Išvykimo ir atvykimo taškai kelionėms į Olandiją: Logistikos Eksperto Vadovas

Įvadas

Per daugiau nei dvidešimt metų praleistų tarptautinių pervežimų industrijoje, aš mačiau, kaip pasikeitė keliai, sunkvežimiai ir pačios logistikos principai, tačiau vienas dalykas išlieka nepakitęs: maršruto planavimas yra viskas. Kai kalbame apie krovinių gabenimą į Olandiją (Nyderlandus), mes nekalbame apie paprastą važiavimą iš taško A į tašką B. Olandija yra vienas tankiausiai užstatytų ir labiausiai urbanizuotų Europos regionų, kur logistika yra ne tik paslauga, bet ir šalies ekonomikos kraujagyslė.

Šio straipsnio tikslas – ne tik papasakoti, iš kur keliaujame ir kur atvykstame, bet ir suteikti gilią supratimą apie tai, kodėl šie taškai yra svarbūs, kaip jie veikia ir kokių subtilybių reikia laikytis, kad krovinių pervežimas būtų efektyvus, greitas ir be problemų. Nesvarbu, ar jums reikia pervežti dalinius krovinius (LTL), pilną sunkvežimį (FTL), ar tai yra projektinė logistika, išvykimo ir atvykimo taškų pasirinkimas nulemia transitinio laiko ir galutinių išlaidų balansą.

Lietuva ir Olandija jau dešimtmečiais sieja glaudžiai prekybiniai ryšiai. Lietuvos verslas eksportuoja medieną, maisto produktus, chemijos pramonės gėrinius ir technologines išmaniąsias detalės, o atgal grįžta prekės iš "Roterdamo vartų" – mašinos, vaisiai, kava ir kitos aukštos vertės prekės. Šio srauto valdymas prasideda tiksliai žinant, kur yra pagrindiniai logistikos mazgai.

Šiame straipsnyje, remiantis mano ilgamete patirtimi, išnagrinėsime pagrindinius Lietuvos išvykimo taškus, Olandijos atvykimo hubus, maršrutų ypatumus ir atsakysime į dažniausiai klientų užduodamus klausimus, kurie padės jums jaustis saugiau planuojant savo siuntas.

DUK (Dažniausiai Užduodami Klausimai)

1. Kurie yra pagrindiniai krovinių išvykimo taškai Lietuvoje, važiuojant į Olandiją?

Lietuvoje logistika yra susitelkusi aplink kelias pagrindines ašis, atsižvelgiant į geografinę padėtį ir pramonės centrus. Kaip ekspertas, aš visada pradedu nuo to, kad išvykimo taškas turi būti ne tik patogus klientui, bet ir strategiškai tinkamas greitam įsijungimui į tarptautinius magistralius.

Pirmasis ir svarbiausias taškas – Klaipėdos uostas. Nors šis straipsnis daugiausia apie kelių transportą, Klaipėda yra integracinis centras, kuriuo keliauja prekės, atvykusios jūra iš Azijos ar Amerikos ir toliau plukdomos į Olandiją kelių transportu. Čia susiformuoja dideli konteinerių ir projektinių krovinių srautai.

Antrasis pagal svarbą mazgas – Vilnius ir jo apylinkės. Sostinės regionas, ypač Nemenčinės plento ir Rockwell bei other pramonės parkai, yra aktyviausias krovinių formavimo centras. Čia įsikūrusios didžiosios distribucijos sistemos, kurios rūšiuoja prekes prieš išvykdamos į Vakarus.

Trečiasis taškas – Kaunas ir Kauno laisvoji ekonominė zona (LEZ). Kaunas, dėl savo geografinės padėties šalies centre, yra idealus "kolektoriavimo" taškas. Dauguma vežėjų, renkantis grupinius krovinius, renkasi būtent Kauną kaip vietą, kur sužiūrėti ar papildyti krovinius prieš važiuodami per Lenkiją.

Taip pat neapsieiname be Šiaulių ir Panevėžio, kurie yra svarbūs šiaurės Lietuvos pramonės (mediena, metalurgija) krovinių siuntimo taškai. Svarbu pastebėti, kad kiekvienas iš šių taškų turi savo specifiką: pavyzdžiui, mediena dažniau keliauja iš šiaurės, o maisto prekės – iš centrinių regionų.

2. Kokie yra populiariausi atvykimo (iškrovimo) taškai Olandijoje?

Olandija nedidelė, bet pasižymi milžinišku logistikos tankumu. Mano praktika rodo, kad apie 80% visų siuntų nukreipiamos į tris pagrindinius regionus: "Randstad" (Vakarų Olandija), pietinę dalį ir šiaurės rytus.

Roterdamas yra neabejotinas lyderis. Tai didžiausias uostas Europoje, ir net jei krovinių gabenimas vyksta kelių transportu, dažnai galutinis tarpinis arba galutinis taškas yra vienas iš tūkstančių sandėlių, esančių Roterdamo industrialiniuose parkuose (Maasvlakte arba Europoort). Čia atvyksta didžioji dalis konteinerių, kurie toliau paskirstomi po visą Europą, tačiau daug Lietuvos eksporto taip pat baigiasi čia, perkraunami į jūrų laivus arba pasiekia vietos klientus.

Amsterdamas ir jo apylinkės (Schiphol oro uosto zona) yra antrasis pagal reikšmę taškas. Čia koncentruojasi aukštos vertės prekės, elektronika, farmacija ir greitai gendančios prekės. Schiphol zonoje yra įsikūrę didžiuliai "Cargo" terminalai, kurie dirba 24/7 režimu.

Trečiasis labai svarbus taškas – Venlo. Jis nutolęs nuo Vakarų Olandijos pakrantės, tačiau yra strategiškai svarbiausias mazgas prie Vokietijos sienos. Venlo yra vadinamas "Olandijos logistika širdimi", nes čia yra vienas didžiausių "Fresh Corridor" (šiųkšnių prekių) centrų. Jei gabenate maisto produktus, augalus ar šaldytus krovinius, labai greičiausiai jų kelionė baigsis būtent Venlo arba Tilburge.

Taip pat reikia paminėti Tilburgą, kuris yra svarbus Wagento (ir kitų didelių tinklų) distribucijos centras, bei Eindhoveną, kuris vystomas kaip inovacijų ir aukštųjų technologijų logistikos centras.

3. Kiek laiko trunka vidutinis kelionės trukmė iš Lietuvos į Olandiją?

Tai vienas dažniausiai kylančių klausimų, ir atsakymas nėra tiesus "X valandų". Esu dirbęs tiek kaip vairuotojas, tiek kaip dispečeris, todėl galiu pasakyti, kad teorinis ir praktinis laiskas skiriasi kaip diena ir naktis.

Teoriškai, atstumas nuo Vilniaus iki Amsterdamo yra apie 1600–1700 km. Važiuojant lengvuoju automobiliu be stabdžių, tai užtruktų apie 16–17 valandų. Tačiau mes kalbame apie sunkvežimius, kurie sveria 40 tonų ir turi griežtai reglamentuojamą darbo laiką.

Vidutinis kelionės laikas su pilnu kroviniu (FTL) trunka nuo 32 iki 40 valandų. Šis laikas apima ne tik važiavimą, bet ir privalomus poilsio pertraukas (po 4,5 valandų vairavimo – 45 min. pertrauka, po 9 valandų – 9 valandų poilsis). Be to, reikia įskaityti laiką patikrai prieš išvykstant ir iškrovimui atvykus.

Jeigu kalbame apie dalinius krovinius (LTL), laikas gali padidėti iki 4–5 dienų. Kodėl? Nes sunkvežimis turi sustoti tarpiniuose terminaluose (pavyzdžiui, Lenkijoje ar Vokietijoje), kad perkrautų prekes. Krovinių konsolidacija ir dekonsolidacija užima laiką. Taip pat būtina atsižvelgti į savaitgalius – Olandijoje dauguma sandėlių nedirba sekmadieniais, tad jei atvykstate šeštadienio vakare, reikės laukti iki pirmadienio ryto.

4. Kokius maršrutus dažniausiai pasirenkama ir kodėl?

Maršruto pasirinkimas – tai kompromisas tarp atstumo, kelių būklės ir kelių mokesčių (vignettes). Per 20 metų aš išmokiau vengti tam tikrų spąstų.

Klasikinis maršrutas eina per Lenkiją (A2 autostrada). Tai trumpiausias kelias geografiškai. Tačiau jis turi savo niuansų: Lenkijoje, ypač prie Varšuvos ir Poznanės, esąs didelis eismas, o kelių kokybė vietomis palieka norėti daugiau. Tačiau dėl mažesnių kelių mokesčių (vietoj Vokietijos brangių "MAUT" mokesčių), dauguma vežėjų vis dar renkasi šį kelią.

Alternatyvas yra maršrutas per Latviją ir Vokietiją (per Kaliningradą arba aplenkiant jį per Baltarusiją – tačiau dėl sankcijų ir vizų problemų, šis maršrutas dabar yra labai sudėtingas ir retas). Tiesioginis maršrutas per Lietuvą-Latviją ir toliau į Vokietiją (per Ščeciną) yra populiarus tiems, kurie nori išvengti Lenkijos spūsčių, tačiau jis ilgesnis.

Atvykus į Vokietiją, maršrutai susijungia į vieną tinklą. Dažniausiai naudojamos autostrados A2, A3, A1. Čia svarbu prisiminti apie Vokietijos kelių mokesčius MAUT, kurie yra įskaičiuoti į pervežimo kainą. Patyrę vairuotojai vengia eiti per Ruhro sritį (Esenas, Dortmundas) per šūksnių valandas, nes ten susidaro milžiniškos spūstys. Mes stengiamės planuoti maršrutą taip, kad aplenktume šiuos didmiesčius arba važiuotume pro juos naktį.

5. Ar yra kokių nors ypatingų reikalavimų ar apribojimų Olandijos keliuose?

Olandija yra viena techniškai pažangiausių šalių, o tai reiškia griežtus reikalavimus. Vienas svarbiausių dalykų, apie kurį aš visada įspėju savo klientus ir vairuotojus, yra vietų ribojimas.

Daugelyje Olandijos miestų ir gyvenviečių sunkvežimiams draudžiama važiuoti tam tikromis gatvėmis. Nėra vieningo taisyklių rinkinio visai šaliai – kiekvienas savivaldybė nustato savo "ženklinimą". Dažnai "No entry" ženklai su sunkvežimio pavaizdavimu reiškia, kad jei svorio centras viršija tam tikrą ribą arba jei sunkvežimis nėra priskirtas tam tikrai kategorijai (pvz., tik vietiniam prekių pristatymui), važiuoti negalima. Nežinojimas šių taisyklių gali baigtis didelėmis baudomis.

Dar vienas specifinis dalykas – dviračių takai. Olandijoje dviračiai – tai ne hobis, o pagrindinis transportas. Sunkvežimių vairuotojai turi būti ypatingai atsargūs posūkiuose, ypač "dešiniųjų posūkių" zonoje (Right turn danger), nes dažnai šalia sunkvežimio važiuoja dviratininkai, kuriuos sunku pastebėti iš aukštos kabinos.

Taip pat reikia atsižvelgti į ekologines zonas. Nors Olandijoje jos nėra tokios griežtos kaip Vokietijoje (Umweltplakette), vis dėlto seni, taršą keliantys sunkvežimiai gali būti apriboti važiuoti į centruose. Be to, daugelyje vietų (ypač prie sandėlių) yra įrengti aukščio ir svorio matuokliai, kurie fiksuoja viršijimus realiu laiku.

6. Kaip veikia pristatymo langai (Time slots) Olandijoje ir kodėl jie svarbūs?

Tai, galbūt, svarbiausias punktas, skirtas sklandžiam logistikos procesui. Per savo karjerą aš mačiau daug nusivylimų tiesiog dėl to, kad klientas nesuprato "Time slot" sistemos.

Olandijoje beveik neįsivaizduojama atvykti į sandėlį be išankstinio pranešimo. Visi didieji sandėliai (pvz., Heineken, Albert Heijn, DHL) dirba pagal griežtą grafiką. "Time slot" – tai konkretus laiko intervalas (pavyzdžiui, nuo 08:00 iki 08:30 ryto), kurį užsako vairuotojas arba logistika.

Jei atvykstate 10 minučių anksčiau – gali būti, kad jus neįleis, nes vartai dar neatidaryti arba vieta užimta. Jei pavėluojate 15 minučių – dažnai pristatymas atšaukiamas, ir jūs turite registruotis iš naujo, kas gali reikšti pristatymą kitą dieną ar net po savaitės.

Tai reiškia, kad išvykimo iš Lietuvos planavimas turi būti atbulas. Mes negalime tiesiog važiuoti ir viltis, kad pavyks. Mes privalome žinoti, kada yra pristatymas, ir atimti nuo to laiko kelionę ir poilsio pertraukas. Ši disciplina yra tai, kas skiria profesionalų nuo mėgėjo. Mano patirtis rodo, kad gerai suplanuoti "Time slots" taupo pinigus ir nervus.

7. Kokius dokumentus reikia turėti kelionės metu?

Nors keliaujame Europos Sąjungos viduje (ES), dokumentacija vis dar yra kritiškai svarbi. Pagrindinis dokumentas yra CMR važtaraštis. Jis turi būti užpildytas be klaidų, su tiksliais svoriais, prekių pavadinimais ir kodais (HS kodais rekomenduojami dėl tikslumo).

Be CMR, būtina turėti vairuotojo darbo laiko apskaitos kortelę (skaitmeninę arba senojo tipo disko tipo) ir ją išspausdintą už paskutines 28 dienas (priklausomai nuo patikros momento). Olandijos policija ir inspekcija labai dažnai tikrina, ar vairuotojai nelaikė pertraukų.

Taip pat reikalingi įmonės dokumentai: vairuotojo įgaliojimai (jei vairuotojas nėra savininkas), transporto licencija (Euro licencija), draudimo polisas (CVI – civilinės atsakomybės draudimas kelių transporte), techninės apžiūros pažymėjimas.

Jeigu gabenate brangius prekes arba specifinius krovinius (pvz., alkoholį, tabaką), gali prireikti papildomų leidimų arba akcizo ženklų dokumentų (EMCS sistema). Nors sienų kontrolės nėra, mobiliųjų patikros punktų gali būti bet kur, o dokumentų trūkumas gali uždelsti krovinius dienoms.

8. Kaip veikia grupinių krovinių (LTL) logistika šiame maršrute?

Grupiniai kroviniai yra sudėtingesni už pilnus krovinius. Kai klientas siunčia mažą partiją (pvz., 2 europaletes), jos nenuvažiuoja tiesiai į Olandiją. Jos keliauja "hub-and-spoke" (spindulio) sistema.

Paprastai procesas atrodo taip: krovinys pasiimamas iš siuntėjo Lietuvoje -> vežamas į terminalą Lietuvoje (dažniausiai Kaune arba Vilniuje) -> ten jis sujungiamas su kitais krovinais -> važiuoja dideliu sunkvežimiui (vadinamaisiu "linijiniu" reisu) į Olandiją.

Atvykus į Olandiją (pavyzdžiui, į Venlo arba Roterdamo terminalą), sunkvežimis iškraunamas, o krovinys vėl skirstomas. Tada jį paima vietinis (kubinis) sunkvežimis ir pristato tiesiai į gavėjo sandėlį.

Tai paaiškina, kodėl LTL pristatymas trunka ilgiau. Tačiau tai yra ekonomiškas sprendimas mažoms įmonėms. Svarbu klientams suprasti, kad jų krovinys gali būti perkraunomas (perkrovimas) kelis kartus, todėl kokybiškas įpakavimas ir pažymėjimas (etykės) yra gyvybiškai svarbu, kad prekės nepažeistų.

9. Kokie yra pagrindiniai iššūkiai žiemą arba blogomis oro sąlygomis?

Žiema ir blogas oras yra natūralūs veiksniai, kurie suardo idealius grafikus. Maršrutas į Olandiją eina per Vokietiją ir Lenkiją, kur žiemos sąlygos gali būti skirtingos nei Lietuvoje.

Vokietijoje, pavyzdžiui, autostradose dėl didelio eismo intensyvumo, net ir nedidelis sniegas sukelia milžiniškas eismo spūstis. Aš daug kartų mačiau, kaip kelionė užtrunka 10 valandų ilgiau tik dėl to, kad sniego audra užkliudė Duisburgo zoną.

Be to, reikia atsižvelgti į vairuotojo saugumą.