Išvykimo laikai iš Lietuvos į Olandiją ir atgal: Pilnas vadovas klientams

Per daugiau nei dvidešimt metų praleistų tarptautinės logistikos srityje, daug kartų teko girdėti vieną tą patį klausimą, kurį klientai užduoda vos tik sudarę sutartį arba susidūrę su pirmuoju skubiu užsakymu: „Kada krovinys išvyks ir kai jis atvyks?“ Atrodo paprasta, tačiau žmonėms, kurie ne kasdien susiduria su kelių transporto logistika, atrodo, kad tarp Lietuvos ir Olandijos (Nyderlandų) nėra jokios distancijos, o vairuotojas yra kaip robotas, galintis važiuoti be sustojimų 24 valandas per parą.

Kaip logistikos ekspertas, kuris matė viską – nuo idealiai suderintų maršrutų iki stūmėsių uostuose ir kilometrinių eilių Vokietijos autostradose – turiu pasakyti tiesą: tvarkaraštis yra ne tik datos ir valandos klausimas. Tai sudėtingas mozaikos dėliojimas, kuriame vienas trūkstantis elementas gali viską keisti. Šiame straipsnyje aš ne tik pateiksiu sausus skaičius, bet ir paaiškinsiu, kas iš tikrųjų lemia išvykimo laikus iš Lietuvos į Olandiją ir grįžtant atgal, kad galėtumėte planuoti savo verslą ar asmeninius reikalus be nereikalingo streso.

Įvadas

Lietuva ir Olandija jau dešimtmečiais išlieka viena aktyviausių prekybos porų Baltijos šalyse. Olandija – tai ne tik tulpių ir vėjinių malūnų šalis, bet ir vienas didžiausių logistikos centrų visoje Europoje, svarbiausias „Roterdamo“ uostas, per kurį keliauja milžiniška dalis Azijos prekių, vėliau platinančiųsi po visą kontinentą. Tuo tarpu Lietuva, kaip šiaurės rytų vartai, aktyviai eksportuoja medieną, maisto produktus, chemijos pramonės gėrinius ir technologijas į vakarus.

Tačiau, nepaisant glaudžių ekonominių ryšių, geografinis atstumas ir logistiniai ypatumai sukuria savo taisykles. Dauguma klientų, užsakydami pervežimą, mano, kad tai tiesiog judėjimas iš taško A į tašką B. Jie pamiršta, kad tarp yra tarpininkų, muitinės procedūros (net ir jei abi šalys yra ES erdvėje), vairuotojo poilsio režimas, orų sąlygos ir, žinoma, kiti eismo dalyviai.

Suprasti išvykimo laikus reiškia ne tik žinoti, kada sunkvežimis užveda variklį. Tai reiškia suprasti, kada prekės yra paruošiamos sandėlyje, kiek laiko užtrunka krovinio fiksavimas (kai kurie kroviniai reikalauja specialių tvirtinimų), ir kaip veikia vairuotojų darbo laiko apribojimai. Štai kodėl, kai kalbame apie išvykimus į Olandiją, mes dažnai kalbame ne apie tikslias valandas, o apie „langus“ ir logistinius ciklus.

Šiame straipsnyje mes panagrinėsime pagrindinius veiksnius, įtakojančius pervežimo trukmę, atskirsime krovinių (kai kelių klientų prekės važiuoja viename sunkvežimyje) ir pilnaverčių krovinių (FTL) skirtumus, bei atsakysime į dažniausiai užduodamus klausimus, kuriuos susidūręs kasdieninis darbas leidžia man numatyti iš anksto.

Jei jūsų tikslas – ne tik sužinoti, kada sunkvežimis atvyks, bet ir suprasti, kaip sumažinti rizikas bei optimizuoti savo išlaidas, šis straipsnis skirtas būtent jums. Mes pakelsime užuolaidą ir pasižiūrėsime į tai, kas vyksta „po kapotu“ tarptautinių pervežimų pasaulyje.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Žemiau pateikiu išsamų atsakymų į dešimt klausimų, kurie man teko girdėti dažniausiai. Jie padės jums suformuoti realų lūkesčį ir geriau suprasti logistikos procesus.

1. Kiek laiko trunka kelionė iš Lietuvos į Olandiją?

Tai bene populiariausias klausimas, ir atsakymas nėra vienareikšmis. Viskas priklauso nuo to, ką mes vadiname „kelione“. Jei kalbame apie grynąjį vairavimo laiką nuo siuntėjo sandėlio iki gavėjo vartų, tai paprastai svyruoja nuo 18 iki 24 valandų, priklausomai nuo tikslaus vietovės Olandijoje (pvz., ar tai Amsterdamas, ar mažesnis miestas prie Vokietijos sienos) ir vietovės Lietuvoje.

Tačiau realybėje tokio „greitojo“ varianto klientas beveik niekada nepastebi. Logistiniame rate reikia įvertinti krovinio įkėlimo laiką (paprastai 1–2 valandos), vairuotojo poilsio pertraukas (pagal ES taisykles vairuotojas privalo padaryti 45 min. pertrauką po 4,5 valandos vairavimo ir 11 valandų poilsio per parą), bei galimus uždelstimus prie sandėlių.

Todėl įprastas terminas, kurį nustatome sutartyse, yra 2–3 dienos nuo krovinio paruošimo. Jei tai krovinių (krovininis) pervežimas, kai sunkvežimis surenka prekes iš kelių siuntėjų, terminas gali išsitempti iki 3–5 dienų, nes reikia laukti, kol bus surinktas pilnas sunkvežimis arba pakankamas kiekis kitų krovinių maršrutui.

2. Kaip dažnai vyksta išvykimai į Olandiją?

Didelės logistikos kompanijos, turinčios didelį autoparką, siūlo beveik kasdienius išvykimus. Tai yra vienas pagrindinių privalumų dirbant su rimtais ekspertais – mes turime pakankamai transporto priemonių, kad galėtume pasiūlyti lankstų tvarkaraštį.

Tačiau čia reikia atskirti grupinius (krovininius) ir pilnaverčius pervežimus. * Krovininiai pervežimai (LTL): Čia dažniausiai yra nustatyti fiksuoti išvykimo dienos. Pavyzdžiui, krovininiai iš Vilniaus ar Kauno gali vykti į Olandiją antradieniais ir penktadieniais. Tai leidžia surinkti krovinius, efektyviau užpildyti sunkvežimį ir sumažinti kliento išlaidas. * Pilnavertis pervežimas (FTL): Jei jums reikia pervežti pilną sunkvežimį prekių, išvykimas gali būti organizuojamas bet kurią dieną, kai tik krovinys yra paruoštas. Šiuo atveju mes ne laukiam kitų klientų, o siunčiamą transportą tiesiogiai į jūsų sandėlį.

3. Ar kelionės laiką veikia savaitės diena (pvz., savaitgalis)?

Taip, ir tai yra vienas svarbiausių dalykų. Nors sunkvežimiai gali važiuoti ir savaitgaliais, tačiau sandėliai Lietuvoje bei Olandijoje dažniausiai dirba tik darbo dienomis nuo 8:00 iki 17:00 valandos.

Jeigu krovinys paruoštas penktadienį pavakare, o vairuotojas atvyksta jį paimti, jis gali pradėti važiuoti, tačiau jei atvykimas į paskirties vietą Olandijoje numatomas šeštadienį ar sekmadienį, sunkvežimis gali turėti laukti prie vartų iki pirmadienio ryto. Tai vadinama „laukimo laiku“, kuris gali būti įskaičiuotas į kainą arba sukelti vėlavimą pristatyme.

Be to, Olandijoje yra griežti taisyklės dėl vairuotojų poilsio. Vairuotojas negali tiesiog sustoti prie sandėlio ir laukti, jei ten nėra specialios aikštelės poilsio pailsėjimui. Todėl planuojant išvykimą prieš savaitgalį, stengiamės suderinti grafiką taip, kad vairuotojas spėtų atvykti arba tinkamai praleisti savaitgalį poilsio aikštelėje.

4. Kokius veiksnius labiausiai veikia vėlavimai šiame maršrute?

Per dvidešimt metų patirties aš galiu sakyti tikrai: Olandija yra viena „brangiausių“ šalių dėl eismo uždelstimų, ir čia kalbu ne pinigais, o laiku. 1. Vokietijos autostrados (Autobahn): Maršrutą į Olandiją beveik neįmanoma įvežti neperžengus Vokietijos. Čia vyksta daugiausia remonto darbų, čia dažniausiai susidaro „stausai“ (eismo spūstys), ypač Ruhr srityje, kuri yra glaudžiai susijusi su Olandijos ekonomika. 2. Olandijos eismas: Šalis yra tankiai gyvenama, o kelių tinklas, nors ir geras, dažnai būna perkrautas. Ryte ir vakare (nuo 7:00 iki 9:00 ir nuo 16:00 iki 18:00) važiuoti be sustojimų beveik neįmanoma. 3. Uostai: Jei maršrutas eina per Roterdamą ar kitus uostus, ten laukimo laikas gali būti neprognozuojamas dėl didelio prekių srauto.

5. Kuo skiriasi išvykimo laikai į Olandiją palyginti su grįžimu į Lietuvą?

Svarbu suprasti, kad tarptautiniai pervežimai – tai ne vienas kryptis. Sunkvežimis negali važiuoti tuščias atgal, nes tai būtų nuostolinga. Todėl grįžtantiesiems išvykimo laikams didelę įtaką turi „galinio krovinio“ radimas.

Dažnai situacija yra tokia: sunkvežimis atvyksta į Olandiją, iškrauna prekes, ir turi pradėti ieškoti naujo krovinio, kuris nukreiptų jį atgal į Lietuvą arba Baltijos šalis. Jei toks krovinys randamas greitai (tą pačią dieną ar kitą rytą), išvykimas atgal įvyksta sklandžiai. Tačiau kartais gali tekti laukti 1–2 dienas, kol surandamas tinkamas krovinių derinys.

Klientai, užsakydami pervežimą į Olandiją, dažnai nežino, kad jų krovinio kaina gali priklausyti nuo to, kaip lengva bus rasti krovinį atgal. Esąs ekspertas aš visada stengiuosi suderinti maršrutus taip, kad „tuščias važiavimas“ būtų išvengtas, tačiau tai kartais lemia nedidelius išvykimo atidėliojimus.

6. Ar vairuotojų darbo laiko apribojimai (tachografas) lemia ilgesnį laiką?

Absoliučiai taip. Tai ne jokių mūsų įmonės privalumas, o griežtas Europos Sąjungos įstatymas. Vairuotojas negali vairuoti daugiau kaip 9 valandas per dieną (gali išplėsti iki 10 valandų tik 2 kartus per savaitę) ir privalo daryti 45 min. pertrauką kas 4,5 valandos.

Keliaujant į Olandiją (atstumas apie 1400–1600 km), reikia bent vienos pilnos nakvynės kelyje. Tai reiškia, kad net jei vairuotojas važiuoja idealiomis sąlygomis be „stausų“, jis vis tiek praleis naktį viešbutyje arba sunkvežimyje. Todėl minimalus įmanomas terminas vienam krypčiui yra maždaug 24–30 valandų vairavimo laiko plius poilsis.

Kartais klientai klausia, ar negalima „priversti“ važiuoti greičiau. Atsakymas paprastas: ne. Mūsų įmonė laikosi griežtų saugumo standartų. Pažeidimas čia kainuoja ne tik baudas, bet ir vairuotojo licenciją, bei, kas svarbiausia, keliauja gyvybių rizika.

7. Kokius dokumentus reikia paruošti, kad išvykimas nevyktų vėliau?

Niekada nenuostabu, kai krovinio išvykimas atidėliojamas dėl dokumentų. Olandija yra šalis, kur muitinė ir kontrolė yra labai griežta, net jei mes ir esame Bendrojoje rinkoje. Jei gabenate standartines prekes, užtenka komercinės sąskaitos-faktūros ir prekių siuntimo lapo (CMR).

Tačiau jei prekės yra pavojingos (ADR), reikia specialių leidimų; jei tai maisto produktai – veterinarijos sertifikatų; jei tabako gaminiai ar alkoholis – akcizo ženklų dokumentų. Vien trūkstantis parašas ar neteisingai nurodyta prekės kodas (HS kodas) gali sustabdyti sunkvežimį pasienio kontrolės punkte arba paties siuntėjo sandėlyje.

Kaip patyręs specialistas visada patariu klientams patikrinti dokumentus dar prieš atvykstant vairuotojui. Vairuotojo laikas yra brangus, ir jei jis praleidžia 3 valandas sandėlyje laukdamas, kol pataisoma sąskaita, tai vėliau atsiliepia visa maršruto grafike.

8. Ar sezonas (pvz., Kalėdos, Naujieji) veikia išvykimo laikus?

Žinoma, kaip ir visame versle, logistikoje yra „aukštojo“ ir „žemojo“ sezono. Prieš Kalėdas ir Naujuosius metus Olandija (kaip ir visa Europa) suaktyvina prekių importą, o tai sukuria milžinišką spaudimąą transporto priemonių poreikiui.

Šiuo laikotarpiu: * Transporto priemonių trūksta: Gali būti, kad net ir turint užsakymą, sunkvežimio reikės laukti ilgiau, nes visi jau užimti. * Eismas padidėja: Keliai tampa dar užšimtę. * Sandėlių darbo laikas gali keistis: Kai kurie sandėliai dirba ilgiau, tačiau kiti gali būti uždaryti tarp švenčių.

Todėl, jei planuojate didelį pervežimą prieš šventes, rekomenduoju kreiptis ne 2 dienas, o bent 2–3 savaites iš anksto. Tai leis mums užtikrinti vietą sunkvežimyje ir išlaikyti numatytą išvykimo laiką.

9. Kuo skiriasi krovinių (krovininio) pervežimo tvarkaraštis nuo pilnaverčio krovinių?

Apie tai jau trumpai kalbėjau, bet verta giliau panagrinėti. Pilnavertis krovinys (FTL) yra kaip taksi – užsakote visą sunkvežimį sau. Jūsų prekės įkeliamos ir važiuoja tiesiai į tikslą. Išvykimo laikas čia labai lankstus, mes pradedame skaičiuoti nuo to momento, kai krovinys pasiruošęs.

Krovininis pervežimas (LTL) yra kaip autobusas. Sunkvežimis turi maršrutą, kuriame sustoja pas kelis siuntėjus Lietuvoje (pvz., Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje) ir kelis gavėjus Olandijoje. Čia išvykimo laikas yra griežtai susietas su surinkimo terminu. Pavyzdžiui: * Pirmadienis: Surinkimas Lietuvoje. * Antradienis: Išvykimas (jei visi kroviniai surinkti) arba dar diena surinkimui. * Trečiadienis-Ketvirtadienis: Transitas ir iškrovimas Olandijoje.

Todėl, jei jums svarbus greitis, renkatės pilnavertį krovinį. Jei svarbi kaina – krovininį.

10. Kaip klientas gali padėti užtikrinti, kad išvykimas įvyktų laiku?

Geriausias dalykas, kurį gali padaryti klientas – tai atvirumas ir tikslumas. Per savo karjerą mačiau nemažai situacijų, kai vėlavimas kilo ne dėl eismo ar techninių gedimų, o dėl to, kad sandėlyje nebuvo pakrovėjo, arba buvo nurodytas neteisingas adresas.

Jei norite, kad išvykimas būtų sklandus: 1. Nurodykite tikslų krovinio svorį ir matmenis. Tai leidžia parinkti tinkamą sunkvežimį. 2. Paruoškite dokumentus iš anksto. Jų neturėjimas dažniausiai lėtina procesą. 3. Informuokite apie specifinius reikalavimus. Ar reikia atiduoti prekes su kranu? Ar vairuotojas turi turėti apsaugines batą? 4. Suderinkite įkėlimo laiką. Neleiskite vairuotojui atvykti tuščiuose laikuose, kai sandėlis uždarytas (pvz., pietų pertrauką).

Kai logistikos partneris ir klientas veikia kaip viena komanda, išvykimo laikai tampa ne spėjimų žaidimu, o planuotu procesu.

Išvada

Apibendrinant, išvykimo laikai iš Lietuvos į Olandiją ir atgal nėra pastovi vertė, kurią galima užrašyti ant lentos ir pamiršti. Tai gyvas procesas, priklausantis nuo begalės veiksnių: nuo vokiečių automobilių srauto autostradose iki vairuotojo poilsio režimo ir sandėlininko tikslumo.

Mano, kaip žmogaus, kuris šioje srityje praleido daugiau nei dvidešimt metų, patirtis sako, kad sėkmė logistikoje priklauso ne nuo to, kiek greitai sunkvežimis gali važiuoti (jis vis tieka važiuoja pagal taisykles), o nuo to, kiek gerai yra suplanuotas visas procesas. Klientas, kuris supranta, kad 2–3 dienų terminas į Olandiją yra standartas, o ne „lėtas pervežimas“, ir kuris ruošiasi išvykimui atsakingai, visada laimės.