Kainos keleivių pervežimui į Olandiją – viskas, ką reikia žinoti

Įvadas

Olandija, arba Nyderlandai, jau daugelį dešimtmečių išlieka viena populiariausių kryptimi lietuviams, kurie ieško darbo arba planuoja aplankyti savo artimuosius, jau gyvenančius šioje šalyje. Kasdien tarp Lietuvos ir Olandijos važiuoja šimtai žmonių, ir kiekvienas iš jų prieš kelionę susiduria su tuo pačiu klausimu: „Kiek tai kainuos?“. Atrodo, kad atsakymas turėtų būti paprastas, tačiau tarptautinių keleivių pervežimų srityje dirbantis žmogus gali pasakyti, kad kainos formavimasis yra kur kas sudėtingesnis nei gali atrodyti pirmam žvilgsniui.

Per savo daugiau kaip dvidešimtmetę praktiką šioje srityje mačiau, kaip kainos svyruoja priklausomai nuo degalų kainos rinkoje, sezoninių sunkumų ir netgi nuo to, kokiais keliais vairuotojas turi važiuoti tam, kad pristatytų keleivį į pačią Olandijos gilumą – į tokias vietas kaip Eindhovenas, Tilburgas arba net mažesnius miestelius prie Vokietijos sienos. Šiame straipsnyje aš neįvardinsiu tikslaus skaičiaus eurais, nes jis gali keistis rytoj, tačiau aš išsamiai paaiškinsiu, iš ko susiformuoja galutinė kaina, kokias paslėptas išlaidas turėtumėte žinoti ir kaip pasirinkti tinkamiausią pervežimo būdą, kad jūsų piniginė nepatirtų per didelio smūgio.

Verta paminėti, kad Olandija nėra tik Amsterdamas. Tai didelė šalis, su tankiu kelių tinklu, savo specifiniais eismo taisyklėmis ir, žinoma, mokesčiais. Kainodara keleivių pervežimui į šią šalį priklauso ne tik nuo atstumo, kuris yra apie 1500–1700 kilometrų viena kryptimi, bet ir nuo logistikos sudėtingumo. Mes pasikalbėsime apie tai, kodėl pigiausias pasiūlymas visada nėra geriausias, kaip atpažinti patikimą vežėją ir kodėl kaina gali skirtis net 50 proc. priklausomai nuo to, kada ir kaip užsakykite kelionę. Sėskite patogiau, nes ši informacija padės jums sutaupyti ne tik pinigų, bet ir nervų.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Šioje skyriuje suformulavau ir atsakiau į dešimt dažniausiai klientų užduodamų klausimų, susijusių su keleivių pervežimo kainomis į Olandiją. Šie atsakymai paremti ilgamete praktika ir žiniomis apie rinkos realijas.

1. Kokia vidutinė keleivių pervežimo į Olandiją kaina dabar?

Vidutinės kainos nurodyti yra sudėtinga, nes rinka yra segmentuota. Tačiau, remiantis dabartinėmis rinkos realijomis, galime išskirti tris pagrindinius kainų ruožus. Jeigu kalbame apie reguliarius autobusų reisus (pvz., „Ecolines“ ar panašius bendrovių maršrutus), bilieto kaina svyruoja nuo 80 iki 120 eurų viena kryptimi, priklausomai nuo užsakymo ankstyvumo ir sezono. Tai ekonomiškiausias variantas.

Jei kalbame apie mažesnių mikroautobusų (8–19 vietų) pervežimus, kurie dažniausiai yra greitesni ir siūlo daugiau komforto (daugiau vietos kojoms, mažiau sustojimų), kaina paprastai kyla iki 150–200 eurų. Galiausiai, individualus pervežimas „durų į duris“, kai automobilis yra nuomojamas tik jums ar jūsų mažai grupei, kainuoja nuo 400 iki 600 eurų ir daugiau, priklausomai nuo išlaipinimo vietos Olandijoje. Taigi, vidutiniškai reikia skirti maždaug 150 eurų, jeigu norite keliauti kokybišku nepertraukiamu mikroautobusu.

2. Kokius veiksnius labiausiai įtakoja galutinę bilieto kainą?

Yra keletas pagrindinių veiksnių, kurie lemia, kiek sumokėsite už kelionę. Pirmasis ir akivaizdžiausias – degalų kaina. Maršutas Lietuva–Olandija ir atgal sudaro apie 3000–3500 kilometrų. Mikroautobusui, kuris vidutiniškai sunaudoja 10–12 litrų šimtui, tai reiškia 350–400 litrų degalų. Net nedidelis degalų kilos pokytis rinkoje gali pakeisti kelionės savikainą dešimtimis eurų.

Antrasis veiksnys – kelių mokesčiai Vokietijoje, Belgijoje ir pačioje Olandijoje. Norint nuvažiuoti greičiausia ir patogiausia, reikia mokėti už važiavimą automagistralėmis (Vignette system Vokietijoje, mokesčiai už tiltus ir tunelius Belgijoje bei Olandijoje). Trečias veiksnys – laikas. Vairuotojo darbo laikas reglamentuoja ES teisės aktai. Ilgos kelionės reikalauja nakvynės viešbutyje, o tai – papildomos išlaidos, kurios taip pat įskaičiuojamos į bilieto kainą. Galiausiai, įtakos turi paklausa – šventėmis, atostogų pradžioje ar mokslo metais kainos natūraliai aukštėja, nes visi nori keliauti tuo pačiu metu.

3. Ar pigiau keliauti autobusu ar užsisakyti vietą mikroautobuse (shuttle)?

Tai vienas dažniausiai diskutuotų klausimų. Reguliarus autobusas yra pigiausias dėl ekonomijos masto – jis veža 50 keleivių vienu metu, todėl kaina vienam keleiviui išsidalija labai mažai. Tačiau čia prasideda „užuominos“. Autobusai dažnai sustoja didžiuosiuose miestuose (Kaunas, Vilnius, Varšuva, Berlynas, Amsterdamas), o jums gali tekti dar važiuoti vietiniu transportu iki galutinės paskirties vietos.

Mikroautobusai (shuttle pervežimai) paprastai yra brangesni, tačiau siūlo „durų į duris“ principą arba sustoja artimiausioje taške. Jeigu jūsų tikslas yra ne pagrindinis Olandijos miestas, o pvz., Breda ar Roosendaal, mikroautobusas gali jums padėti sutaupyti laiko ir pinigų, kuriuos būtumėte išleidę papildomam traukiniui arba taksi. Taigi, jeigu kaina yra vienintelis kriterijus – rinkitės autobusą. Jeigu vertinate laiką ir patogumą – mikroautobusas bus pigesnis bendrai išlaidų apskaičiavimo prasme (nereikės nakvynei viešbutyje prieš išlaipinimo vietą ar brangaus taksi galinėje stotyje).

4. Ar kaina priklauso nuo to, iš kurio Lietuvos miesto išvykstu?

Absoliučiai taip. Dauguma klientų mano, kad kaina yra fiksuota visai Lietuvai, tačiau logistika daro savo. Maršrutas dažniausiai formuojamas pagal pagrindinę ašį Vilnius – Kaunas – Klaipėda. Jeigu gyvenate šiame „koridoriuje“ (pvz., Panevėžys, Kėdainiai, Marijampolė), kaina paprastai yra standartinė, nes vairuotojas vis tieka važiuoja pro šiuos miestus.

Tačiau jeigu gyvenate toliau nuo pagrindinės magistralės, pvz., Utenoje, Zarasuose, Telšiuose ar Tauragėje, pervežėjui tenka nukrypti iš maršruto. Tai reiškia papildomus kelius, papildomą degalų suvartojimą ir, svarbiausia, papildomą vairuotojo laiką. Dauguma vežėjų tokiu atveju taiko papildomą mokestį arba susitinka dėl susitikimo artimiausame mieste esančiame magistralėje. Pavyzdžiui, keleiviui iš Vilniaus kaina gali būti 150 eurų, o keleiviui išAnykščių – 170 eurų dėl reikalingo nukrypimo.

5. Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių, apie kuriuos reikia žinoti?

Esu dirbęs srityje pakankamai ilgai, kad pasakyčiau: „paslėptų“ mokesčių neturėtų būti, jeigu pasirinksite patikimą pervežėją. Tačiau būkite budrūs su dalykais, kurie dažnai nurodomi smulkiu šriftu arba primenami vėlai. Vienas tokių dalykų – bagažo mokestis. Standartinis kiekis yra viena didelė ir viena maža bagažo dalis. Jeigu vežate dviratį, muzikinį instrumentą, didelę kraitę ar kitokį neįprastą krovinią, tai gali kainuoti papildomai 20–50 eurų už vietą krove.

Taip pat atkreipkite dėmesį į mokesčius už bilieto išdavimą arba bankinių pavedimų mokestį, jeigu mokate pavedimu. Kai kurios kompanijos gali paprašyti papildomo mokestio už specialų vietos pasirinkimą (pvz., priešais nejudamą sėdynę) arba už gyvūno pervežimą (kurioms kompanijoms tai visai draudžiama, kitoms – kainuoja apie 30–50 eurų dėl specialios dėžės reikalavimų). Visada klauskite apie šiuos dalykus iš karto, kad nenuviltumėtės prieš pat išvykimą.

6. Kaip kelionės data ir laikas įtakoja bilieto kainą?

Kaip ir aviacijoje, keleivių pervežimo srityje galioja paklausos ir pasiūlos dėsnis. Brangiausia keliauti yra švenčių laikotarpiais (Kalėdos, Velykos, Naujieji Metai) ir vasaros atostogų pradžioje (birželį–liepą), kai į Olandiją plaudo daugiausia sezoninių darbuotojų. Tuo metu kainos gali padidėti 20–30 proc. palyginti su „plokščiuoju“ sezonu (rudenį or žiemą, išskyrus šventes).

Taip pat svarbu užsakymo laikas. Geriausi pervežėjai siūlo „Early Bird“ (paukščio) nuolaidas. Jeigu užsakote bilietą mėnesį ar du iš anksto, galite sutaupyti iki 15–20 proc. Paskutinės minutės pirkimas dažnai būna brangiausiai, nes vietų jau mažai, o logistika jau sutvarkyta – tuomet pervežėjas gali leisti sau padidinti kainą, nes žino, kad keleiviui reikia važiuoti būtent tuo reisu. Taip pat reikia prisiminti, kad naktiniai išvykimai (pvz., iš Vilniaus 22:00) gali būti šiek tiek pigesni nei dieniniai, dėl mažesnio eismo intensyvumo kelyje.

7. Kuo skirsiąsi kainos vykstant į didžiuosius (Amsterdamas, Roterdamas) ir mažuosius Olandijos miestus?

Skirtumas gali būti nemenkas. Didieji miestai, tokie kaip Amsterdamas, Roterdamas, Utrechtas ar Haga, yra pagrindiniai maršrutų taškai. Ten važiuoja beveik visi autobusai ir mikroautobusai, todėl konkurencija didelė, o kainos – konkurencingos. Be to, ten dažniausiai yra didelės stotys, kur vairuotojai gali lengvai ir greitai išlaipinti keleivius be papildomų nukrypimų.

Tačiau jeigu jūsų kelionės tikslas yra mažesnis miestas, pvz., Drachtenas, Heerenveenas, Maastrichtas ar netgi kuris nors kaimelis Limburgo provincijoje, situacija keičiasi. Vairuotojui tenka išvykti iš pagrindinio maršruto, važiuoti mažesniais keliais, kur greitis žemesnis (daug kur Olandijoje greičio ribos 50 ar 70 km/h, yra daug „sleeping policemen“ – greičio mažinimo kalnelių). Tai suvartoja daugiau laiko. Dauguma pervežėjų tokiu atveju taiko fiksuotą papildomą mokestį (pvz., +30–50 eurų) arba skaičiuoja kainą pagal atstumą nuo artimiausio „didžiojo“ miesto. Prieš užsakydami klauskite: „Ar tai yra pagrindinis maršrutas?“.

8. Ar galima gauti nuolaidą grįžtant arba keliaujant grupe?

Taip, tai vienas efektyviausių būdų sumažinti savo išlaidas. Dauguma pervežimų kompanijų siūlo nuolaidas grįžtamiesiems bilietams. Pavyzdžiui, viena kryptis gali kainuoti 160 eurų, o abiejų krypčių bilietas gali kainuoti 280–300 eurų. Tai suteikia apie 10–15 proc. ekonomijos. Kompanijoms tai naudinga, nes jiems užtikrinamas keleivis grįžtant, o keleiviui – aiškus planas ir sutaupyti pinigai.

Dar didesnės nuolaidos galimos keliaujant grupe. Jeigu susirenkate 4–5 asmenų grupę ir užsakykite visą mikroautobusą (arba jo dalį), galite derėtis dėl grupinio bilieto. Tokiu atveju kaina vienam asmeniui gali nukristi žymiai žemiau standartinės, nes pervežėjas užpildo transporto priemonę greičiau ir sumažina riziką važiuoti tuščia. Taip pat nuolaidos taikomos vaikams (paprastai iki 12 metų suaugusiojo kelių kaina) ir studentams (turintiems ISIC kortelę), tačiau tai priklauso nuo konkretaus pervežėjo vidinės tvarkos.

9. Kodėl keliaujant savo automobiliu gali atrodyti pigiau, tačiau iš tiesų brangiau?

Daugelis žmonių paskaičiuoja taip: „Degalai į abi puses kainuos 300 eurų, jei mes važiuojame dviem, tai po 150 eurų – tai tas pats, kiek kainuoja bilietas“. Tačiau šis skaičiavimas yra klaidingas, nes jame neįskaičiuojamos „automobilio dėvėjimosi“ išlaidos ir paslėpti rizikos. 3500 km kelionė – tai didžiulis nuvilkimas jūsų automobiliui. Reikės keisti aliejų, padangas nusidėvės labiau, techninės priežiūros intervalas sutrumpės.

Be to, reikia įvertinti laiką. Vairuotojui profesionalui šis kelias užtrunka apie 18–20 valandų su sustojimais. Jums, jeigu nėrate įpratę važiuoti tokius atstumus, gali prireikti ilgesnio laiko, daugiau poilsio, o gale būsite pavargę. Olandijoje kelių eismo taisyklės griežtos, parkavimas miestuose brangus, o ir rizika susidūrti su eismo įvykiu tokiame ilge maršrute visada yra. Sumokėję už pervežimą, jūs perkeliate riziką ir atsakomybę ant profesionalios kompanijos pečių, galite miegoti kelyje, o atvykę esate darbingi. Todėl, įvertinant viską, bilietas dažnai yra ekonomiškesnis sprendimas.

10. Kaip sužinoti tikrąją kainą ir išvengti apgavysčių?

Rinkoje, kaip ir visur, yra ir sąžiningų vežėjų, ir tokių, kurie bando uždirbti iš neįprasčiamų dalykų. Norint sužinoti tikrąją kainą, visada prašykite pateikti pilną kainos apskaitą arba susipažinti su kompanijos „Terminais ir sąlygomis“. Patikimas pervežėjas niekada neslėps pagrindinių sąnaudų.

Atkreipkite dėmesį į pervežimo kompanijos įvaizdį. Jeigu svetainė atrodo mėgėjiška, nėra kontaktinio telefono arba adreso, o kaina yra neįtikėtai žema (pvz., 80 eurų į Olandiją mikroautobusu, kai kiti kainuoja 150), tai turėtų įtarimo šauksmas. Tokių atvejų buvo, kai vairuotojas nukeliaudavo iki Vokietijos ir prašydavo papildomo pinigų už toliau važiavimą, grasindamas išlaipinti keleivį kelio viduryje.