Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Kaip pasirinkti mikroautobusą kelionei iš Olandijos į Lietuvą: Eksperto Vadovas
Įvadas
Kelionė iš Olandijos į Lietuvą nėra paprasta pasivažiavimas po miestą. Tai didelis iššūkis tiek techninėje, tiek organizacinėje prasmėje. Per savo daugiau kaip dvidešimt metų patirtį tarptautinių pervežimų srityje esu matęs nemažai situacijų, kai netinkamai parinktas transporto priemonės tipas arba pasitikėjimas pigiais, bet nekokybiškais pasiūlymais pavertė gražią kelionę tikru košmaru. Olandija – šalis, kurią praleidžia per save tūkstančiai sunkvežimių kasdien, o maršrutas į Lietuvą veda per Vokietijos autostradas, Lenkijos plentas ir, žinoma, baltuosius keliuosis mūsų tėvynėje.
Atstumas tarp Amsterdamo (ar Roterdamo) ir Vilniaus svyruoja nuo 1600 iki 1800 kilometrų, priklausomai nuo pasirinkto maršruto. Tai reiškia, kad vairuotojas ir keleiviai kelyje praleis nuo 18 iki 24 valandų. Tokiose sąlygose mikroautobusas tampa ne tik transporto priemone, bet ir antruoju namu, poilsio vieta ir, svarbiausia, saugumo garantu. Dažnai klientai, ieškodami pigiausio varianto, kreipia dėmesį tik į kainą arba vietų skaičių, tačiau pamiršta apie ergonomiką, bagažo erdvę variklio galia, kuri yra kritinės svarbos kelyje, kai reikia užlipti į kalną arba saugiai aplenkti lėtai važiuojantį vilkiką.
Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo žiniomis, padėsiančiomis jums išvengti dažniausių klaidų. Mes aptarsime techninius aspektus, teisinius niuansus, taip pat patarimus, kaip pasirinkti mikroautobusą, kuris ne tik nuvežtų tašką A į tašką B, bet ir užtikrintų, kad atvykote į Lietuvą išsimiegavę ir geros nuotaikos. Nesvarbu, ar planuojate pervežti šeimą, darbuotojus arba komandą sporto varžyboms – principiai reikalavimai keliui iš Olandijos yra vienodi.
DUK (Dažniausiai Užduodami Klausimai)
1. Kokia vietų konfigūracija būtina tolimai kelionei iš Olandijos į Lietuvą?
Tai vienas svarbiausių klausimų, į kurį klientai dažnai atsiliepia paviršutiniškai. Žmonės sako: „Mums reikia 9 vietų“. Tačiau reikia suprasti skirtumą tarp 9 keleivių vietų ir 9 sėdimų vietų su patogumu. Ilgos kelionės metu, kai sėdite po 20 valandų, tarp keleivių turi būti pakankamai erdvės, kad jie ne trintųsi petimis.
Mano patirtis rodo, kad jeigu keliate 8-9 suaugusius žmones, reikėtų ieškoti mikroautobuso, kurio sėdynės yra sujungtos po dvi (2+2), o ne suformuotos ilga sofa (3+3), kuri būdinga paprastiems „Volkswagen Transporter“ ar „Ford Transit“ modeliams. Ilgos kelionės metu vidurinė sėdynė tampa kančia – ten nėra galvos atlošo, o rankos delnai liečia su kaimynu. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad 9 vietų mikroautobuse, pilnai užpildytame keleiviais, dažnai lieka labai mažai vietos bagažui. Todėl, jeigu keliaujate su daug lagaminų (pavyzdžiui, grįžtate iš gyvenimo Olandijoje), verta apsvarstyti 8 ar net 7 vietų variantą, kur viena eilė sėdynių yra pašalinta arba perkelta atgal, kad susiformuotų didelis bagažo skyrius. Praranda viena keleivių vieta, tačiau užtikrinamas komfortas ir saugumas, nes bagažas nebus užmautas ant galvos ar gulės kojose.
2. Kokius techninius parametrus reikėtų atsižvelgti renkantis variklį?
Kelyje iš Olandijos į Lietuvą, ypač važiuojant per Vokietiją, kur autostradose dideli greičiai, variklio galia ir toršas yra labai svarbūs. Mažesni varikliai (pvz., 1.6 ar 2.0 litro benzininiai) gali jaustis pernelyg įtempti, kai mikroautobusas yra pilnai pakrautas. Jie ne tik prastai greitėja, kas pavojinga įsibėgėjant į greitkelius, bet ir dirba didžiausią apkrovą, kas didina degalų sąnaudas ir padidina perkaitimo riziką.
Profesionalai šiame maršrute dažniausiai pasitiki 2.0 ar 2.3 litro dyzeliniais varikliais. Dyzelis ilgos kelionės metu yra ekonomiškesnis ir turi didesnį sukimo momentą, kas leidžia lengviau įveikti Lenkijos kalvas arba vengti dažnų pavarų perjungimų. Taip pat svarbu patikrinti, ar variklis atitinka Euro 6 (ar naujesnį) ekologinį standartą. Nors tai nebūtina Lietuvoje, kai kuriuose Vokietijos miestuose (pvz., „Umweltzone“ zonose) gali būti ribojamos senesnių, taršingesnių automobilių eismas. Patirtis sako, kad patikimas, „provažuotas“ 2.0 TDI variklis yra geriausias pasirinkimas šiam atstumui.
3. Ar svarbi mikroautobuso pakaba ir ratai?
Absoliučiai taip. Olandijos keliai, ypač šiaurinėje ir rytinėje dalyse, gali būti gana blogos, o Lenkijoje ir Lietuvoje asfalto kokybė vietomis dar visiškai palieka norėti geresnio. Jeigu pasirinksite standartinę „parduotuvės“ versiją su paprastomis spyruoklėmis, pilna keleivių ir bagažo masė (gali siekti 3,5 tonos) privers mikroautobusą šokioti, o vairuotojas ir keleiviai jaus kiekvieną duobę.
Rekomenduoju ieškoti variantų su pagerinta pakaba, o dar geriau – su pneumatine pakaba galinėje ašyje (jeigu kalbame apie aukštesnės klasės modelius, kaip „Mercedes Vito“ ar „VW Transporter“ su pakėlimu). Tai ne tik suteikia didesnio komforto keleiviams (mažiau sukratymo), bet ir leidžia stabiliau vairuoti transporto priemonę esant stipriam šoniniam vėjui, kuris dažnai pasitaiko atviruose Vokietijos ar Lenkijos laukuose. Taip pat būtina, kad ratai būtų su pakankamai griovelių (M+S arba žieminės padangos), nes net ir balandį ar spalį Vokietijoje arba Aukštaitijoje galima užkliusti į palaidą sniegą arba lietų.
4. Kiek laiko trunka toks reisas ir ar reikalingi du vairuotojai?
Standartinis važiavimo laimas be ilgos pauzės yra apie 18–20 valandų. Tačiau tai yra teorinis skaičius, kai vairuojamas robotas. Realybėje reikia skirti laiko degalams, maistui, ir, svarbiausia, poilsio pauzėms. Esu matęs, kaip vienas vairuotojas bando nukeliauti šį atstumą vienas. Tai yra pavojinga ir neteisėta.
Pagal tarptautinius reikalavimus (EO 561/2006), jeigu kelionė vykdoma komerciškai (t. y. pervežamos grupės, už mokėjimą), reikia griežtai laikytis poilsio laikų: po 4,5 valandos vairavimo – 45 min. pertrauka, o po 9 valandų – 11 valandų poilsio. Net jeigu tai yra privatūs reisai, psichologinė ir fizinė nuovargis riba yra panaši. Vienu žmogumi šią kelionę atlikti saugiai be ilgos nakvynės kelyje beveik neįmanoma. Todėl, jeigu planuojate važiuoti be sustojimo (išskyrus trumpas degalines), būtina įsivaizduoti du vairuotojus, kurie galės keistis kas 4-5 valandas. Jeigu vairuotojas vienas – reikėtų planuoti nakvynę viešbutyje (pavyzdžiui, Vokietijoje arba Poznanėje), kas pailgins kelionę iki dviejų dienų.
5. Kokius dokumentus ir apdraudimus turi turėti toks mikroautobusas?
Kadangi kelionė vyksta per tarptautines sienas (Olandija -> Vokietija -> Lenkija -> Lietuva), visos šalys yra Schengeno zonoje, todėl pasienio kontrolės dažniausiai nėra. Tačiau tai nereiškia, kad galima važiuoti be dokumentų. Policijos patikros, ypač Lenkijoje ir Vokietijoje, yra gausios ir jos dažnai tikrina būtent užsienio transporto priemones.
Būtina turėti:
1. Vairuotojo pažymėjimas (tinka standartinis B kategorijos, jeigu mikroautobuso masė neviršija 3,5 tonos ir sėdimų vietų yra ne daugiau kaip 9 su vairuotoju).
2. Techninė apžiūra (TA) – turi būti galiojanti visose šalyse.
3. Civilinės atsakomybės draudimas („Zalioji karta“) – būtina patikrinti, ar draudimas galioja užsienyje. Dažnai Lietuvoje išduodamos polisos automatiškai apima visą Europą (žalia kortelė), tačiau geriau tai patikrinti.
4. Registracijos liudijimas.
Jeigu mikroautobusas yra nuomojamas Olandijoje, būtina turėti nuomos sutartį, kurioje aiškiai nurodyta, kad vairuotojui leidžiama važiuoti į Lietuvą. Kai kurios nuomos kompanijos draudžia išvežti automobilius iš šalies arba už tai papildomai imama didelė mokestis. Be to, jeigu mikroautobuso masė viršija 3,5 tonos (retai, bet pasitaiko su didesniais „Sprinter“), gali prireikti tachografo kortelės ir profesionaliojo vairuotojo pažymėjimo (C kategorija).
6. Kaip apskaičiuoti kuro sąnaudas ir kiek tai kainuos?
Tai labai praktinis klausimas. Vidutinės klasės mikroautobusas (pvz., VW Transporter ar Mercedes Vito) su pilna apkrova suvartoja maždaug 8–10 litrų dyzelino 100 km. Pažiūrėkime aritmetiką: atstumas ~1700 km. 1700 / 100 = 17. 17 x 9 litrų (imkime vidurkį) = 153 litrai dyzelino.
Dabar kaina. Olandijoje dyzelio kaina gali skirtis nuo Vokietijos, tačiau Vokietijoje ir Lenkijoje degalai dažnai pigesni nei Olandijoje ar Lietuvoje (priklausomai nuo dienos). Rekomenduoju užpilti pilną baką Olandijoje ir vėl pilną Vokietijoje (prieš įvažiuojant į Lenkiją, kur degalai gali būti brangesni, nors Lenkija taip pat turi pigių degalinių). Taigi, reikėtų numatyti apie 200–250 eurų biudžetui tik degalams vienam krypčiui. Taip pat verta prisimasti apie Vokietijos ir Lenkijos kelių mokesčius (vignetes), jeigu jie taikomi (dauguma mažųjų mikroautobusų <3.5t jų nemoka, tačiau reikia tikrinti specifinius maršrutus, pvz., kai kurie tuneliai ar tiltai Vokietijoje gali reikalauti mokesčio).
7. Ką daryti su bagažu? Kaip suplanuoti erdvę?
Tai viena dažniausių problemų, su kuriomis susiduria grįžtantys emigrantai arba sporto komandos. Žmonės dažnai vertina bagažą pagal „ašis“: „mes įmesim po vieną lagaminą į bagažinę“. Tačiau 9 žmonių lagaminai (net vidutiniai 20 kg kiekvienas) užima apie 2 kubinius metrus erdvės ir sveria beveik 200 kg. Standartinis mikroautobuso bagažo skyrius po sėdynėmis dažnai netelpa tokiame kiekyje.
Jei turiite daug daiktų (baldų, buitinės technikos, didelių lagaminų), turite dvi išeities:
1. Rinktis mikroautobusą su dideliu bagažo skyriumi („Long wheelbase“ su pašalintomis galinėmis sėdynėmis).
2. Naudoti priekabą. Jeigu mikroautobusas turi „hitch“ (kablio) įrenginį, galima prikabinti uždarą priekabą. Tačiau čia reikia atsargumo: Vokietijoje ir Lenkijoje yra griežtos taisyklės dėl greičio su priekaba (dažniausiai 80 km/h, nebent turi specialų leidimą/ženklą), o priekabos svoris sumažina mikroautobuso dinamiką ir didina stabdymo kelią. Be to, priekaba reikalauja papildomų dokumentų (registracija). Jeigu keliaujate be priekabos, reikia tiksliai išmatuoti bagažo tūrį ir konsultuotis su nuomos tiekėju dėl galimybės susidėti viską.
8. Ar reikėtų rinktis mikroautobusą su „automatu“ ar „mechanika“?
Kadaise „mechanika“ buvo ekonomiškesnė ir patikimesnė, tačiau šiuolaikinėse transporto priemonėse situacija pasikeitusi. Ilgai (18+ valandų) sėdint vairuotojo vietoje, mechaninės pavarų dėžės nuolatinis spaudimas pedalas ir svyruojantys sūkiai sukelia didesnį nuovargį, ypač Vokietijos autostradose, kur dažnai tenka greitėti ir sulėtinti.
Automatinė pavarų dėžė (ypač šiuolaikinės 8 arba 9 pavarų „automatai“ arba „DSG“ tipo dėžės) leidžia vairuotojui labiau koncentruotis į kelią ir eismo situaciją, o ne į pedalo valdymą. Be to, šiuolaikiniai automatai dažnai būna ekonomiškesni nei prasti vairuotojai mechanikoje. Jeigu įmanoma, visada rekomenduoju rinktis automatą tolimoms kelionėms – tai sumažina nuovargį trečdaliu ir didina saugumą.
9. Kokius papildomus privalumus turėtų turėti tobulas kelionės mikroautobusas?
Atsisakykime idėjos, kad mikroautobusas tai tik „vilkikas“ žmonėms. 20 valandų kelyje – tai ilgas laikas. Minimalus reikalavimas šiandien yra:
* Kondicionierius – ne tik šiltuoju metų laiku, bet ir vėsiai, kad išblaškytų rūką ar drėgmę, kai žiūrite pro langus.
* USB jungtys ar 12V lizdai kiekvienai sėdynei. Šiandien visi turi telefonus, planšetes, o 20 valandų be įkrovos – tai katastrofa.
* DVD grotuvas arba ekranai. Jeigu keliauja su vaikais, tai yra būtina, kad išlaikyti jų ramybę.
* Tamsinti langai. Jie ne tik suteikia „VIP“ vaizdo, bet ir apsaugo nuo deginančios saulės Vokietijos plentuose bei leidžia keleiviams miegoti be įkyrių saulės spindulių akiyse.
* Navigacija. Nors visi naudojasi telefonais (Google Maps), integruota navigacija dažnai turi duomenis apie sunkvežimių maršrutus, kur gali važiuoti mikroautobusai (pvz., aukščio ar svorio apribojimai miestuose), o telefonas gali nukreipti per centrą, kur yra žema arka arba įleidimas draudžiamas.
10. Ką daryti, jeigu kelyje įvyksta gedimas ar avarija?
Tai nemalonias scenarijus, bet apie jį reikia pagalvėti iš anksto. Esu matęs, kaip žmonės stovi šalia sugedusio mikroautobuso Lenkijos autostradoje be jokios supratimo, ką daryti. Pirmiausia, jeigu nuomojate mikroautobusą Olandijoje, tikrinkite ar nuoma apima „roadside assistance“ (kelionės pagalbą) visoje Europoje. Tai yra būtina.
Turėkite su savimi:
* Avarinio sustojimo trikampį ir lietpaltę.
* Žibintuvėlį.
* Tarptautinį telefono numerį pagalbai (ne tik vietinį Olandijos, kuris gali neveikti užsienyje).
Jeigu mikroautobusas sugenda Vokietijoje, dažniausiai pagalba atvyksta greitai, tačiau tai gali kainuoti brangiai. Jeigu sugenda Lenkijoje arba Lietuvoje – reikia kantrybės. Visada pasilikite saugumo atstumu nuo kelio (už apsauginių grotelių) ir laukite pagalbos už transporto priemonės ribų.