Kaip Tiksliai Numatyti Krovinių Kelionės Laikus iš Olandijos: Praktinis Vadovas

Per daugiau nei dvi dešimtis metų dirbdamas tarptautinės logistikos srityje, daug kartų girdėjau vieną tą pačią klausimą, kurį klientai užduoda vos tik pasirašę sutartį arba išsiuntę savo prekes į Olandiją. Skamba jis paprastai: „Kada prekės bus pas mus?“. Atrodo, kad atsakymas turėtų būti elementarus – pasižiūrėti į žemėlapį, apskaičiuoti atstumą ir padalyti iš vidutinio greičio. Tačiau kas kas nors kada nors turėjo reikalų su tarptautiniais pervežimais, žino, kad realybė yra daug sudėtingesnė. Olandija (Nyderlandai) yra vienas pagrindinių logistikos mazgų visoje Europoje, tačiau kelionės iš šios šalies į Lietuvą (ir atvirkščiai) gali trukti nuo 24 valandų iki penkių dienų, ir tai vis dar bus laikoma „norma“.

Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir padėsiu jums suprasti ne tik tai, kaip techniškai suskaičiuoti kelionės laiką, bet ir tai, kokius veiksnius būtina apsvarstyti, kad jūsų lūkesčiai atitiktų realybę. Mes ne tik apžvelgsime standartinius maršrutus, bet ir pažvelgsime į smulkmenas, kurias dažnai pamiršta net patys patyrę verslininkai. Suprasdami logistikos mechanizmą, galėsite ne tik tiksliau planuoti savo sandėlių atsargas, bet ir efektyviau bendrauti su vežėjais bei logistikos partneriais.

Svarbu prisiminti, kad Olandija nėra tik Amsterdamas ar Roterdamas. Šalis yra labai tankiai užstatyta, o jos keliai, nors ir puikiai išasfaltuoti, dažnai būna perkrauti. Be to, maršrutas į Lietuvą tęsiasi per Vokietiją ir Lenkiją – šias šalis taip pat reikia įtraukti į laiko apskaičiavimą kaip kritinius veiksnius. Taigi, kaip tiksliai ir greitai patikrinti, kada tikėtis siuntos? Skaitykite toliau.

DUK (Dažnai Užduodami Klausimai)

Šioje skiltyje pateikiu išsamius atsakymus į dešimt labiausiai aktualių klausimų, susijusių su krovinių pervežimo laiku iš Olandijos. Ši informacija parengta remiantis daugiamete praktika ir dabartinės rinkos realybėmis.

1. Koks yra vidutinis krovinių pervežimo laikas iš Olandijos į Lietuvą?

Vidutinis laikas priklauso nuo to, kokiu būdu vežamos prekės, tačiau kalbant apie standartinį tentinį krovininį transportą (FTL – Full Truck Load), reikia skirti maždaug 48–72 valandas nuo krovinio įkėlimo momento iki iškrovimo Lietuvoje. Jei kalbame apie dalinius krovinius (LTL – Less Than Truck Load), kai viename sunkvežimyje sukeliami keletas klientų siuntinių, laikas gali išsitempti iki 4–5 dienų dėl tarpinio sandėliavimo ir apyvartos.

Svarbu suprasti geografiją. Atstumas nuo centrinės Olandijos (pvz., regionas aplink Utrechtą) iki Vilniaus yra apie 1600–1700 kilometrų. Teoriškai vairuotojas, nepaisant poilsio laiko, galėtų įveikti šį atstumą greičiau, tačiau logistikoje „teoriškai“ retai kada sutampa su „praktiškai“. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad dažnai kroviniai surenkami ne vienoje vietoje olandiškoje pusėje, o aplenkiant keletą gamyklų ar sandėlių, kas prideda papildomų valandų ar net pusdienių.

2. Kokie pagrindiniai veiksniai lemia, kad transportas vėluoja?

Per savo dvidešimt metų praktiką esu pastebėjęs, kad vėlavimai dažniausiai nekelia techninių problemų su pačiais sunkvežimiais. Šiuolaikiniai sunkvežimiai yra patikimi. Pagrindiniai vėlavimų kaltininkai yra: eismas Vokietijoje (ypač ant Ruhro srities arba prie Hamburgo), oro sąlygos (žiemos padangų nuostatos, rūkas), bei uždarbių paėmimo/išdavimo procedūros.

Labai dažnai vėluojama ne dėl to, kad vairuotojas vairavo lėtai, o dėl to, kad prie krovinio gavėjo (Lietuvoje) ar siuntėjo (Olandijoje) teko laukti valandą ar dvi, kol paruošiami dokumentai ar atidaromi vartai. Šios „paskutinės myrios“ laikymos (waiting time) gali sukelti dominos efektą – jei vairuotojas vėluoja į paskirtinę vietą, jis vėluoja ir į kitą užsakymą, kas gali paveikti ir jūsų siuntos grįžimą ar tolimesnę kelionę.

3. Ar savaitgalis daro įtaką kelionės laikui?

Absoliučiai taip. Tai vienas dažniausiai nepaisomų veiksnių. Vokietijoje ir Olandijoje yra griežti draudimai sunkvežimiams važiuoti tam tikromis savaitgalio dienomis ir šventinėmis dienomis (vadinamasis „važiavimo draudimas“ ar Sonntagsfahrverbot). Jei jūsų krovinys įkeltas penktadienio pavakarę, yra tikimybė, kad vairuotojas nestigs nuvaziuoti iki Vokietijos-Lenkijos pasienio prieš draudimą prasidedant, ir jis privalės stabdyti iki sekmadienio vidurdienio arba pirmadienio ryto.

Tai reiškia, kad techninio važiavimo laikas gali būti tas pats, tačiau kalendorinis laikas (tai, kas svarbu klientui) išauga dviem dienomis. Planuodami siuntą, visada patariu pasitikrinti vokietiškąjį kalendorių, net jei ir patys Olandijoje šventė nėra.

4. Kaip veikia vairuotojo poilsio laikai (tachografas) į kelionės trukmę?

Europos Sąjungoje galioja griežti socialinės legislacijos reikalavimai. Vairuotojas gali vairuoti ne ilgiau kaip 4,5 valandas be pertraukos, o po to turi privalomą 45 minučių poilsį. Per parą jis gali vairuoti maksimaliai 9 valandas (išskirtiniais atvejais 10 valandas, du kartus per savaitę), o po 4,5 valandų vairavimo jis privalo bent 45 minutes ne vairuoti. Be to, per 24 valandas turi būti bent 11 valandų nepertraukiamo poilsio.

Tai reiškia, kad 1700 km maršrutas negali būti įveiktas per 18-20 valandų kaip lengvajam automobiliui. Realiai vairuotojas įveiks šį atstumą per maždaug dvi pilnas darbo dienas (su nakvyne automobilyje). Todėl, jei užsakote „skubų“ pervežimą, reikia suprasti, kad fizikos dėsniai ir vairuotojo saugumo reikalavimai nulemia ribą, per kurią neįmanoma prasuktis net už didžiulius pinigus.

5. Kokį maršrutą dažniausiai pasirenka vežėjai ir kodėl tai svarbu laikui?

Standartinis maršrutas iš Olandijos į Lietuvą eina per Vokietiją (per Hanoverį, Berlyną) ir toliau pro Poznanę (Lenkija) link Varšuvos, tada per Lietuvos pasienio punktą (dažniausiai Lazdijuose arba Kalvarijose). Tačiau yra ir alternatyvos – keltu. Jei krovinys yra iš Roterdamo ar šiaurinės Olandijos, kartais ekonomiškiau ar greičiau (jei reikia išvengti Vokietijos spūgių) važiuoti iki Kylio arba Rostoko uosto ir patekti į Klaipėdą keltu.

Kelionė keltu gali trumpinti fizinį važiavimo laiką vairuotojui, tačiau pridėti laiko dėl laukimo uoste (boarding). Be to, keltų tvarkaraščiai ne visada derinami su idealu. Jei jūsų tikslas – greitis, automatinis maršrutas per žemyninę Europą dažniausiai yra greitesnis, jei nėra didelių sankryžų. Tačiau žinant, kad Vokietijoje dažnai vyksta remonto darbai, kartais protingesnis maršrutas gali eiti per pietinę Lenkiją (Silezija), nors tai ir ilgesnės kelionės.

6. Kaip greitai patikrinti kurjerio ar krovininio transporto buvimo vietą?

Greičiausias būdas – tiesiogiai kreiptis į savo logistikos brokerį (ekspeditorių). Profesionalios ekspedijavimo kompanijos turi sistemas, kurios leidžia matyti transporto vietą realiu laiku pagal GPS priedą. Tačiau jei norite patikrinti patys, dauguma didžiųjų vežėjų suteikia „Tracking“ numerį, kurį galima suvesti į jų svetainę.

Tačiau čia reikia būti atidžiems. GPS signalas gali būti netikslus (rodyti vietą prieš pusvalandį) arba gali būti atnaujinamas tik tada, kai variklis užsivedamas. Jei matote, kad sunkvežimis stovi vietoje jau valandą, tai gali reikšti tiek poilsį, tiek eismo spūstį, tiek ir techninę gedimą. Geriausia praktika – nebergydyti save nerimu stebėdami tašką žemėlapyje, o susisiekti su savo atstovu, kuris gali paskambinti vairuotojui tiesiogiai.

7. Ar skiriasi laikas tarp dalinių (LTL) ir pilnų (FTL) krovinių?

Žymiai. Tai vienas esminių dalykų, dėl kuriuo kyla nesusipratimų. Pilnas krovinys (FTL) – kai visas sunkvežimis priklauso jums – važiuoja tiesiai iš jūsų siuntėjo pas jūsų gavėją. Dalinis krovinys (LTL) – tai dalis sunkvežimio. Tokiu atveju sunkvežimis važiuoja pagal maršrutą, kuris gali apimti 5–10 kitų įkėlimo/iškėlimo taškų.

Jei siunčiate dalinį krovinią iš Olandijos, jis gali pirmiausia nuvažiuoti į paskirstymo centrą (hub'ą) prie Vokietijos-Lenkijos pasienio, ten būti iškrautas, persortuotas ir užkrautas į kitą sunkvežimį, kuris važiuoja į Lietuvą. Šis „tinklelis“ užtrunka. Todėl, jei prekės būtinos „vakar“, FTL yra vienintelė saiki varianta. LTL taikomas tada, kai kaina svarbiau už greitį.

8. Kaip Olandijos uostai (Roterdamas) veikia pristatymo terminus?

Roterdamas yra didžiausias uostas Europoje, ir tai turi tiesioginę įtaką krovinių srautams. Jei jūsų prekės atkeliauja jūra iš Azijos ar Amerikos ir yra iškraunamos Roterdame, tada reikia laikyti galvoje „iškrovimo terminalo“ procesą. Net jei laivas atplaukia ryte, konteineris gali būti paruoštas paėmimui tik po 24–48 valandų dėl custom'ų (muitinės) procedūrų ir terminalo užimtumo.

Be to, patį konteinerį reikia pristatyti į sandėlį (jei tai nėra „FCL“ – pilnas konteineris tiesiai ant sunkvežimio). Dažnai klientai mano, kad jei prekės jau Olandijoje, tai iki Lietuvos liko tik šuolis. Tačiau Roterdamo logistika yra atskira visuma, kurioje prieš išvykstant į Lietuvą gali praeiti 1–3 dienos tiesiog dėl dokumentacijos tvarkymo ir pervaržymų.

9. Kokios informacijos reikia, kad gauti tikslų laiko įvertinimą?

Kad aš ar bet kuris kitas ekspertas galėtume duoti tikslų laiką, mums reikia ne tik adreso. Mums reikia tikslaus krovinio svorio ir matmenų (kad žinotume, ar tai standartinis siuntas, ar reikia specialios įrangos), adreso tipo (ar tai sandėlis su kranu, ar parduotuvės kiemas, kur reikia „pavaros“), ir svarbiausia – parengtumo laiko (kada krovinys tikrai bus pasiruošęs).

Daugelis kartų klientai sako „prekės paruoštos“, bet kai vairuotojas atvyksta, paaiškėja, kad dar trūksta paletės ar reikia pakrauti rankomis. Tai sukelia vėlavimus. Kuo tiksliau pateiksite informaciją apie krovinio būklę ir įkėlimo sąlygas (ar yra dokų lygės), tuo tiksliau bus paskaičiuotas laikas.

10. Ar verta rūpintis draudimu dėl vėlavimo?

Tai klausimas, kurį dažnai užduoda verslo atstovai. Standartinis tarptautinio vežimo draudimas (CMR draudimas) draudžia tik paties krovinio praradimą ar sugadinimą, jis nedraudžia vėlavimo. Tačiau egzistuoja specialios draudimo rūšys – „vėlavimo draudimas“ arba „prekių parduotuvėje“ draudimas, tačiau jie brangūs ir retai taikomi standartinėms siuntoms.

Mano patarimas kaip praktiką: geriau investuoti į gerą planavimą ir patikimą partnerį nei į vėlavimo draudimą. Jei jūsų verslas labai jautrus laikui (pvz., perkančiosios galios baigiasi arba yra gamybos sustabdymas), derėkitės dėl garantuoto pristatymo termino su ekspeditoriumi, kuris gali atsiimti atsakomybę už neįvykdytus terminus (tačiau tai paprastai kainuoja brangiau). Paprastai, jei nėra jokio „Force Majeure“ (stipriosios jėgos), patikimas vežėjas visada stengiasi išlaikyti pažadėtą laiką.

Išvada

Kelionės laiko apskaičiavimas iš Olandijos nėra paprasta aritmetika. Tai sudėtingas procesas, priklausantis nuo daugybės kintamųjų – nuo vairuotojo miego režimo iki eismo intensyvumo Vokietijos autostradose. Kaip ekspertas, kuris šioje srityje gyvena beveik du dešimtmečius, galiu pasakyti viena: tiksliausias būdas žinoti, kada prekės bus pas jūsų – yra atviras ir nuolatinis bendravimas su jūsų logistika.

Nepasitikėkite tik automatiniais skaičiuoklėmis internete, kurie nerodo remonto darbų ar savaitgalių. Pasitikėkite patirtimi. Jei suprasite maršruto specifiką, LTL ir FTL skirtumus bei socialinių normų įtaką, jūsų lūkesčiai bus realūs, o planavimas – efektyvus. Logistika nėra stebuklas, tai yra tikslus valdymas ir informacija. Tikiuosi, kad šis straipsnis padės jums jaustis daugiau užtikrintai, kai kitą kartą siųsite krovinius iš Olandijos.