Išvykimo ir atvykimo tvarkaraštis į Olandiją ir atgal: Visas vadovas klientams

Pervežimų srityje dirbu jau daugiau nei dvi dešimtis metų. Per tą laiką matavau viską – nuo idealiai suskaičiuotų maršrutų iki tokių situacijų, kai orai ar muitinės keisdami visus planus. Vienas dažniausiai užduodamų klausimų, kurį girdžiu iš savo klientų, yra šis: „Kada tiksliai išvyks mašina ir kada ji atvyks į Olandiją (ar atgal į Lietuvą)?“.

Atsakymas, kaip ir dauguma dalykų logistikoje, nėra vienas žodis. Nėra tokio dalyko kaip „geležinkelio tvarkaraštis“ tarptautiniuose keliuose, nors daugelis norėtų tokio tikslumo. Tačiau, nors negaliu pasakyti, kad vairuotojas važiuos pro tam tikrą kelio ženklą antradienį 12:45, galiu paaiškinti, kaip susiformuoja šie grafikai, kas juos lemia ir ką klientas turi žinoti, kad jo siunta pasiektų paskirtį laiku. Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi ir padėsiu suprasti, kaip veikia Olandijos ir Lietuvos maršrutų logistika.

Įvadas

Olandija (Nyderlandai) yra vienas pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių. Tai šalis, kurioje sukausi milžiniški prekių srautai – nuo gėlių ir maisto produktų iki aukštos technologijos įrengimų ir chemijos pramonės gaminių. Toks intensyvumas reiškia, kad keliai yra užpuoliami, o olandų logistika – viena pažangiausių pasaulyje. Tačiau tai taip pat reiškia, kad tvarkaraščiai turi būti lankstūs.

Kai kalbame apie išvykimo ir atvykimo grafikus, svarbu skirti dvi pagrindines pervežimo kategorijas: visą mašiną užpildantys kroviniai (FTL – Full Truck Load) ir daliniai kroviniai (LTL – Less Than Truck Load). Šių dviejų tipų tvarkaraščiai skiriasi kaip diena ir naktis. Jei užsakote pilną furgoną, grafikas priklauso nuo Jūsų paruošimo laiko ir vairuotojo darbo laiko. Jei siunčiate tik keletą paletų (dalinis krovinys), grafikas priklauso nuo to, kada bus surinktas visas mašynos korpuse esantis krovinys.

Be to, svarbu atsižvelgti į geografiją. Atstumas nuo Vilniaus iki Amsterdamo ar Roterdamo yra apie 1600–1800 km, priklausomai nuo maršruto. Tai kelionė, kuri trunka maždaug 18–20 valandų grynojo vairavimo laiko. Tačiau realybėje tai užtrunka ilgiau dėl poilsio pertraukų, muitinės procedūrų ir galimų spūsčių, ypač Vokietijoje ir Lenkijoje. Šiame straipsnyje panagrinėsime visus šiuos niuansus, kad Jums būtų lengviau suplanuoti savo verslą.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skiltyje pateikiu atsakymus į dešimt labiausiai aktualių klausimų, susijusių su tvarkaraščiais į Olandiją ir atgal. Čia rasite informaciją, kuri padės išvengti nesusipratimų ir nereikalingo streso.

1. Kiek laiko trunka standartinis krovinio pervežimas iš Lietuvos į Olandiją?

Standartinis pervežimo laikas (transit time) paprastai svyruoja nuo 24 iki 48 valandų, kai kalbame apie pilną mašiną (FTL). Tai reiškia, kad jei mašina užkrauna Jūsų prekes pirmadienio ryte, Olandijoje ji gali būti jau antradienio vakare arba trečiadienio ryte. Tačiau tai yra teorinis idealus atvejis.

Reali situacija priklauso nuo to, kur tiksliai yra krovinys. Jei tai yra pietinė Lietuva ( Alytus, Varėna), kelias trumpesnis, o jei Šiauliai ar Panevėžys – reikės papildomo laiko važiuojant per šalį. Taip pat būtina atsižvelgti į vairuotojo darbo laiką. Pagal Europos Sąjungos taisykles, vairuotojas gali vairuoti 4,5 valandas, po to privalo padaryti 45 minučių pertrauką. Po 9 valandų vairavimo jis privalo padaryti 11 valandų ilgo poilsio pertrauką. Dėl šių apribojimų net ir tobulas maršrutas gali užtrukti ilgiau, nei manytume žiūrėdami į žemėlapį.

Jei kalbame apie dalinius krovinius (LTL), laikas gali padidėti iki 3–5 dienų, nes mašina turi sustoti tarpiniuose terminaluose, kur kroviniai perkraunami iš vienos transporto priemonės į kitą, siekiant užpildyti mašiną kuo efektyviau.

2. Kaip dažnai vyksta reisai į Olandiją?

Esant dideliam prekybos srautui tarp Lietuvos ir Olandijos, reisai vyksta beveik kasdien. Didelės transporto kompanijos turi savo „tūkstantmečių“ maršrutus, kuriems vairuotojai skiriami pagal grafiką. Pavyzdžiui, gali būti fiksuoti išvykimai antradieniais ir ketvirtadieniais iš konkretaus Lietuvos terminalo.

Tačiau jei Jums reikalingas specifinis, neįprastas krovinys (pvz., per didelis, šaltasis arba pavojingas krovinys), tvarkaraštis gali būti formuojamas individualiai. Tokiu atveju reikia skirti laiko krovinio paruošimui ir specialios technikos/privalomų dokumentų sutikrinimui. Dažniausiai stengiamės surinkti grupinius krovinius taip, kad išvykti būtų galima bent kelis kartus per savaitę, tačiau tai priklauso nuo sezono. Pavasario ir vasaros sezonu (gėlių, statybinių medžiagų pervežimai) dažnis didėja, o žiemą gali šiek tiek sumažėti.

3. Ar galima tiksliai numatyti atvykimo laiką (ETA – Estimated Time of Arrival)?

Tai vienas sudėtingiausių klausimų. Mes visada duodame numatomą atvykimo laiką, tačiau jis yra tik prognozė. Tarptautiniuose pervežimuose veikia per daug neprognozuojamų veiksnių.

Pagrindinė priežastis, dėl kurios negalime duoti 100% garantijos, yra eismas ir spūstys. Vienintelis efektyvus maršrutas į Olandiją veda per Vokietiją (A7 arba A2 autostrados). Vokietija yra Europos kryžkelė, ir ten spūstys yra kasdienybė, ypač netoli didžiųjų miestų kaip Berlynas, Hanoveris arba Duisburgas. Vienas avarinis atsitikimas gali sustabdyti eismą valandomis.

Taip pat įtakos turi orai. Žiemos metu, ypač Vokietijoje ir Lenkijoje, sniego audros ar ledas gali priversti vairuotojus važiuoti lėčiau arba net sustoti. Todėl visada rekomenduoju savo klientams planuoti prekių atvykimą su 1–2 dienų rezervu. Jei prekės būtinos konkrečiai valandai (pvz., įrengimo darbams), apie tai reikia pranešti iš anksto, kad galėtume pasirinkti greitesnį arba patikimesnį maršrutą.

4. Kokie yra pagrindiniai išvykimo taškai Lietuvoje ir atvykimo Olandijoje?

Lietuvoje kroviniai paprastai surenkami iš didžiųjų logistikos centrų, esančių prie Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Panevėžio. Klaipėdos atveju svarbu atsižvelgti į tai, ar krovinys ateina iš jūros uosto (tai gali sukelti vėlavimą dėl laivų grafiko), ar jis jau yra sausumoje.

Olandijoje situacija panaši, tačiau dėl šalies mažo dydžio ir tankaus kelių tinklo atstumai nėra tokie kritiški. Pagrindiniai krovininių taškai yra Roterdamas (didžiausias uostas Europoje), Amsterdamas (Schiphol oro uosto zona) ir industriškiausi regionai kaip Eindhovenas arba Tilburgas. Tačiau net ir mažesni miestai kaip Breda arba Utrechtas yra lengvai pasiekiami per išvystytą autostradų tinklą.

Svarbu nurodyti ne tik miestą, bet ir tikslų adresą, nes Olandijoje yra daug „zonų“, kuriose sunkiasvorėms transporto priemonėms važiuoti ribojama arba reikalingi speciali leidimai (pvz., centrinės miestų dalys arba ekologinės zonos). Mūsų ekspertai visada patikrina, ar adresas yra pasiekiamas sunkiasvorio transporto.

5. Kaip veikia tvarkaraštis grįžtant iš Olandijos į Lietuvą?

Grįžtamasis reisas dažnai kelia daugiau problemų nei išvykimas. Kodėl? Todėl, kad sunkiau užtikrinti grįžtantį krovinį (backload). Logistikos kompanijos stengiasi, kad mašina grįžtų ne tuščia, todėl dažnai tenka laukti, kol bus surastas atitinkamas krovinys Olandijoje arba pietinėse Vokietijos, Belgijos dalyse.

Jei Jūsų krovinys yra dalinis, grįžimo tvarkaraštis gali priklausyti nuo to, kada bus surinkta mašyna Olandijoje. Pavyzdžiui, jei mašina atvyksta į Olandiją pirmadienį, bet krovinys į Lietuvą bus surinktas tik trečiadienį, tai ir nulems grįžimo laiką.

Jei užsakote pilną mašiną vienam krypčiai, reikia suprasti, kad vairuotojas gali pralesti dieną ar dvi Olandijoje bandydamas rasti grįžtamąjį krovinią. Tai yra normali logistikos praktika, leidžianti išlaikyti kainas žemesnėmis. Jei Jums būtina, kad vairuotojas grįžtų tuoj pat po iškrovimo, tai gali būti apmokestinta kaip „tuščio važiavimo“ (dead mileage) paslauga.

6. Ar savaitgalis daro įtaką pervežimo laikui?

Žinoma, ir dar labai didelę. Vairuotojai turi savo poilsio režimus, o sandėliai Olandijoje dažnai nedirba visą parą arba nedirba savaitgaliais.

Jei krovinys atvykta į Olandiją penktadienio vakarą, o gavėjo sandėlis dirba tik iki 16:00 valandos ir nedirba šeštadieniais, mašina gali būti priversta laukti iki pirmadienio ryto. Tai automatiškai prailgina pristatymo terminą.

Taip pat yra griežti apribojimai vairuotojams. Jie negali dirbti be poilsio. Jei maršrutas užtrunka ilgiau ir patenka į savaitgalį, reikia užtikrinti, kad vairuotojas turėtų galimybę legaliai ilsėtis. Daugelis mūsų vairuotojų renkasi ilsėtis specialiuose stovėjimo aikštelėse, kurios yra saugios ir aprūpintos visais patogumais. Todėl, jei Jums reikalingas pristatymas prieš savaitgalį, būtina apie tai pranešti iš anksto, kad maršrutas būtų planuojamas atsižvelgiant į šias sąlygas.

7. Kas nutinka, jei krovinys vėluoja? Kokia atsakomybė?

Tai klausimas, kurį dažnai užduoda verslininkai, dirbantys su „Just-In-Time“ (tik laiku) sistemomis. Jei krovinys vėluoja dėl logistikos kompanijos kaltės (pvz., pamirštas krovinys, blogas maršruto planavimas), kompanija paprastai prisiima atsakomybę pagal CMR konvenciją.

Tačiau jei vėlavimas įvyksta dėl stichinių nelaimių (urgas, kelio uždarymas), muitinės patikrinimų arba dėl to, kad gavėjas nebuvo pasiruošęs priimti prekes, atsakomybė tenka klientui.

Mano patirtis rodo, kad dažniausia vėlavimų priežastis yra netiksli informacija iš paties užsakovo. Pavyzdžiui, kai sakoma: „Prekės bus paruoštos rytoj“, bet iš tikrųjų jas reikia surinkti ir pažymėti, kas užtrunka iki vakaro. Tokiems atvejems aš visada patariu klientams būti aiškiems ir realistiškus dėl krovimo laiko. Kuo anksčiau sužinosime, kad prekės nebus paruoštos, tuo lengviau bus koreguoti vairuotojo grafiką be didelių nuostolių.

8. Kaip sekamas krovinys ir ar klientas gali matyti jo judėjimą?

Šiuolaikinėje logistikoje be GPS sekimo neįsivaizduojama darbo. Kiekviena mūsų mašyna yra aprūpinta GPS imtuvais, kurie siunčia duomenis realiu laiku. Klientas gali gauti nuorodą į sekimo sistemą, kurioje mato, kur mašina yra šiuo momentu.

Tačiau technologijos technologijomis, o žmogiškasis faktorius lieka svarbiausias. Mūsų dispečeriai nuolat bendrauja su vairuotojais. GPS gali parodyti, kad mašina stovi vietoje, bet tik vairuotojas gali pasakyti, kad jis stovi priešais muitinę arba laukia, kol bus iškrautas. Todėl geriausia praktika yra ne tik žiūrėti į žemėlapį, bet ir turįti dispečerio telefono numerį, kurį galit paskambinti bet kuriuo metu. Mes visada pasiruošę suinformuoti apie tiksląus laikus.

9. Ar yra skirtumai tarp krovinių tipų (pvz., šaldytuvai, pavojingi kroviniai)?

Absoliučiai taip. Tai vienas svarbiausių dalykų, lemiančių tvarkaraštį.

• Šaldyti kroviniai: Čia laikas yra kritiškas. Šaldytuvai („šaldikliai“) turi savo grafikus, kurie dažnai yra griežtesni. Vairuotojas turi tikrinti temperatūrą kas kelias valandas. Be to, šaltųjų grandinių terminaluose eilės gali būti ilgesnės, nes reikia laukti, kol bus atlaisvintas „šaltasis“ dokas. Jei temperatūra pakyla, krovinys gali būti sugadintas, todėl šiems reisams skiriami patikimiausi vairuotojai.
• Pavojingi kroviniai (ADR): Jie reikalauja specialių leidimų ir maršrutų planavimo. Ne visos šalys ar miestai leidžia važiuoti keliais, kuriais važiuoja paprastos mašinos. Tai gali prailginti maršrutą.
• Permatomi (pertvaromis) kroviniai: Jei krovinys neįeina į standartinę sunkiasvorę mašiną, reikia specialios technikos, kurios suradimas ir užsakymas gali užtrukti ilgiau.

Visada nurodykite tikslų krovinio tipą užsakymo metu. Neteisinga informacija gali lemti tai, kad atvykusios mašinos tiesiog nebus galima užkrauti dėl techninių ar teisinių apribojimų.

10. Kuo skiriasi Olandijos logistika nuo kitų šalių ir kaip tai veikia tvarkaraštį?

Olandija yra unikali savo efektyvumu, tačiau ir savo griežtumu. Olandai yra labai disciplinuoti laiko atžvilgiu. Jei Jums sudarytas pristatymo terminas (time slot) 10:00 valandai ryto, Jūs privalote būti ten tikslioje valandoje. Jei vėluosite 15 minučių, gali būti, kad sandėlis atsisaks priimti prekes tą dieną, ir Jums teks laukti iki kito dienos laiko.

Tai reiškia, kad mūsų tvarkaraščiai turi būti planuojami su dideliu tikslumu. Mes negalime leisti vairuotojui „užsukti“ į kitą vietą, jei turime fiksuotą terminą Olandijoje, nes rizikuojame praleisti jį. Be to, Olandijoje labai daug dėmesio skiriama saugumui ir aplinkosaugai – sunkiasvorėms mašinoms draudžiama važiuoti kai kuriais keliais, o greičio ribojimai griežtai prižiūrimi radarais. Tai reiškia, kad mūsų vairuotojai ten važiuoja labai sąžiningai ir pagal taisykles, kas kartais gali šiek tiek sulėtinti judėjimą, tačiau užtikrina saugumą ir vengiama baudų.

Išvada

Išvykimo ir atvykimo tvarkaraštis į Olandiją ir atgal nėra paprasta lentelė su skaičiais. Tai gyvas, kintantis organizmas, kuriam reikalinga patirtis, žinios ir nuolatinis stebėjimas. Per daugiau nei 20 metų šioje srityje išmokau vieno: svarbiausia ne tiek numatyti kiekvieną minutą, kiek kuo geriau suvaldyti rizikas ir informuoti klientą.

Planuodami savo siuntą, atsiminkite tris pagrindinius dalykus: laiką planuokite su atsarga, tiksliai nurodykite krovinio pobūdį ir palaikykite ryšį su savo logistikos partneriu. Olandija yra viena geriausių vietų verslui, o su teisingu požiūriu į logistiką, Jūsų prekės visada pasieks paskirtį laiku, o Jūsų verslas augs be nereikalingų rūpesčių.

Mūsų komanda visada pasiruošusi padėti išsiaiškinti sudėtingiausius maršrutus ir užtikrinti, kad Jūsų krovinys būtų ne tik tiksliai pagautas, bet ir saugiai pristatytas. Logistika – tai ne tik vairavimas, tai partnerystė, kurioje mes keliaujame kartą su Jumis.