus nestandartinį maršrutą (pvz., aplenkti mokamus kelius)?

Teoriškai – taip, praktiškai – labai sudėtinga ir dažnai neapsimoka. Galima rasti maršrutą, keliaujant tik antriniais keliais (regionaliniais keliais), kad išvengtumėte Vokietijos "Maut" mokesčių ar Belgijos autostradų rinkliavų. Tačiau ką tai reiškia realiai? Pirmiausia, atstumas padidėja 10–20 proc. Antria, kelionės trukmė padidėja dar labiau, nes antriniai keliai eina per miestelius, turi žemesnį greičio limitą, daugiau šviesoforų ir sankryžų. Trečia, didesnis kuro suvartojimas dėl dažno stabdymo ir greitėjimo. Galiausiai, vairuotojo darbo laikas. Užtrukusi kelionė gali reikšti, kad reikės ilgesnės nakvynės arba antro vairuotojo. Tuo tarpu mokamų kelių mokesčiai yra fiksuoti ir dažnai sudaro mažesnę dalį biudžeto nei papildomos degalų ir darbo išlaidos. Esu matęs atvejų, kai bandymas sutaupyti 50 eurų mokesčių pabaigoje kainavo 200 eurų daugiau dėl viršvalandžių ir kuro. Todėl trumpiausias ir greičiausias maršrutas (automagistralėmis) dažniausiai būna ir ekonomiškiausias.