Kaip greitai galima gauti siuntą iš Olandijos su mikroautobusu?

Tarptautinės prekybos dinamina ir vis daugiau lietuvių verslų bei privačių asmenų ieško efektyvių būdų užtikrinti krovinių judėjimą tarp Lietuvos ir Nyderlandų. Olandija, kaip vienas pagrindinių logistikos centrų Europoje, vysto intensyvią prekybą, o Lietuva, savo ruožtu, yra strategiškai patogi vieta krovinių persiuntimui į šiaurę ir rytus. Vienas dažniausiai pasitaikančių klausimų, kuriuos girdiu iš savo klientų, yra susijęs su laiku – kaip tiksliai ir, svarbiausia, kaip greitai galima gauti siuntą iš Olandijos, kai transportavimui naudojamas mikroautobusas?

Dirbęs šioje srityje daugiau nei dvi dešimtis metų, esu matęs, kaip pasikeitė logistikos reikalavimai ir lūkesčiai. Anksčiau svarbiausia buvo kaina, tačiau šiandien, kai tiekimo grandinės tampa vis trumpesnės, o „just-in-time“ (tik laiku) principas tampa standartu, laiko faktorius dažnai nulemia bendrą sėkmę. Mikroautobusų transportavimas (dažnai vadinamas „krovinių taksi“ arba mažmeniniu pervežimu) tampa vis populiaresnis dėl savo lankstumo. Šiame straipsnyje aš detaliai paaiškinsiu, nuo ko priklauso pristatymo greitis, kokių kliūčių galima tikėtis ir kaip tinkamai suplanuoti siuntą, kad ji pasiektų adresatą kuo greičiau.

Svarbu suprasti, kad kai kalbame apie mikroautobusą, mes kalbame apie transporto priemonę, kurios talpa yra mažesnė nei didžiojo sunkvežimio, tačiau ji turi neabejotinų privalumų miesto sąlygomis ir greičio požiūriu. Tačiau greitis nėra pastovi vertė – jis yra kintantis dydis, priklausantis nuo maršruto, krovinių konsolidacijos, oro sąlygų ir, žinoma, pačių vairuotojų darbo režimo. Žemiau išsamiai analizuosiu visus šiuos aspektus.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Kadangi ši tema labai plati, klientai dažnai turi panašių abejonų. Surinkau dešimt dažniausiai užduodamų klausimų ir atsakymų į juos, padėsiančių suprasti visą procesą.

1. Koks yra vidutinis siuntos pristatymo laikas iš Olandijos į Lietuvą mikroautobusu?

Vidutinis, optimaliai suplanuoto siuntos pristatymo laikas iš Olandijos (pvz., iš Roterdamo, Amsterdamo ar Eindhoveno regiono) į Lietuvą mikroautobusu svyruoja nuo 2 iki 3 darbo dienų. Tai yra standartinis laikotarpis, kurį užtikrina patikimos logistikos kompanijos. Jei siunta yra iš karto įkeliama ir vairuotojas vyksta tiesiai be didelių sustojimų, šis laikas gali trukti net 36–48 valandų, tačiau tai yra dažniau išimtis, o ne taisyklė.

Reikia atsižvelgti į tai, kad mikroautobusai dažnai veža kelis klientų krovinius vienu metu (konsolidacija). Tai reiškia, kad vairuotojas turi apvažiuoti keletą įkrovos vietų Olandijoje prieš išvykstant ir panašų skaičių iškrovos vietų Lietuvoje atvykus. Kiekvienas sustojimas užima laiko – nuo 30 minučių iki 2 valandų, priklausomai nuo to, ar reikia naudotis keltuvu, ar krovimas atliekamas rankiniu būdu. Be to, patys vairuotojai turi laikytis darbo ir poilsio laiko apribojimų. Kelionė apima maždaug 1600–1800 kilometrų viena kryptimi. Vienas vairuotojas juridinių apribojimų (tachografo duomenys) negali įveikti tokiame atstumo per vieną dieną be ilgos pertraukos, todėl naktinis poilsis yra privalomas, kas ir lemia šias 2–3 dienas.

2. Ar įmanomas „ekspresinis“ pristatymas per 24 valandas?

Taip, tai įmanoma, tačiau tai yra speciali paslauga, kuri kainuoja žymiai brangiau ir reikalauja specifinių sąlygų. Norint gauti siuntą per 24 valandas (arba net mažiau), reikia užsakyti vadinamąjį „dedicated“ arba tiesioginį reisą. Tokiu atveju mikroautobusas yra nuomojamas tik vienam klientui, ir jis nustoja tik degalams ar trumpam poilsiui.

Esu matęs tokių atvejų, kai gamyklai trūksta vienos kritinės detalės, kad sustotų visa linija, ir tada pinigai nebebegia svarbiausi. Tokiu atveju vairuotojas gali pradėti važiavimą vakare, naktį įveikti didžiąją kelionės dalį (jei leidžia eismo taisyklės) ir ryte jau būti Lietuvoje. Tačiau čia būtina ir vairuotojų komanda (du vairuotojai viename automobilyje), kas leistų keistis be ilgos stabdymo pertraukos. Jei mikroautobuse važiuoja vienas vairuotojas, 24 valandų terminas be pažeidžiant taisyklių yra beveik neįgyvendinamas dėl 4,5 valandų vairavimo ciklo apribojimų. Todėl, jei kalbate apie 24 valandas, būtinai aptarkite galimybę naudoti du vairuotojus.

3. Kokios faktoriai dažniausiai prailgina pristatymo laiką?

Per savo ilgą karjerą pastebėjau, kad vėlavimai dažniausiai nėra susiję su pačiu važiavimo greičiu, o su išankstinio planavimo trūkumu ar išoriniais veiksniais. Vienas pagrindinių veiksnių yra netinkamai paruošti dokumentai. Nors Olandija ir Lietuva yra Šengeno zonoje ir ES rinkoje, kai kurie kroviniai (pvz., tabako gaminiai, alkoholis, gyvūnai ar kai kurios chemijos prekės) gali reikalauti specialių leidimų ar papildomų deklaracijų. Jei vairuotojas pasiekia sieną ar patikros punktą ir trūksta dokumentų, pristatymas sustoją dienai ar dviem.

Kitas dažnas faktorius yra eismo sąlygos, ypač Vokietijoje ir Belgijoje, pro kurias eina maršrutas. Autobanų remontai Vokietijoje yra amžina problema, o juos lydi dideli spūstys, kurios gali prailginti kelionę kelias valandas. Taip pat orai: žiemos metu, ypač pasienyje su Lenkija ar Vokietija, smarkus sniegas ar ledo tirpimas gali visiškai sustabdyti judėjimą. Galiausiai, kliento patys vėlavimai: jei sutartyje numatyta, kad klientas turi būti pasiruošęs iškrauti siuntą tam tikru laiku, o jo nėra – tai automatiškai pastumia visą grafiką pirmyn, neigiamai paveikiant kitus to paties mikroautobuso klientus.

4. Kaip kelių atstumas ir vairuotojų poilsis įtakoja greitį?

Atstumas tarp, tarkime, Amsterdamo ir Vilniaus yra apie 1700 km. Teoriškai, važiuojant vidutiniu 80 km/h greičiu (įskaitant sustojimus), kelionė užtruktų maždaug 21 valandą. Tačiau mes negalime ignoruoti fizinio vairuotojų limitų. ES reglamentai (EGS 561/2006) griežtai reguliuoja šiuos klausimus. Vairuotojas gali vairuoti ne ilgiau kaip 4,5 valandas po to privalo padaryti 45 minučių pertrauką. Po 9 valandų vairavimo jis privalo atlikti ne mažiau kaip 11 valandų nepertraukiamo poilsio (arba 9 valandų, jei tai yra savaitinis poilsis, tačiau tai sudėtingesnė schema).

Tai reiškia, kad net jei vairuotojas važiuoja ekspresiniu režimu, jis vis tiek privalo sustoti pernakvoti. Paprastai nakvynė planuojama maždaug pusiaukelėje – Vokietijoje arba Lenkijoje. Todėl, net ir idealiausiais atvejais, viena kryptis užtrunka mažiausiai 20–24 valandas, įskaitant privalomas pertraukas. Jei maršrutas eina per miestus, kuriose yra „žaliosios zonos“ (apribota įvažiavimo zona sunkiasvoriams transportui), tai taip pat sukuria papildomų nukrypimų ir laiko nuostolių.

5. Ar reikia mokėti muito arba customo procedūrų, ir tai užtrunka?

Nes Olandija ir Lietuva yra Europos Sąjungos narės, standartinės prekės (ne ES išorės atėjusios) nėra customuojamos (peržiūrimos muitinės) sienoje. Nėra muitinių postų, kur reikėtų stovėti eilėse dokumentų patikrinimui. Tai yra milžiniškas pranašumas palyginti su pervežimais iš Jungtinės Karalystės ar Šveicarijos. Taigi, dažniausiai much (muitinės) procedūros neužtrunka nė minutės, nes jų iš viso nėra.

Tačiau yra vienas „bet“. Jei siunta yra dalis platesnės logistikos grandinės, pavyzdžiui, prekės atvyksta iš Azijos į Roterdamo uostą ir tik turi būti pervežtos į Lietuvą, tai gali reikšti T1 procedūrą (tranzitas). Tokiu atveju reikia tvarkingai pateikti EXS (eksporto) deklaraciją. Jei dokumentai yra tvarkingi ir pateikti elektroniniu būdu (NCTS sistema), tai taip pat neužtrunka ilgiau nei keletas minučių. Problemos kyla tik tada, kai duomenys nesutampa arba trūksta numerių. Tačiau, kalbant apie paprastą B2B (verslo į verslą) siuntą, pirkėjui Olandijoje pirkus prekę ir norint ją atvežti į Lietuvą, muitinės procedūros laiko neima.

6. Kaip krovinio konsolidacija (grupinis pervežimas) veikia pristatymo greitį?

Tai yra kritiškai svarbus punktą. Dauguma klientų, renkasi mikroautobusą dėl kainos, o ne dėl greičio. Kadangi mikroautobuso talpa yra apie 1,5 tonos (arba 8–10 Europos paletų), logistikos kompanijos stengiasi užpildyti tą erdvę, kad padaryti reisą ekonomiškai pelningą. Tai vadinama konsolidacija. Pavyzdžiui, vairuotojas gali atvykti į Olandiją pirmadienį, tačiau jis laukia, kol surinks pakankamai krovinių iš skirtingų siuntėjų. Jis gali apvažiuoti 5 sandėlius Eindhoveno regione, 3 Roterdame ir 2 netoli Utrechto.

Šis surinkimo etapas gali trukti nuo pusės dienos iki visos dienos. Tik kai mikroautobusas pilnai užkrautas, jis išvyksta į Lietuvą. Tas pats pasikartoja ir Lietuvoje – vairuotojas atvyksta, pavyzdžiui, į Kauną, bet pirmiausia iškrauna klientą Vilniuje, tada Panevėžyje ir tik paskui jūsų siuntą. Jei esate paskutinis iškrovos sąraše, jūsų laukimo laikas gali padidėti dar viena diena lyginant su tuo, kuris yra pirmas. Todėl, jei greitis yra prioritetas, visada klauskite apie „tiesioginį krovinį“ (direct cargo), kai jums nereikia laukti kitų.

7. Ar savaitės diena (pvz., penktadienis) turi įtakos greičiui?

Absoliučiai taip. Logistikoje savaitės dienos nulemia viską. Jei užsakote siuntą iš Olandijos ketvirtadienį vakare ar penktadienį ryte, tikimybė, kad ji bus pristatyta tą pačią savaitę, yra labai maža. Kodėl? Todėl, kad vairuotojai stengiasi nevažiuoti per savaitgalius. Pirmiausia, jie turi poilsio dienas. Antra, dauguma gavėjų Lietuvoje ir Olandijoje (sandėliai, parduotuvės) dirba tik darbo dienomis ir nėra atidaryti šeštadienį ar sekmadienį.

Jeigu siunta pasiekia Lietuvą penktadienio vakarą, ji dažniausiai lieka vairuotojui arba perkeliamą į tarpinį sandėlį ir laukia iki pirmadienio ryto. Taigi, siunčiant penktadienį, faktinis pristatymo laikas gali išsiplėsti iki 4–5 dienų. Mano patarimas kaip eksperto: stenkitės planuoti siuntas pradžioje savaitės (pirmadienis, antradienis). Tuod tikimybė gauti siuntą tą pačią arba kitą dieną (antradienį–trečiadienį) yra didžiausia. Be to, reikia atsižvelgti į šventes – tiek Olandijoje, tiek Lietuvoje. Jei Olandijoje yra „Karaliaus diena“ ar kitos šventės, sandėliai gali būti uždaryti, kas sustabdys visą procesą.

8. Kokios yra mikroautobuso talpos limitai, ir ar tai apsunkina greitą pristatymą?

Mikroautobusai, naudojami tarptautiniams pervežimams, dažniausiai yra parenkami taip, kad atitiktų maksimalias galimybes, tačiau juos taip pat riboja techniniai ir teisiniai normatyvai. Standartinis transportavimo mikroautobusas (pvz., Ford Transit, Mercedes Sprinter, VW Crafter) gali pakrauti apie 800–1000 kg svorio (priklausomai nuo to, kiek svorio sveria pats vairuotojas ir kuras) arba tūriu užpildyti iki 15–20 kubinių metrų erdvės. Jei jūsų siunta yra labai sunki (pvz., metalo gaminiai) arba labai apsisaugojusi (volumetriška, bet lengva, kaip putų plastikas), gali kilti problemų.

Jei siunta peržengia leistiną svorį, vairuotojas gali būti nubaustas, o krovinys – iškrautas arba perkeltas į kitą, didesnę transporto priemonę. Tai, žinoma, labai sulėtina pristatymą. Taip pat, jei siunta yra netvarkinga (pvz., didelė sofa, kurią sunku įtraukti pro duris), tai užtrunka daugiau laiko įkrovimo ir iškrovimo metu. Greitas pristatymas priklauso ne tik nuo to, kaip greitai vairuotojas važiuoja, bet ir nuo to, kaip lengvai krovinys „lenda“ į mašiną. Gerai supakuotos, standartinių matmenų (krumpliaračiais arba ant paletų) siuntos visada juda greičiau.

9. Kaip sekti siuntos judėjimą realiu laiku, kad nereikėtų nerimauti?

Šiuolaikinėje logistikoje vizualumas yra raktas. Nebėra tų laikų, kai reikėjo skambinti dispečeriui ir klausti „kur mano mašina?“. Profesionalios kompanijos suteikia galimybę sekti siuntą naudojant GPS sekimo sistemas. Dažniausiai, kai užsakovate pervežimą, gaunate nuorodą arba prisijungimo duomenis prie kurjerinės sistemos.

Ten galite matyti, kur yra vairuotojas realiu laiku, ar jis jau išvyko iš Olandijos, ar sustojo poilsio. Taip pat dažnai nustatomi automatiniai pranešimai: „Siunta pasiekė tarpinį sandėlį“, „Siunta iškeliama į paskutinę stotelę“. Tai leidžia klientui tiksliai suplanuoti savo laiką – žinoti, kada reikia būti sandėlyje ar namuose. Jei matote, kad vairuotojas sustojo vietoje ilgiau nei įprasta, galite iškarto susisiekti su logistikos vadybininku ir išsiaiškti priežastį (pvz., techninė gedimas ar eismo spūstis). Tokia skaidrumo lygis padeda išvengti nereikalingo streso ir leidžia jausti kontrolę.

10. Ką daryti, kad užtikrinti kuo greičiausią siuntos gavimą?

Remdamasis savo patirtimi, pateiksiu keletą praktinių patarimų. Pirmiausia, kuo ankščiau užsakykite pervežimą. Jei žinote, kad prekės bus paruoštos Olandijoje pirmadienį, praneškite pervežėjui jau penktadienį. Tai leis jam sudėlioti maršrutą taip, kad jūsų siunta būtų pirmoji arba viena iš pirmųjų.

Antra, užtikrinkkite, kad dokumentai yra tvarkingi. PVM mokėtojo numeriai, adreso duomenys, kontaktiniai telefonai gavėjo ir siuntėjo – viskas turi būti tikslu. Jei vairuotojas atvyks į adresą, kurio nėra, arba negalėsus susisiekti su gavėju, jis praras kelias valandas, kurias gaila.

Trečia, pasirūpinkite išankstine iškrova. Jei tai yra prekės į parduotuvę, pasirūpinkite, kad sandėlininkas būtų pasiruošęs priimti prekes. Dažnai vėlavimą sukelia ne vairuotojas, o gavėjas, kurio „nebuvo namuose“ arba kuris negalėjo iškelti prekių dėl techninių priežasčių (nėra keltuvo, nėra žmonių). Greitis – tai bendra dviejų pusių atsakomybė.