Kasdieniai pervežimai iš Olandijos patogiausiais maršrutais: Logistiko eksperto vadovas

Įvadas

Olandija, arba Nyderlandai, jau daugelį dešimtmečių išlieka vienu svarbiausių logistikos centrų ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Šios šalies strateginė padėtis prie Šiaurės jūros, išvystyta uostų infrastruktūra, ypač Roterdame, bei geras kelių tinklas daro ją neatsiejama prekybos grandine. Dirbant tarptautinių pervežimų srityje beveik dvidešimt metų, galiu drąsiai teigti: reguliaraus, kasdienio prekių judėjimo tarp Olandijos ir Lietuvos organizavimas yra ne tik tiesioginis vairuotojo darbas, o sudėtingas, gerai suderintas mechanizmas. Klientams, kurie tik pradedą bendradarbiauti su šia rinka arba norima optimizuoti savo tiekimo grandines, svarbu suprasti ne tik kainą, bet ir tai, kaip ši kaina susidaro, kas lemia pristatymo laiką ir kodėl vieni maršrutai yra efektyvesni už kitus.

Kasdieniai pervežimai iš Olandijos reikalauja ne tik techninio pasiruošimo – transporto priemonių, dokumentacijos – bet ir gilaus žinių apie eismo sąlygas, muitinės procedūras (nors tai ir vidurio Europos šalis, specifiniai reikalavimai vis tiek egzistuoja) bei galimas kliūtis. Straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi, paaiškindamas, kaip susiformuoja efektyviausi maršrutai, ką reikia žinoti apie krovinių tipus ir kaip užtikrinti, kad jūsų prekės iš Olandijos atvyktų laiku ir sažiūrėtos. Mes aptarsime technines detales, pavyzdžiui, vokiškųjų automagistralių ypatumus, kurie yra neatsiejami bet kuriam pervežimui iš vakarų į rytus, taip pat atsakysime į dažniausiai kylančius klausimus, rūpincius verslo atstovus.

Šiame tekste rasite praktinius patarimus, paremtus realia situacija kelyje, o ne tik teoriniais žinynais. Mūsų tikslas – padaryti logistiką suprantamą ir skaidrią, kad galėtumėte planuoti savo verslo procesus be nereikalingų nerimų.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Žemiau pateikiu išsamius atsakymus į dešimt klausimų, kurie dažniausiai kyla klientams, planuojantiems pervežimus iš Olandijos. Šie atsakymai padės jums suprasti proceso gilumą.

1. Kodėl Olandija laikoma viena svarbiausių logistikos krypčių Lietuvos verslui?

Olandijos reikšmė Lietuvos importui ir eksportui negali būti pervertinta. Pirmiausia, tai susiję su Roterdamo uostu, kuris yra didžiausias Europoje. Didžioji dalis prekių iš Azijos, Amerikos ir Afrikos į Europą atkeliauoja būtent ten. Vėliau šios prekės platinamos po visą žemyną, įskaitant Lietuvą. Be to, pati Olandija yra labai stipri žemės ūkio (gėlės, daržovės), maisto pramonės, chemijos ir technologijų šalis. Tai reiškia, kad mums turi ką vežti ne tik iš uostų, bet ir iš pačių olandų gamyklų bei ūkių.

Per mano dvidešimties metų patirtį, maršrutas Olandija–Lietuva visada buvo vienas intensyviausių. Olandai yra labai tikslūs verslo partneriai, jie vertina laiką ir kokybę. Todėl jų reikalavimai transporto kompanijoms yra aukšti. Kasdieniai reisai leidžia palaikyti nuolatinę prekių apyvartą, kas yra būtina "Just in Time" (tik laiku) sistemoms veikti. Be to, dėl didelio prekių srauto, susidaro galimybė siūlyti konkurencingas kainas, nes transporto priemonėms nereikia važiuoti tuščiomis atgal – mes visada randame krovinių ir atgaline kryptimi.

2. Kokie yra pagrindiniai ir patogiausi maršrutai iš Olandijos į Lietuvą?

Yra du pagrindiniai maršrutai, kuriuos naudojame priklausomai nuo to, iš kurios Olandijos dalies keliame krovinius ir koks yra galutinis tikslas Lietuvoje.

Pirmasis, populiariausias, yra maršrutas per Vokietiją, naudojant automagistralę A1 (E22). Jis veda per Oldenburgą, Bremeną, Hamburgą (arba aplenkiant jį iš pietų), toliau į Berlyną, Poznanę (Lenkija) ir Varšuvą, o paskui – Kauną ar Vilnių. Šis maršrutas dažnai vadinamas "Hanzos maršrutu". Jis patogus tuo, kad keliai yra aukščiausios kokybės, o infrastruktūra pritaikyta sunkiasvoriams transportui.

Antrasis maršrutas eina per pietinę Vokietiją, dažniau naudojamas, jeigu krovinys yra iš pietinės Olandijos (prie Belgijos sienos) arba jeigu reikia apeiti potvynių ar eismo įvykių zonas šiaurėje. Čia važiuojama per Duisburgą, Kelną, toliau į Frankfurte prie Oderio, vėl į Lenkiją (Ščecinas, Gdanskas) ir taip pat į Lietuvą. Nors šis maršrutas gali atrodyti trumpesniu žemėlapyje, dėl didesnio eismo intensyvumo Vokietijos pramoniniuose regionuose (Ruhr sritis), laikas gali skirtis.

Kaip ekspertas, visada rekomenduoju maršrutą rinktis pagal dabartinę eismo situaciją ir vairuotojo poilsio režimą. Kartais trumpesnis kelias per miestus su daug "spidkamerų" ir statybų gali būti lėtesnis nei šiek tiek ilgesnis, bet sklandesnis kelias.

3. Kiek trunka standartinis krovinio pristatymas iš Olandijos į Lietuvą?

Standartinis pristatymo laikas, apie kurį galima kalbėti kaip apie taisyklę, yra 48–72 valandos nuo krovinio įkėlimo momento. Tačiau tai yra labai apibendrintas skaičius. Jeigu krovinys įkeliamas pietryčių Olandijoje (prie Vokietijos sienos) ir iškrovimas Vilniuje, tai gali užtrukti ir 24–30 valandų, jei vairuotojas važiuoja dviejų vairuotojų komandoje.

Jei kalbame apie vieno vairuotojo reisą, tada būtina atsižvelgti į poilsio laiką. Vairuotojas negali vairuoti be pertraukų, ir pagal ES reglamentus, po 4,5 valandų vairavimo privaloma padaryti 45 minučių pertrauką. Taip pat po 9 valandų vairavimo privaloma 9 valandų poilsio. Todėl, jei kelionė trunka apie 18–20 valandų grynojo vairavimo laiko, reali kelionė su pertraukomis ir poilsiu užtrunka apie dieną.

Taip pat būtina prisimti, kad "įkėlimo diena" ne visada reiškia, kad vairuotojas išvažiuoja iš karto. Dažnai pervežimai yra planuojami taip, kad krovinys surenkamas (konsoliduojamas) sandėlyje. Jeigu tai dalinis krovinys (LTL), gali prireikti dienos, kol surinkami kiti siuntiniai, kad pilnai užpildyti sunkvežimį. Todėl, planuodami logistiką, visada vertėtų pasikalbėti su vadybininku apie tikslią grafiko sudarymo specifiką.

4. Kokius krovinius dažniausiai pervežame iš Olandijos ir ar yra kokių nors apribojimų?

Olandija yra labai universalli šalis, todėl krovininių spektras yra milžiniškas. Dažniausiai pervežame maisto produktus (gėlės, sūriai, daržovės, alkoholiniai gėrimai), statybines medžiagas (plytos, keramika, izoliacija), chemijos pramonės gaminimus, mašinas ir įrangą, taip pat baldus.

Čia būtina atkreipti dėmesį į apribojimus. Maisto produktai, ypač šaldomi ar šaldyti, reikalauja specialių sunkvežimių su termoreguliacija (refrižeratoriai). Tokiuose atvejuose labai svarbu ne tik transportas, bet ir dokumentacija – fitosanitariniai sertifikatai, sveikatos pažymos, kurie užtikrina, kad produktai atitinka ES standartus.

Chemijos pramonės kroviniams dažnai reikalingas ADR sertifikatas (pavojingų krovinių pervežimas). Mūsų kompanija turi atitinkamai paruoštus vairuotojus ir transportą, tačiau klientas privalo pateikti tikslias apsaugos lapus (MSDS) ir užtikrinti, kad pakavimas atitinka tarptautinius standartus.

Taip pat verta paminėti, kad Olandijoje griežtai kontroliuojamas krovinių fiksavimas. Jeigu krovinys yra nestabilus ir per patikrą (pvz., Lenkijoje ar Vokietijoje) nustatomas, kad keliau pavojų, gali būti skirta didelė bauda, o krovinys sustabdytas. Todėl mes visada stengiamės patikrinti krovimo kokybę dar Olandijoje.

5. Kas yra daliniai kroviniai (LTL) ir kaip jie veikia kasdieniuose maršrutuose?

Daliniai kroviniai (angliškai Less than Truckload – LTL) yra būtent tas elementas, kuris leidžia organizuoti kasdienius pervežimus. Ne visada verslas turi tiek prekių, kad užpildytų visą sunkvežimį (apie 33 europaletes). Tokiu atveju mūsų užduotis – sujungti keletos mažesnių imonių siuntas į vieną reisą.

Kaip tai vyksta praktiškai? Turgus turi savo hubus (sandėlius) Olandijoje, dažniausiai strategiškai patogiuose miestuose, kaip Venlo ar Tilburgas. Ten iš visų siuntėjų surenkami kroviniai. Vairuotojas arba logistikos komanda turi labai tiksliai suplanuoti, kaip padėti šias prekes, kad paskui jas būtų lengviau iškrauti Lietuvoje (pavyzdžiui, Vilniuje iškraunamas pirmas krovinys, todėl jis turi būti galinėjeje sunkvežimio dalyje).

Kasdieniai reisai šiuo atveju reiškia, kad mūsų sunkvežimiai važiuoja kas diena, todėl klientas nelaukia, kol susirinks "pilna mašina". Jis gauna galimybę siųsti prekes kasdien, o jos pasiekia sandėlį per tą patį standartinį laiką (48–72 val.). Tai didelis lankstumo privalumas, leidžiantis mažinti sandėliavimo kaštus Olandijoje.

6. Kokius dokumentus reikia paruošti sėkmingam pervežimui?

Dokumentacija yra logistikos kraujas. Nors Olandija ir Lietuva yra Schengeno zonoje ir ES rinkoje, formalumų išvengti negalima. Pagrindinis dokumentas yra CMR važtaraštis. Jis patvirtina sandorio (pervežimo sutarties) buvimą, nurodo siuntėją, gavėją, krovinių kiekį, svorį ir vertę. CMR yra būtinas ir draudimo atveju.

Be CMR, būtina turėti komercinę sąskaitą-faktūrą (invoice), kurioje nurodyta prekių vertė. Tai reikalinga muitinės statistikai ir PVM apskaitai. Jeigu prekės yra reglamentuojamos (maistas, gyvūnai, chemija), reikalingi papildomi sertifikatai: fitosanitarinis pažymėjimas, kilmės sertifikatai, degiųjų skysčių leidimai.

Svarbus dalykas, kurį dažnai pamiršta klientai – eksporto deklaracija. Nors tai vidaus rinka, krovinių judėjimas tarp šalių turi būti fiksuojamas EMCS sistemoje (alkoholis) arba Intrastat sistemoje (statistika). Profesionali transporto kompanija padeda užtikrinti, kad visi šie popieriai būtų tvarkingi, kad sulaikymai pasienio kontrolės punktuose (nors jie reti, bet tikrinimai vyksta) neuztruktų ilgiau nei kelios minutės.

7. Kaip kainą formuoja kuro kaina ir kelių mokesčiai Vokietijoje?

Daugelis klientų mano, kad pervežimo kaina priklauso tik nuo atstumo kilometrais. Tačiau atstumas yra tik vienas iš komponentų. Didžiąją dalį sąnaudų sudaro kuras. Jo kaina svyruoja priklausomai nuo pasaulinio rinkos situacijos. Mes stengiamės kainas fiksuoti tam tikram laikotarpiui, tačiau staigus kuro brangimas gali turėti įtakos galutinei sumai.

Labai svarbus elementas yra Vokietijos kelių mokesčiai (MAUT). Vokietija turi vieną brangiausių kelių mokesčių sistemų Europoje sunkiasvoriams transportui. Mokesčiai skaičiuojami ne tik pagal nuvažiuotus kilometrus, bet ir pagal transporto priemonės emisijų klasę (Euro 5, Euro 6) ir ašių skaičių. Naujesnis, "žaliensis" sunkvežimis kainuoja mažiau, tačiau pats transporto priemonės įsigijimas brangesnis. Tai subalansuojama pervežimo kainoje.

Taip pat į kainą įeina vairuotojo atlyginimas, kuris Vakarų Europoje (ir mūsų vairuotojams, važiuojantiems į Vakarus) turi atitikti standartus. Negalime pamiršti ir "muitinės" tarp Vokietijos ir Lenkijos – nors tai ne fizinė siena, dažnai ten vyksta techniniai patikrinimai, kurie gali užtrukti laiką, o laikas – tai pinigai.

8. Kaip užtikrinamas krovinio saugumas kelyje?

Saugumas yra mūsų prioritetas nr. 1. Per 20 metų matome, kaip technika ir metodai tobulėja. Visi mūsų sunkvežimiai yra apžiūrėti prieš išvykstant, o vairuotojai privalo laikytis griežtų poilsio režimų, kad nebūtų nuovargio sukeliamų įvykių.

Techninės priemonės: naudojame GPS stebėjimo sistemas, kurios leidžia mums realiu laiku matyti, kur yra sunkvežimis, kokia jo greitis ir ar jis stovi. Jei sunkvežimis ilgiau nei planuota nejudi, sistema siunčia pranešimą dispacheriui, kuris susisiekia su vairuotoju.

Fizinis saugumas: kroviniai užfiksuojami specialiais diržais, gumomis ir atramomis. Ypatingai dėmesį skiriame "kibirkščiuojantiems" kroviniams – jie turi būti atskirti ugniai atspariomis pertvaromis. Taip pat visi mūsų reisai yra apdrausti. Klientui svarbu žinoti, kad, įvykus nelaimingam atsitikimui (užplūstas upėje, avarija), krovinio vertė yra apdrausta pagal CMR konvenciją. Tačiau geriausia apsauga yra prevencija ir patikimas vairuotojų pasirinkimas.

9. Kokios yra pagrindinės problemos su kelių infrastruktūra šiame maršrute?

Nors Vokietija ir Olandija garsėja savo keliais, maršrutas Olandija–Lietuva turi savų "kiaušinių". Vienas didžiausių yra eismo kamščiai Vokietijos automagistralėse, ypač Ruhr srityje ir prie Hamburgo. Ten statybų juostos (Baustellen) gali būti ilgesnės nei 10 kilometrų. Nors sunkvežimiai dažniausiai važiuoja dešiniaisiais juostais, ir taip susidaro spūstys.

Kitas iššūkis – Lenkijos keliai. Nors pastaraisiais metais Lenkija padarė milžinišką pažangą (A2 autostrada iki Varšuvos yra puiki), vietiniai keliai arba statybų zonos prie Varšuvos gali sukelti vėlavimų. Taip pat patikros punktuose tarp Vokietijos ir Lenkijos kartais vyksta intensyvesni kontrolės, ypač naktį.

Olandijoje savo patirtį turi "šaknių" (peat roots) problemos – vietinėse keliuose, kur yra daug kanalų ir tiltų, kelių dangos gali būti siauros, o tiltai – žemi. Reikia labai tiksliai žinoti maršrutą, kad nenuvažiuotume į taką, kuriame negali važiuoti sunkvežimis (apie tai praneša specialūs ženklai "CVO" – Ceasing Vehicle for heavy goods). Mūsų vairuotojai turi šiuos maršrutus išmokstus išgalvos.

10. Ką klientas turėtų žinoti, pasirinkdamas transporto partnerį?

Pasirinkimas turi būti grindžiamas ne tik mažiausia kaina. Rinktis pigiausią variantą gali atsisukti labai brangiai – pristatymo vėlavimu, sugadintu kroviniumi ar problemomis su dokumentais.

Pirmiausia, pažiūrėkite į kompanijos patirtį. Ar jie specializuojasi būtent šioje kryptyje? Ar turi savo parką ar dirba su subrangovais? Savo parkas leidžia geriau kontroliuoti kokybę.

Antra, komunikacija. Ar vadybininkas su jumis susisieks, jei atsiras vėlavimas? Ar sugebės išsiaiškinti situaciją uošvėje?