Kada mikroautobusas grįžta iš Olandijos į Lietuvą? Eksperto Išsamus Vadovas

Įvadas

Per daugiau nei dvidešimt metų dirbau tarptautinių pervežimų srityje, o man akys matė viską – nuo mažųjų keleivių automobilių iki sunkiasvorių konvojų, kertančių visą Europos žemyną. Vienas dažniausiai pasitaikančių klausimų, kurį girdžiu iš klientų, yra dešimtųjų (o gal šimtųjų) kartą tas pats: „Kada mano mikroautobusas grįš iš Olandijos į Lietuvą?“ Atrodo paprasta užklausa, tačiau už ja slepiasi sudėtingas logistikos mechanizmas, kurį suformuoja ne tik atstumas, bet ir įstatymai, oro sąlygos, techninė būklė ir, žinoma, žmogiškasis faktorius.

Olandija (Nyderlandai) yra viena pagrindinių naudotų bei naujų mikroautobusų rinkų visoje Europoje. Lietuvos verslininkai, keleivių pervežėjai ir tiesiog asmeniniai pirkėjai nuolat vyksta į šias šalis įsigyti transporto priemonių. Tačiau nupirkti mikroautobusą – tik puse darbo. Kita, dažnai ilgesnė ir neramesnė pusė, yra jo saugus ir laiku atgabentas į Lietuvą.

Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kas tiksliai lemia grįžimo laiką. Mes neapsiribosime sausais skaičiais, nes logistikoje 1 plius 1 visada ne lygu 2. Mes panagrinėsime realius procesus: vairuotojo darbo laiką, kelio sąlygas, dokumentacijos niuansus ir tai, kaip visi šie elementai susipina į vieną visumą. Jei jūs laukiate savo mikroautobuso arba planuojate jo įsigyjimą, šis informacijos blokas padės jums suprasti, ką tiksliai reiškia „kelionė“ ir kodėl reikėtų kantriai laukti, net jei atrodo, kad transporto priemonė užstrigo vietoje.

Svarbiausia, ką reikia suprasti iš pat pradžių: tarptautinis pervežimas nėra tiesius važiavimas iš taško A į tašką B taip, kaip važiuotumėte atostogauti. Tai yra reglamentuotas procesas, kur kiekviena valanda yra planuojama, o kiekviena nukrypimą nuo grafiko tenka kompensuoti poilsio laiku. Taigi, panagrinėkime išsamiai.

DUK (Dažnai Užduodami Klausimai)

1. Koks vidutinis laikas, per kurį mikroautobusas nukeliauja iš Olandijos į Lietuvą?

Atsakant tiesiogiai ir be aplinkybių, standartinis, planuotas pervežimas iš Olandijos (pvz., iš Roterdamo ar Eindhoveno regiono) iki Lietuvos (Vilniaus ar Kauno) paprastai trunka nuo 2 iki 4 dienų. Tačiau tai yra labai apibendrintas skaičius. Esu matęs atvejus, kai vairuotojas, važiuodamas be didesnių problemų, šį atstumą įveikdavo per 36 valandas (nepažeisdamas poilsio režimo!), tačiau taip pat buvau situacijų, kai dėl techninių gedimų ar užstrigusių muitų procedūrų kelionė užtrukdavo savaitę.

Profesionalioje logistikoje mes dažnai kalbame ne apie dienas, o apie vairuotojo darbo ir poilsio grafikus. Atstumas tarp šių šalių svyruoja apie 1600–1800 km, priklausomai nuo tikslaus išvežimo vietos ir pristatymo adreso. Tokį atstumą sunkvežimis su mikroautobusu priekaboje arba su vairuotoju, vairuojančiu patį mikroautobusą, neįmanoma įveikti viena diena dėl griežtų Europos Sąjungos darbo laiko apribojimų. Todėl, kai sakau „2–4 dienos“, tai įtraukia ne tik važiavimo laiką, bet ir privalomus pernakvojimus, bei potencialus laukimo laikus prie kliento ar prie techninės apžiūros stoties Olandijoje prieš išvykstant.

2. Kaip vairuotojo darbo laikas (tachografas) veikia grįžimo datą?

Tai, manau, yra vienas svarbiausių ir dažniausiai nepaisomų faktorių. Esu vairuotojas ir žinau, koks tai slaptas malonumas važiuoti greitais keliais, tačiau mūsų srityje galioja griežtos taisyklės, kurias kontroliuoja tachografas. Pagal ES reglamentą, vairuotojas gali vairuoti ne ilgiau kaip 4,5 valandas be pertraukos. Po to privaloma padaryti 45 minučių pertrauką (kuri gali būti padalinta į 15 minučių ir 30 minučių). Be to, per paros vairuotojas negali dirbti daugiau kaip 9 valandas (išskirtiniais atvejais – 10 valandų ne daugiau kaip du kartus per savaitę).

Ką tai reiškia jums, klientui? Tai reiškia, kad net jei atstumas atrodo „įveikiamas“ per dieną, vairuotojas fiziškai privalo sustoti. Jei jis išvyksta iš Olandijos pirmadienio rytą, jis gali nukeliauti tik iki Vokietijos arba Lenkijos sienos, kur turi praleisti naktį (poilsis turi būti ne trumpesnis kaip 11 valandų). Tik antrąją dieną jis gali tęsti kelionę per Lenkiją ir atvykti į Lietuvą. Jeigu vairuotojas pradeda savo darbą vėlai pavakaryje, jis gali įveikti tik nedaug atstumo prieš privalomą poilsio pertrauką, kas automatiškai atidėlioja atvykimą dar diena. Tai ne vairuotojo tinginys, tai saugumo reikalavimas, nuo kurio negalima nukrypti.

3. Ar savaitgaliai ir šventės turi įtakos pervežimo trukmei?

Absoliučiai taip. Tai yra klasikinė klaida, kurią daro klientai, pirmą kartą užsakydami transportą. Jei jūsų mikroautobusas paruoštas išvežimui Olandijoje penktadienį, o vairuotojas atvyksta jį paimti vėlai vakare, didžiulė tikimybė, kad jis neprasidės važiuoti šia kryptimi tą pačią dieną. Kodėl? Todėl, kad Vokietijoje ir kai kuriose kitose šalyse galioja ribojimai sunkiasvorio transporto (virš 7,5 tonos) judėjimui naktį ir savaitgaliais.

Net jei pervežimas atliekamas lengvesniu transportu (pvz., mikroautobusu su priekaba arba tiesiog važiuojant patį mikroautobusą, kuris gali būti lengvesnis), savaitgaliai vis tieka sukelia „efekto peties“ problemą. Vairuotojai taip pat turi savo gyvenimus, ir dauguma logistikos kompanijų planuoja maršrutus taip, kad vairuotojai ilsėtųsi namuose arba bazuotųsi savaitgaliais. Jei mikroautobusas užsakomas sekmadienį, reali jo išvykimo data gali būti tik pirmadienio ryto ar net pietų hours. Be to, muitinės postai ir techninės apžiūros stotys Olandijoje savaitgaliais dažnai dirba sutrumpintą grafiką arba nedirba visai, kas gali uždelsti dokumentų paruošimą ir išvykimą.

4. Kokios yra populiariausios maršruto problemos (užstrigimai)?

Per dvidešimt metų šioje srityje ačia išmokau, kad kelias yra kintamas dydis. Populiariausias maršrutas iš Olandijos į Lietuvą eina per Vokietiją (A1, A2 autostrados) ir Lenkiją (A2 autostrada). Šie keliai yra pagrindinės Europos arterijos, ir būtent tame esąs pavojus.

Vokietijoje, ypač netoli didžiųjų miestų kaip Hanoveris, Berlynas arba Dresdenas, pasitaiko didelių eismo įvykių – avarijų, remonto darbų arba „Bau“ (statybų) zonų. Vienas didelis susidūrimas autostradoje gali atidėlioti kelionę ne valandomis, o pusę dienos. Lenkijoje, nors kelių kokybė gerėja, vis dar pasitaiko staigių eismo ribojimų arba didelių eismo spūsčių prie Lenkijos-Lietuvos sienos arba prie Varšuvos. Be to, oras taip pat vaidina vaidmenį – žiemos metu Vokietijoje arba Lenkijoje smarkus sniegas arba ledas gali visiškai sustabdyti judėjimą. Esu matęs, kaip kolona iš 10 sunkvežimių stovi kelias dienas laukiant, kol išvalytas kelias. Tokiu atveju, prognozė „2 dienos“ virsta „4 dienomis“ be jokios mūsų (nei vairuotojo, nei kliento) kaltės.

5. Ar mikroautobuso paruošimo būklė Olandijoje veikia išvykimą?

Tai yra kritiškas taškas, kurį dažnai pamiršta. Pirkdami mikroautobusą Olandijoje, klientai dažnai užsako papildomą techninę aptarnavimą (priešpardavinę servisą) arba remontą prieš išvežimą. Jei sutartyje nurodyta, kad reikia pakeisti tepalus, stabdžius, padangas ar atlikti techninę apžiūra („apk“), tai užtrunka.

Olandiški servisai dažnai dirba pagal užsakymus. Jei vairuotojas atvykta paimti automobilį antradienį, o servisas gali priimti tik ketvirtadienį, mikroautobusas stovi ir laukia. Be to, gali kilti netikėtų techninių problemų aptarnavimo metu – pavyzdžiui, paaiškėja, kad reikia keisti komplektą, kurio nėra sandėlyje, ir jo reikia laukti 2 dienas. Tokios situacijos yra labai dažnos. Aš visada patariu savo klientams: klauskite ne tik, kada vairuotojas išvyks, bet ir ar mikroautobusas jau fiziškai paruoštas išvyksti („ready to go“). Jei jis dar servise, pridėkite bent 1–2 dienas prie prognozės.

6. Kaip veikia dokumentų tvarkymas (muitinė, deregistravimas)?

Dokumentai yra tokie pat svarbūs kaip ir ratai. Be jų mikroautobusas nelegaliai negali kirsti sienų. Procesas prasideda Olandijoje. Prieš išvykstant, reikia gauti eksporto licenciją (export document), atlikti transporto priemonės deregistravimą iš Olandijos registro. Jei šie dokumentai netvarkingi, muitinėje (pavyzdžiui, Lenkijos-Lietuvos arba Vokietijos-Lenkijos sienoje) gali kilti problemų.

Be to, jei mikroautobusas yra krovininis (pvz., su uždengta galine dalimi), jis gali būti laikomas kroviniu, o ne keleiviniu automobiliu, ir tai gali reikalauti papildomų TIR knygelių arba eksporto deklaracijų pateikimo. Kartais vairuotojas turi laukti, kol logistikos brokeras paruošia tinkamus dokumentus ir juos perduoda elektroniniu būdu. Jei klaida įvyksta dokumentuose (pvz., neteisingai nurodytas VIN kodas), vairuotojas gali būti sulaikytas muitinėje, kol viskas ištaisoma. Tai gana dažnas reiškinys, su kuriuo susiduriame, ir jis gali pridėti nuo kelias valandų iki visos dienos prie kelionės trukmės.

7. Ar galima sekti mikroautobuso buvimo vietą realiu laiku?

Šiuolaikinėje logistikoje tai yra standartas, tačiau ne visada tai įmanoma 100 proc. tikslumu. Dauguma profesionalių pervežėjų naudoja GPS stebėjimo sistemas. Jei pervežimas atliekamas sunkvežimiu su priekaba (towing), stebėjimas yra labai tikslus. Tačiau jei mikroautobusas važiuoja savo eiga (vairuotojas vairuoja jį kaip įprastą automobilį), GPS signalas gali būti praleidžiamas arba gali būti nustatyta „privatumo“ zona.

Be to, GPS rodo tik judėjimą. Jis nerodo, kodėl mikroautobusas stovi. Jis gali stovėti degaline, pietų metu, arba gali stovėti prie techninės apžiūros stoties laukiant eilės. Aš visada klientams sako: jei GPS rodo, kad transporto priemonė stovi jau 3 valandas vienoje vietoje, nesijaudinkite iš karto. Pirmiausia sužinokite, ar tai ne poilsio laikas (vairuotojas gali praleisti 45 min. pertrauką). Tik jei stovėjimas trunka ilgiau nei numatyta, tada verta klausti vadybininko. Tačiau bendrai kalbant, stebėjimo galimybė leidžia jums jaustis ramiau ir tiksliau suprasti, kada tikimasi atvykimo.

8. Kas nutinka, jei kelyje sugenda mikroautobusas?

Tai yra blogiausias scenarijus, bet su kuriuo reikia susitvarkyti. Esu matęs, kaip seniems, naudotiems mikroautobusams kelyje užsidega variklis arba plyšta padanga. Jei įvykia gedimas, viskas sustoja. Vairuotojas privalo skambinti pagalbos tarnybai, laukti mechaniko arba vilkiko.

Čia svarbu pasirinkti patikimą pervežimo partnerį. Jei pervežėjas neturi techninės pagalbos partnerių Vokietijoje ar Lenkijoje, laukimas gali trukti labai ilgai. Aš visada pasirūpinu, kad mūsų vairuotojai turėtų kontaktus visose šalyse, pro kurias važiuoja. Gedimo ištaisymas gali trukti nuo valandos (pakeista padanga) iki kelių dienų (sudėtingas variklio remontas). Jei įvykia toks gedimas, kurio neįmanoma ištaisyti kelyje, gali prireikti krovininio mikroautobuso pervežimo ant kitos platformos, kas vėlg užtrunka. Tokiu atveju, atsiprašau, bet prognozės „2 dienos“ nebegalioja – čia jau kalbame apie individualų sprendimą.

9. Kaip sezonas (pvz., vasara ar prieš Kalėdas) veikia laiką?

Logistika turi savo „aukso“ ir „juoduosius“ laikus. Vasarą, ypač liepos–rugpjūčio mėnesiais, keliai yra labai užimti. Didžiulės spūstys Vokietijoje ir prie sienų su Lenkija yra norma. Be to, vasarą dažniau vyksta kelių remonto darbai, ribojami juostai, kas sumažina greitį. Prieš Kalėdas ir Naujuosius metus (nuo lapkričio vidurio iki gruodžio pabaigos) padidėja prekių srautas – visi nori pristatyti prekes šventėms, todėl keliuose yra daugiau sunkvežimių.

Šiuo laikotarpiu net ir be avarijų kelionės trukmė padidėja 20–30 proc. Dėl didelio e intensyvumo vairuotojai dažniau užstringa sunkvežimių eilėse prie užkardų arba degalinių. Jei jūs planuojate pervežimą šiais populiariausiais laikotarpiais, būtina tai įvertinti ir kantriau laukti. Aš asmeniškai visada rekomenduoju planuoti pervežimus šaltuoju metų laiku (sausis–kovas) arba rudenį (rugsėjis–spalis), jei norite išvengti didžiausių eismo spūsčių ir greičiau gauti savo mikroautobusą.

10. Ką klientas gali padaryti, kad pagreitintų procesą?

Klientas nėra bejėgis. Priešingai, jo veiksmai gali labai padėti. Pirmiausia, užtikrinkite, kad mikroautobusas Olandijoje būtų paruoštas išvykti laiku. Jei jūs pirkote jį per tarpininką, pasilikite su juo ryšį ir klauskite, ar vairuotojui nereikės laukti servise ar dėl dokumentų.

Antra, pateikite tikslų ir galiojantį kontaktinį telefoną. Jei vairuotojas negalės susisiekti su jumis atvykus į paskirties vietą (pvz., neaiškus adresas arba niekas neatsiliepia), jis praras laiką. Trečia, jei žinote, kad mikroautobusas turi kokius nors specifinius niuansus (pvz., neveikia stabdžiai, reikia specialių raktų), praneškite apie tai iš karto.

Galiausiai, būkite kantrūs. Mes, logistikos profesionalai, darome viską, kad jūsų mikroautobusas atvyktų kuo greičiau. Mes norime uždirbti pinigus ir užbaigti užduotį. Tačiau saugumas ir įstatymų laikymasis yra virš greičio. Jei vairuotojas vėluoja, tai dažniausiai dėl objektyvių priežasčių, o ne todėl, kad jis tingi važiuoti. Pasitikėjimas ir bendradarbiavimas – tai raktas į sklandų pervežimą.

Išvada

Apibendrinant, klausimas „kada mikroautobusas grįžta iš Olandijos į Lietuvą“ neturi vieno vienodo atsakymo. Tai yra sudėtingas lygtis, kurioje susideda atstumas (apie 1700 km), vairuotojo darbo laikas (tachografo apribojimai), techninė būklė, oro sąlygos, eismo intensyvumas ir dokumentų tvarkymo greitis.

Kaip ekspertas su dvidešimtmete patirtimi, galiu užtikrinti, kad standartinis, be problemų vykstantis pervežimas trunka apie 2–3 dienas. Tačiau būkite pasiruošę tam, kad reali situacija gali skirtis.