Išvykimo laikai iš Olandijos reguliariais reisais: Pilnas vadovas vežėjams ir siuntų savininkams

Įvadas

Per daugiau nei dvi dešimtis metų dirbant tarptautinės logistikos srityje, dažniausiai girdimas klausimas, susijęs su krovininių transporto iš Olandijos organizavimu, nėra apie kainą ir net ne apie tai, kiek metų yra vairuotojas. Tai visada yra klausimas apie laiką. „Kada išvyksta sunkvežimis?“, „Kiek laiko truks kelionė?“, „Ar spėsime į gamyklą iki ryto?“. Laikas logistikoje – tai ne tik pinigai, tai ir patikimumas, bei klientų pasitikėjimo, kurį užimti sunkiau nei prarasti, pagrindas.

Nyderlandai (Olandija) yra vienas aktyviausių prekybos centrų Europoje, o Lietuva, auganti kaip logistikos mazgas Vakarų ir Rytų sąsajai, su šia šalimi susiduria kasdien. Tūkstančiai tonų prekių keliauja maršrutu Olandija–Lietuva ir atgal. Šiame straipsnyje aš norėčiau pasidalinti savo patirtimi ir papasakoti ne tik apie sausus grafikus, bet ir apie tai, kas vyksta užkulisiuose. Mes analizuosime, kaip veikia reguliarios linijos, kodėl išvykimo laikai gali pasikeisti ir ką tiksliai reiškia „reguliarus reisas“ klientui, kuris laukia savo siuntos.

Suprasti išvykimo laikus iš Olandijos reiškia ne tik žinoti, kiek valandų rodis laikrodis. Tai reiškia suprasti terminalų darbo eigą, vairuotojų poilsio režimus, olandišką preciziškumą ir tai, kaip susidaro grupiniai kroviniai. Šiame tekste rasite išsamią informaciją, padėsiančią jums planuoti savo verslo procesus taip, kad nenumatytų vėlavimų būtų kuo mažiau. Mes panagrinėsime specifinius Olandijos regionus, įtakos kelius ir, svarbiausia, atsakysime į labiausiai kamščius sukeliančius klausimus.

Nesvarbu, ar esate didelės prekybos įmonės logistikos vadovas, ar pirmą kartą bandantis užsisakyti transportą smulkiam siuntiniui – šis žinynas sukurtas tam, kad suteiktų aiškumo. Logistika pasidaro paprasta, tik tada, kai suprantate taisykles, pagal kurias ji žaidžiama. Taigi, leiskime panarplioti audinius, susijusius su išvykimo laikais iš Olandijos reguliariais reisais.

DUK (Dažnai užduodami klausimai)

1. Kas yra „reguliarus reisas“ ir kaip jis skiriasi nuo užsakomojo transporto?

Reguliarus reisas (angliškai – line haul arba regular line) tai transporto priemonės, dažniausiai sunkvežimio su puspriekabe, judėjimas pagal fiksuotą tvarkaraštį. Įsivaizduokite jį kaip autobusą, kuris išvyksta iš A taško į B tašką neatsižvelgiant į tai, ar visi sėdynės užpildytos (tačiau logistikoje stengiamasi, kad taip būtų). Šiuo atveju, sunkvežimis važiuoja iš Olandijos (pvz., iš Roterdamo ar Eindhoveno) į Lietuvą (Vilnių, Kauną, Klaėdą) nustatytomis dienomis, pavyzdžiui, antradieniais ir penktadieniais.

Skirtingai nei užsakomasis (spot) transportas, kurio išvykimo laikas priklauso nuo to, kada surinksime visą krovinį vienam klientui, reguliarioje linijoje grafikas yra griežtas. Tai reiškia, kad klientas žino, jei jis atiduoda savo prekes iki antradienio 12:00 valandos, jos bus išvežtos tą pačią dieną. Užsakomajame transporte gali tekti laukti dieną ar dvi, kol surinksime pilną mašinos krovinį (FTL), arba kol bus sudaryta optimali grupinės siuntos (LTL) schemą. Reguliarieji reisai suteikia pastovumo – tai yra jų pagrindinis privalumas verslui, kuriam svarbi tiekimo grandinės prognozuojamumas.

2. Kiek kartų per savaitę vyksta reguliarieji reisai iš Olandijos į Lietuvą?

Daugelis klientų klysta manant, kad reisai vyksta tik kelis kartus per savaitę. Esant dabartinei rinkos situacijai ir dideliam prekybos srautui tarp Nyderlandų ir Pabaltijo šalių, didžiosios logistikos kompanijos siūlo kasdienes ar net keletą reisų per dieną išvykimo galimybes. Tačiau čia reikia atsižvelgti į konkretų regioną.

Jeigu kalbame apie pagrindinius logistikos mazgus Olandijoje, tokius kaip Roterdamas, Amsterdas, Tilburgas ar Venlo, išvykimai gali būti kasdieniniai (išskyrus sekmadienius ir šventes). Pavyzdžiui, iš Tilburgo, kur yra gausu sandėlių, kroviniai išvyksta beveik kiekvieną vakarą. Tačiau jei jūsų siunta yra iš mažesnio miestelio šalies gilumoje, pvz., iš Groningeno ar Maastrichto, ji pirmiausia turi būti pristatyta į susirinkimų terminalą (hub'ą) viename iš didžiųjų miestų. Tokiu atveju, „išvykimo laikas iš Olandijos“ faktiškai reiškia išvykimo laiką iš to terminalo. Paprastai, sėkmingai organizuojant grupinius krovinius, įmonės siūlo 3–5 išvykimus per savaitę viena kryptimi, kas leidžia klientams pasirinkti optimalų pristatymo greitį.

3. Koks yra tipinis krovinio įkėlimo „cut-off“ laikas (paskutinė priėmimo valanda)?

Tai vienas svarbiausių dalykų, apie kurį dažnai pamirštama. Kadangi sunkvežimiai turi fiksuotą išvykimo laiką (pavyzdžiui, 18:00 valanda), o prieš tai vairuotojas turi praleisti nustatytą poilsio laiką arba pats turi būti apribotas vairavimo laikais, logistikos kompanijos nustato vėluojančio priėmimo terminus.

Tipiškas „cut-off“ laikas Olandijoje, kurioje verslas dirba labai intensyviai, yra nuo 10:00 iki 14:00 valandos dienos. Kas tai reiškia praktiškai? Jei jūsų tiekėjas ar sandėlis atiduoda siuntą 14:30 valandą, nors ir sunkvežimis išvyksta tik 18:00 valanda, yra didelė tikimybė, kad siunta šį kartą nebesusigrąžins. Vairuotojui reikia laiko susirinkti visus krovinius iš skirtingų tiekėjų, užfiksuoti dokumentus (CMR sąskaitas), sutvarkyti krovinio fiksavimą (tvirtinimą) puspriekabėje ir, svarbiausia, išlaikyti teisinius vairavimo poilsio režimus. Mano patirtis rodo, kad klientai, kurie suorganizuoja prekių išvežimą iš tiekėjo sandėlio iki 11:00 valandos ryte, turi beveik 100% garantiją, kad jų siunta pateks į tą dienos planuojamą reisą. Vėlavimas net valanda gali pastumti siuntą prie dieną ar dviem.

4. Kiek trunka kelionė iš Olandijos į Lietuvą ir kaip tai veikia išvykimo laikus?

Atstumas tarp, tarkime, Roterdamo ir Vilniaus yra apie 1700–1800 km. Teoriškai, vairuotojas be sustojimų galėtų nuvažiuoti greičiau, tačiau mes dirbame griežtai reglamentuotoje aplinkoje. Svarbiausią įtaką trukmei daro ne greitis, o vairuotojų darbo ir poilsio laikų taisyklės.

Standartinis transporto priemonės (su vienu vairuotoju) reisas paprastai trunka apie 2–3 darbo dienas. Jei sunkvežimis išvyksta iš Olandijos antradienio vakarą (pavyzdžiui, 20:00), į Lietuvą jis gali atvykti penktadienio ryte ar net ketvirtadienio vakare (jei vairuotojas pradeda važiuoti anksti). Yra ir „ekspresinių“ reisų su dviem vairuotojais – tokiu atveju, kai vienas važiuoja, kitas miega, laikas gali sutrumpti iki 24–30 valandų. Tačiau reguliuojamuose (regular) reisuose dažniausiai važinėja vienas vairuotojas siekiant taupyti kaštus. Todėl, planuodami išvykimą, visada atsižvelkite į tai, kad „išvykimas antradienį“ reiškia „pristatymas penktadienį“, o ne trečiadienį. Transito laikas taip pat priklauso nuo to, ar tai yra grupinis krovinys (kur gali būti daug iškrovimų kelyje), ar pilna mašina vienam klientui.

5. Kokius Olandijos miestus ar regionus dažniausiai aptarnauja reguliarios linijos?

Nors Olandija yra nedidelė šalis, logistika joje labai lokalizuota. Didžioji dalis Lietuvos vežėjų koncentruojasi pietinėje ir centrinėje dalyje. * Roterdamas ir aplinkiniai miestai: Didžiausias jūrų uostas, čia atvyksta konteineriai iš viso pasaulio. Čia yra itin intensyvus srautas. * Tilburgas ir Breda: Čia yra vieni didžiausių logistikos parkų Europoje. Daugelis prekybos grandinių (kaip „Bol.com“, „Zalando“ sandėliai) yra čia. Iš šių miestų išvykimai vyksta kasdien. * Venlo: Svarbiausias transporto mazgas prie Vokietijos sienos. Čia susikerta keliai iš visos Europos. * Amsterdamas (Schiphol oro uostas): Čia dažniausiai vežami oro keliais atvykę, bet greitai reikalaujantys pristatyti kroviniai.

Jeigu jūsų prekės yra šiaurėje (Leeuwarden, Groningen) ar pietuose (Maastricht), reikės numatyti papildomą laiką vietiniam pervežimui (shuttle) iki pagrindinio terminalo, iš kurio išvyksta reguliarus reisas į Lietuvą. Profesionali logistikos kompanija visada tai įskaičiuos į savo grafiką.

6. Ar išvykimo laikai gali keistis dėl švenčių ar sezoninių veiksnių?

Absoliučiai taip. Olandija tai protestantiška šalis, tačiau su stipriomis katalikiškomis tradicijomis pietuose, ir ji gerbia savo šventes. * Kalėdos ir Naujieji Metai: Per šį laikotarpį (nuo gruodžio 20 d. iki sausio 5 d.) logistika sustoja arba dirba labai ribotu režimu. Sunkvežimių stovėjimo aikštelės užpildomos, o vairuotojai turi teisę atsisakyti darbo šventinėmis dienomis. Planuokite siuntas kelias savaites iš anksto. * Velykos: Panaši situacija, ypač pavasario Velykomis, kai dauguma sandėlių dirba sutrumpintai. * Karalienės diena (dabar Karaliaus diena – Koningsdag) ir kitos šventės: Nors jos ir trumpesnės, tačiau keliuose vyksta masiniai renginiai, kurie gali užrakinti miestus (ypač Amsterdamą) ir padaryti neįmanomu vairuotojams išvažiuoti iš terminalų laiku. * Sezonai: Vasarą (liepa–rugpjūtis) vyksta didžiulė statybų pliūras, todėl statybinės medžiagos keliauja itin greitai, o „tūpimo vietų“ (laiko langų) užsakymas sandėliuose gali užtrukti.

Be to, reikia atsižvelgti į vokiškas šventes. Kadangi maršrutą Olandija–Lietuva dažniausiai kerta Vokietija (per A1 ar A2 automagistrales), vokiškos šventės (pvz., Vokietijos Vienybės diena) gali sustabdyti srautą, netgi jei Olandijoje yra darbo diena. Vairuotojui neleidžiama vairuoti šventę Vokietijoje, todėl jis privalo sustoti prieš sieną, kas vėlina pristatymą.

7. Kas daro įtaką greičiui: grupiniai (LTL) vs. pilni (FTL) kroviniai?

Tai raktinis skirtumas planuojant išvykimo laikus. Pilnas krovinys (FTL – Full Truck Load) reiškia, kad jūsų prekės užpildo visą sunkvežimį. Tokiu atveju, išvykimo laikas yra lankstesnis – mes išvykstame tada, kai jūs paruošiate prekes. Jei prekes paruošiate vidurnaktį, mes (nepažeisdami poilsio taisyklių) galime išvykti tą pačią naktį. Čia dominuoja jūsų tvarkaraštis.

Reguliarieji reisai dažniausiai yra skirti grupiniams kroviniams (LTL – Less than Truck Load). Čia vienoje puspriekabėje gali būti nuo 2 iki 15 skirtingų siuntų. Ir čia taisyklės keičiasi: sunkvežimis laukia paskutinio kliento, kuris pagal grafiką turi būti aptarnautas. Jei vienas iš tiekėjų vėluoja 2 valandas, visa mašina vėluoja 2 valandas. Tai vadinamasis „bottleneck“ efektas. Todėl, jei jums būtina, kad prekės išvyktų tiksliai tam tikru laiku, rekomenduojama užsakyti vietą (pavyzdžiui, 5 EUR vietų) arba net dalį puspriekabės, kad jūsų krovinys būtų prioritetas, tačiau tai kainuoja brangiau. Standartiniame grupiniame reise visi lygūs – laukiame paskutiniojo.

8. Kaip vairuotojo darbo laikas taisyklės įtakoja išvykimo planavimą?

Europos Sąjungoje galioja griežtos vairuotojų darbo ir poilsio taisyklės (tachtografas). Vairuotojas gali vairuoti ne ilgiau kaip 4,5 valandas be pertraukos (po kurios turi praleisti 45 min.), o per paros apskaitą gali vairuoti ne daugiau kaip 9 valandas (pratęsus iki 10 valandų ne daugiau kaip 2 kartus per savaitę).

Ką tai reiškia klientui? Jei užsakote transportą iš mažo miesto Olandijos, kur vairuotojas turi važiuoti vietiniais keliais ir lankyti kelis sandėlius, jis gali „suvalgyti“ savo vairavimo laiką dar nepasiekęs Vokietijos sienos. Tada jis privalo sustoti 45 min. arba net 9 valandų (poilsis). Todėl, kai sakome „išvykimas 14:00“, mes tikimės, kad vairuotojas dar turi pakankamai valandų, kad nukeliautų bent iki tam tikro taško. Kartais, siekiant išlaikyti grafiką, logistikos kompanijos siunčia vietinę mašiną (lorry) surinkti krovinius iš smulkių tiekėjų ir atvežti juos į centrą, kur juos perima ilgos kelionės vairuotojas. Tai užtikrina, kad pagrindinis reisas išvyks tiksliai laiku, nepaisant to, kiek laiko truko „medžioklė“ Olandijos miestuose.

9. Kaip techninės problemos ar užsienio prekybos procedūros (customs) gali pavėlinti reisą?

Nors Olandija ir Lietuva yra Šengeno zonoje ir ES viduje, muitinės procedūros vis dar egzistuoja, ypač jei prekės keliauja iš trečiųjų šalių (pvz., iš Azijos per Olandijos uostą) ar yra su specialiais režimais (akcizas, tabakas, alkoholis). Jei CMR dokumentuose yra klaida ar trūksta privalomų priedų (pvz., EUR1 sertifikato), sunkvežimis gali būti sulaikomas muitinės patikrai. Tai sustabdo visą reisą.

Techninės problemos (padangų plyšimas, sugedusis variklis) yra retesnės šiuolaikiniuose sunkvežimiuose, tačiau įvyksta. Reguliariose linijose vežėjai dažniausiai turi techninę pagalbą sutartą visoje Europoje, tačiau pakeisti padangą užtrunka mažiausiai valandą. Svarbiausia – komunikacija. Jei pasikeičia išvykimo laikas dėl techninės gedimo, klientas turi sužinoti apie tai nedelsiant. Geriausios kompanijos turi GPS stebėjimo sistemas, kurios automatiškai praneša apie vėlavimus, tačiau dažnai priklauso nuo vairuotojo sąmoningumo ir informuotumo. Mano patarimas: visada patikrinkite, ar dokumentai (komercinės sąskaitos-faktūros) pateikti laiku, nes dokumentinis vėlavimas dažniau sustabdo mašiną nei sugedęs variklis.

10. Kaip klientas gali užtikrinti, kad jo siunta pateks į pageidaujamą reisą?

Pagrindinis patarimas iš 20 metų patirties turinčio eksperto – planuokite ir bendraukite. Pirmiausia, laiku pateikite užsakymą. Geriausia tai daryti 1–2 dienas iki išvykimo. Leidimas „iš peties“ (paskutinę minutę) sukuria riziką, kad vietos puspriekabėje jau nebus. Antra, tiksliai užpildykite duomenis. Krovinio svoris, tūris, adreso atpažinimo kodai (pvz., Olandijoje dažnai naudojami unikalūs adresų kodai) leidžia logistikos priemonėms iš anksto suplanuoti maršrutą. Trečia, susiderinkite su savo tiekėju Olandijoje. Dažniausiai vėluojame ne dėl vežėjo, o dėl to, kad Olandijos sandėlis „nepaleidžia“ prekių, kol negauna mokėjimo arba kol jų vidinė sistema neatspėja. Jei galite, pavedžiokite savo Olandijos partnerį, kad prekės būtų paruoštos iki 12:00 valandos vietos laiku.

Ir galiausia, neklauskite tiesiog „kada atvyks?“, klauskite „kada reikia atiduoti prekes, kad jos spėtų į šį reisą?“. Tai pokalbio pozicijos keitimas, kuris leidžia išvengti nusivylimų. Reguliarieji reisai – tai subalansuota sistema, kuri veikia geriausiai, kai visi dalyviai (tiekėjas, vežėjas ir gavėjas) dirbami vienu ritmu.