Išvykimo laikai ir sustojimai – kas tikroviai vyksta keliaujant į Olandiją?

Įvadas

Dirbant tarptautinių pervežimų srityje daugiau kaip dvi dešimtmetis, sužinouti viena pagrindinę tiesą: klientui svarbiausia yra du dalykai – kad kroviniys būtų paimtas laiku ir kad jis pasiektų paskirties vietą tada, kada to numatote. Tačiau tarp „paimti“ ir „pristatyti“ glūdi didelis ir dažnai klientams nematomas logistikos pasaulis. Ypač kalbant apie maršrutus į Olandiją (Nyderlandus), kuris yra vienas aktyviausių prekybos centrų Europoje.

Dažnai gaunu klausimą: „Kodėl vairuotojas negali važiuoti tiesiai be sustojimų?“ arba „Kodėl pristatymas užtruko ilgiau negu planavome?“. Atsakymas nėra paprastas „nežinau“ ar „mes vėlavome“. Jis glūdi griežtose Europos Sąjungos taisyklėse, fizinės geografijos ypatumose, kelių būklėje ir, svarbiausia, saugume. Šiame straipsnyje norėčiau atverti uždangas ir papasakoti, kaip tiksliai formuojasi išvykimo laikai, kodėl sustojimai yra ne tik neišvengiami, bet ir būtini, ir ką tai reiškia jūsų kroviniui, kai jis keliauja per Lietuvą, Lenkiją ir Vokietiją link Olandijos uostų bei sandėlių.

Mes ne tiesiog vežame prekes iš taško A į tašką B. Mes valdome sudėtingą procesą, kur kiekviena valanda yra suplanuota atsižvelgiant į vairuotojo darbo laiką, poilsiui skirtas vietas, muitinės procedūras ir netgi oro prognozes. Suprasdami šį mechanizmą, jūs galėsite geriau planuoti savo verslą ir išvengti nereikalingo streso. Štai išsamus vadovas apie tai, kas vyksta kelyje.

DUK (Dažnai užduodami klausimai)

1. Kodėl išvykimo laikas gali pasikeisti net ir tą pačią dieną?

Tai vienas dažniausių nesusipratimų. Klientas užsako pervežimą, gauna „planinį“ išvykimo laiką, tačiau vėliau sužino, kad vairuotojas išvyks vėliau arba anksčiau. Kodėl taip atsitinka? Tarptautiniame pervežime išvykimo laikas priklauso ne tik nuo to, kada mūsų dispečeris pasako vairuotojui „važiuok“. Jis priklauso nuo krovos paruošimo proceso.

Pavyzdžiui, jei krovinys yra konsoliduojamas (tai yra, į tą patį sunkvežimį kraunamos prekės iš kelių skirtingų siuntėjų), net ir nedidelis vėlavimas vienoje pakrovimo vietoje gali pastumti visą grafiką. Jei pirmasis siuntėjas vėluoja 30 minučių, o antrasis – valandą, vairuotojas praranda laiką. Be to, labai svarbi vairuotojo darbo laiko apskaita. Jei vairuotojas artėja prie savo legalios vairavimo ar darbo laiko ribos, jam būtina sustoti pailsėti prieš išvykstant. Mes negalime priversti vairuotojo vairuoti, jei jo „tacho“ (tachografas) rodo, kad poilsis privalomas. Taigi, išvykimo laikas yra dinaminis dydis, priklausantis nuo techninio ir fizinio pasiruošimo.

2. Kiek trunka vidutinė kelionė iš Lietuvos į Olandiją?

Atsakymas priklauso nuo to, kur tiksliai Lietuvoje ir kur Olandijoje esate. Jei važiuojame iš Vilniaus į Amsterdamą arba Roterdamą, nuotolis yra apie 1600–1700 km. Grynas vairavimo laikas, jei nebūtų jokių sustojimų, užtruktų maždaug 18–20 valandų. Tačiau realybėje tokia kelionė trunka 2, kartais ir 3 dienas.

Kodėl? Ne tik dėl sustojimų, bet ir dėl to, kad vairuotojas turi laikytis griežtų poilsio režimų. Be to, maršrutų eiga per Vokietiją (A1 ar A2 autostradas) dažnai susiduria su intensyviu eismu, remonto darbais ir posūkiais. Taip pat svarbu prisiminti, kad Olandija yra šalis, kurioje labai daug greitaeigių kelių, tačiau ir didelis eismo intensyvumas, ypač prie „Randstad“ regiono (Amsterdamas, Utrechtas, Haga, Roterdamas). Taigi, planuokite, kad kelionė nuo krovimo iki iškrovimo paprastai užtrunka apie 48 valandas (šią dieną išvykome, kitą dieną pristatome), nors trumpesni atstumai gali būti įveikiami ir per 24 valandas, jei vairuotojas pradeda darbą ankstyva ryte.

3. Kokius taisykles lemia vairuotojo sustojimai ir poilsis?

Čia mes įsijungiame eksperto režimą, nes tai yra pagrindas. Europos Sąjungoje galioja griežtos taisyklės, reglamentuojančios vairuotojų darbo laiką (EC 561/2006 reglamentas). Vairuotojas gali vairuoti ne ilgiau kaip 4,5 valandas be pertraukos. Po to privaloma padaryti bent 45 minučių pertrauką (kurią galima padalinti į 15 min. + 30 min., tačiau ne mažiau).

Be to, per parą vairuotojas gali dirbti (vairuoti + kiti darbai) ne daugiau kaip 9 valandas (gali išsiimti iki 10 valandų du kartus per savaitę). Po kiekvienų 4,5 valandų vairavimo ir poilsio pertraukų, vairuotojas turi suskaičiuoti savo dienos limitą. O svarbiausia klientui – po 6 dienų darbo vairuotojas privalo atlikti 45 valandų savaitinį poilsį (arba bent 24 valandas reguliariai, o likusią dalį suskaičiuoti vėliau). Tai reiškia, kad jei vairuotojas atvyksta prie jūsų sandėlio ir jo tachografas rodo, kad jam liko tik 15 minučių vairavimo, jis negali važiuoti toliau net iki artimiausios poilsio aikštelės – jis privalo sustoti dabar. Šios taisyklės yra nešiek tiek, o saugumo garantas.

4. Kur dažniausiai sustoja vairuotojai kelyje į Olandiją?

Maršrutas Lietuva – Lenkija – Vokietija – Olandija yra klasikinis. Sustojimai dažniausiai planuojami pagal specifias vietas, vadinamas „poilsio aikštelėmis“ (parking places).

Po išvykimo iš Lietuvos ir perėjimo Lenkijos riba, pirmasis didesnis sustojimas dažnai būna Netiesos arba Varšuvos apylinkėse, kur yra gerai įrengtos aikštelės su maistu ir dušais. Toliau, keliaujant per Vokietiją, sustojimai priklauso nuo to, kiek laiko liko vairuotojui. Dažni sustojimų taškai yra prie Poznanės, Vroclavo, o vėliau – Vokietijoje, prie Magdeburgo, Hanoverio arba Duisburgo. Duisburgo ir Eseno apylinkės (Ruhro sritis) yra viena judriausių vietų, todėl ten sustoti sunkiau – vietos dažnai užimtos. Patyręs vairuotojas žino, kad reikia planuoti sustojimą šiek tiek anksčiau, kad nepraleistų legalių laiko limitų stovėdamas spūstyse prie poilsio zonos.

5. Ar savaitgaliais vežama į Olandiją? Kaip tai veikia laiką?

Tai labai svarbus klausimas, ypač jei reikalingas „just-in-time“ pristatymas pirmadienio rytą. Vokietijoje ir Olandijoje galioja vairavimo draudimai sunkvežimiams tam tikromis savaitgalio dienomis arba švenčių dienomis.

Vokietijoje sunkvežimiai su kroviniu negali vairuoti sekmadieniais ir švenčių dienomis nuo 00:00 iki 22:00 valandos (yra išimčių, pavyzdžiui, šaldytuvams ar kai kurioms sandėliavimo paslaugoms, tačiau tai retas atvejis). Olandija turi panašias, tačiau šiek tiek geresnes sąlygas – čia draudimas taip pat galioja, tačiau yra daugiau išimčių, ir kai kuriose zonose (pvz., aplink uostus) leidžiama važiuoti. Tačiau, jei mūsų vairuotojas turi važiuoti per Vokietiją, jis privalo sustoti Vokietijoje prieš sekmadienį ir laukti iki 22:00 valandos (arba iki pirmadienio ryto, priklausomai nuo taisyklių). Tai reiškia, kad jei krovinys išvyksta penktadienį, jis gali „užstrigti“ sienos ar poilsio aikštelėje ir pristatymas gali atidėti iki pirmadienio. Todėl planuodami siuntas, visada reikia žiūrėti į kalendorių.

6. Kaip eismo įvykiai ar remonto darbai veikia pristatymo laiką?

Dauguma maršrutų į Olandiją eina per Vokietijos autostradas „Autobahn“. Nors jos garsimos greičio neribojimais lengviesiems automobiliams, sunkvežimiams visada galioja 80 km/h (dažnai techniniu požiūriu ribojama iki 90 km/h) riba. Bet pagrindinė problema – remonto darbai. Vokietijoje autostradų remontas vyksta be perstojo.

Kartą gavau pranešimą, kad vairuotojas stovi 3 valandas spūstyje prie Hanoverio, nes viena iš trijų juostų uždaryta. 3 valandos prarasto laiko reiškia, kad vairuotojas gali netekti laiko pasiekti paskirties vietą darbo laiku ir gali tekti sustoti anksčiau laiko dėl poilsio pertraukos. Mes stebiame eismą realiu laiku, bet kai uždaromas kelias, išvengti vėlavimo neįmanoma. Tokiu atveju mes nedelsdami informuojame klientą, kad pristatymas pavėluos, kad jis galėtų susiderėti su savo pirkėju.

7. Kas vyksta, kai vairuotojas atvyksta į Olandiją, bet negali iškrauti?

Olandija yra labai organizuota šalis, tačiau ten dirbantys žmonės taip pat laikosi darbo laiko. Jei vairuotojas atvyksta į sandėlį 17:30 valandą, o sandėlis dirba iki 17:00, jis negali tiesiog „išmesti“ krovinių už vartų. Jis privalo laukti iki ryto.

Čia įsijungia vadinamoji „laukimo valanda“. Gera naujiena ta, kad pagal ES taisykles, jei vairuotojas laukia iškrovimo (nėra jo kaltės, kad vėlavo), šis laikas gali būti laikomas „laiku ne vairuojant“ (other work), o ne poilsiu. Tačiau jei laukimas trunka ilgiau nei numatyta, vairuotojui gali tekti pradėti poilsio laiką skaičiuoti anksčiau, o tai gali sukelti problemų, jei reikės važiuoti atgal (tuomet gali trūkti valandų). Todėl visada stengiamės suderinti „time windows“ (apsilankymo langus) iš anksto, kad vairuotojas atvyktų būtent tada, kai laukia kranininkas ar sandėlininkas.

8. Ar sustojimai daromi tik dėl vairuotojo poilsio, ar yra ir kitų priežasčių?

Ne tik poilsis. Sustojimai gali būti techniniai. Pavyzdžiui, prieš įvažiuojant į Olandiją arba Vokietiją, vairuotojas gali sustoti degalinėje, kad papildytų kuro (AdBlue) bakus. Kelionės ilgis reikalauja maždaug 600–800 litrų dyzelino, priklausomai nuo sunkvežimio.

Taip pat gali būti sustojimai dėl krovinių patikros. Nors šengeno zonoje vidinės sienos netikrinamos, tačiau mobiliųjų muitinės postų patruliai yra aktyvūs, ypač Vokietijoje. Jei vairuotojas bus sustabdytas patikrai, tai užtrunka nuo 30 minučių iki valandos. Mes visada užtikriname, kad dokumentai (CMR sąskaitos, eksporto deklaracijos) būtų tvarkingi, kad sustojimas būtų kuo trumpesnis, tačiau ši rizika visada egzistuoja.

9. Kaip klientas gali sekti savo krovinio vietą ir suprasti, kodėl jis stovi?

Modernioje logistikoje be sekimo neįsivaizduojama. Mes suteikiame klientams galimybę stebėti krovinius realiu laiku per GPS sekimo sistemas. Jei matote, kad sunkvežimis stovi vietoje valandą ar dvi, nereikia panikuoti.

Pirmiausia pažiūrėkite, kur jis stovi. Jei tai poilsio aikštelė (prie maisto prekybos centro arba specialiai pažymėta vieta žemėlapyje), tai greičiausiai vairuotojas atlieka privalomą 45 minučių pertrauką arba nakties poilsį. Jei stovi autostradoje – greičiausia spūstis arba remontas. Jei stovi prie sandėlio – laukia iškrovimo. Sekimo sistemos rodo ir vairuotojo statusą („Driving“, „Rest“, „Work“). Tai leidžia mums ir jums matyti realią paveikslą be nereikalingų skambučių, kurie gali trukdyti vairuotojui.

10. Ką klientas gali padaryti, kad pristatymas vyktų sklandžiau?

Geriausias dalykas, kurį gali padaryti klientas – tai pateikti išsamią ir tikslią informaciją. Nenuostabu, kiek kartų vėlavimai atsiranda dėl to, kad adrese nurodytas tik miestas be gatvės, arba gavėjo telefono numeris neteisingas.

Jei žinote, kad jūsų sandėlyje yra specifiniai iškrovimo reikalavimai (pvz., reikalingas specifinis kranas, arba vairuotojas turi atsiimti dokumentus), praneškite mums iš anksto. Taip pat, jei krovinys ypač skubus, pasakykite mums – mes galime suskirstyti vairuotojų komandas taip, kad vienas vairuotojas pristatytų dalį krovinių (jei įmanoma) arba pasirinkti greitesnį maršrutą. Tačiau visada prisiminkite: saugumas ir legalumas viršija greitį. Mes geriau pristatysime valanda vėliau, nei paimsime riziką pažeisti taisykles ir gauti baudą, kuri stabdys mūsų, o kartais ir jūsų verslą.

Išvada

Kelionė į Olandiją nėra paprasta tiesi linija žemėlapyje. Tai sudėtingas procesas, kurį sudaro šimtai detalių: nuo vairuotojo sveikatos ir teisinių reikalavimų iki kelių eismo sąlygų Vokietijoje ir sandėlių darbo grafikų Roterdame. Esu dirbęs šioje srityje daugiau nei 20 metų, ir galiu užtikrinti, kad sėkmės paslaptis slepiasi ne greičiame, o planavime ir atsakomybėje.

Kai suprantate, kodėl atsiranda sustojimai ir kodėl išvykimo laikai gali šiek tiek pasikeisti, jūsų rūpesčiai sumažėja. Mūsų užduotis – užtikrinti, kad jūsų krovinys nuvyktų saugiai. Jums reikia tik tiksliai užsakyti ir pasitikėti mūsų patirtimi. Mes pasirūpinsime likusiu: apskaičiuosime tacho laiką, parinksime geriausią poilsio vietą ir apeisime spūstis, kur įmanoma. Olandija laukia jūsų prekių, o mes pasirūpinsime, kad jos ten atvyktų laiku ir tvarkingai.