Išvykimo ir atvykimo laikai: kelionės mikroautobusu iš Olandijos

Įvadas

Kelionės tarp Lietuvos ir Olandijos (Nyderlandų) jau daugelį metų išliko viena populiariausių maršrutų tarp keleivių, keliaujančių darbo, turizmo ar šeimos reikalais. Esu dirbęs tarptautinių pervežimų srityje beveik dviem dešimtmečiais ir per tą laiką mačiau, kaip pasikeitė infrastruktūra, transporto priemonės ir keleivių lūkesčiai. Tačiau vienas dalykas išlieka nepakitęs – tai nuolatinis susirūpinimas dėl laiko. Kada tiksliai išvyksime? Kada atvyksime? Kodėl vairuotojas vėluoja?

Šiame straipsnyje nėra tikslas pateikti sauso grafiko, kuris, tiesa sakant, realybėje dažnai keičiasi kaip Olandijos oras. Mano tikslas – kaip patyrusio eksperto – paaiškinti jums, logiką ir mechanizmus, kurie lemia mikroautobuso judėjimą. Suprasdami, kodėl kelionė trunka tiek, kiek trunka, ir kas veikia išvykimo bei atvykimo laikus, jūsės galėsite geriau planuoti savo laiką, mažiau nerimti ir, svarbiausia, jaustis saugiau kelyje.

Mikroautobusų pervežimai skiriasi nuo reguliarių autobusų linijų ar skrydžių. Čia nėra griežto „tikslios minutės“ koncepto, tačiau yra griežtų saugumo ir darbo apribojimų, kuriuos privalo laikytis kiekvienas vadybininkas ir vairuotojas. Mes pasikalbėsime apie tai, kaip susidaro šie grafikai, kokie yra pagrindiniai veiksniai, lemiantys v�lavimus, ir kodėl kartais ilga kelionė iš tikrųjų yra geriausias variantas. Žingsnis po žingsnio analizuosime visą procesą nuo tada, kai užsakovas paskambina mums, iki momento, kai keleivis išlipa prie namų durų Lietuvoje.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje straipsnio dalyje suformulavau dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos man dažniausiai užduoda klientai. Atsakymai į juos paremti mano ilgamečiu patyrimu ir žiniomis apie logistikos ypatumus Vakarų Europoje ir Lietuvoje.

1. Kodėl mikroautobusai iš Olandijos dažniausiai išvyksta vakare ar naktį?

Tai vienas dažniausiai pasitaikančių klausimų, ir atsakymas yra gana paprastas, tačiau jis reikalauja suprasti logistikos grandinę. Esu pastebėjęs, kad didžioji dalis keleivių pageidautų išvykti ryte, tačiau profesionalios pervežimų kompanijos dažniausiai planuoja išvykimą tarp 18:00 ir 22:00 valandos vietos laiku. Kodėl?

Visų pirma, tai yra susiję su eismo intensyvumu. Olandija ir Vokietija, per kurią veda pagrindinis maršrutas, turi labai tankų eismą dienomis. Vakarą, kai biurai užsidaro ir sunkvežimiai pasitraukia poilsiauti, autostradose tampa daugiau vietos. Antra, tai yra susiję su vairuotojų darbo laiku. Jei mes išvyktume ryte, vairuotojas po kelių valandų vairavimo turėtų privalomą pertrauką, o po to – ilgą poilsį, kas viską labai užtruktų. Išvykus vakare, vairuotojas gali išvažiuoti iš tankių miestų zonos, kai eimas ramus, ir naktį nukeliauti didžiąją dalį kelio. Be to, dauguma keleivių pageidauja atvykti į Lietuvą ryte ar dieną, o ne vidurnaktį, kad galėtų susitvarkyti namuose. Vakarinis išvykimas leidžia praleisti naktį kelyje (dauguma keleivių miega mikroautobuse) ir atvykti šviežiems ryte.

2. Kiek laiko trunka vidutinė kelionė iš Olandijos į Lietuvą?

Klientai dažnai užduoda šį klausimą tikėdamiesi gauti atsakymą, pvz., „12 valandų“. Tačiau tarptautiniame pervežime „vidutinė“ kelionė yra sąvoka, kurios negalima taikyti taip paprastai. Atstumas nuo centrinės Olandijos (pvz., Amsterdamo ar Eindhoveno) iki Lietuvos (Vilniaus ar Kauno) yra apie 1500–1700 kilometrų, priklausomai nuo konkretaus maršruto.

Esu matęs, kaip šis atstumas įveikiamas ir per 16 valandų, ir per 24 valandas. Kodėl toks didelis skirtumas? Visų pirma, tai priklauso nuo to, kiek yra sustojimų. Jei mikroautobuse yra 8 keleiviai, ir kiekvienas iš jų turi būti išlaipintas skirtingame mieste (pvz., vienas Kaune, kitas Panevėžyje, trečias Vilniuje), tai papildomi sustojimai, išlipimas, bagažo iškrovimas prideda valandas prie bendro laiko. Taip pat reikia atsižvelgti į technines pertraukas vairuotojui. Pagal ES reguliavimą, vairuotojas privalo daryti 45 minučių pertrauką kas 4,5 valandos vairavimo. Jei maršrute yra du vairuotojai, kelionė gali būti greitesnė, tačiau mikroautobusų pervežimuose dažniausiai važiuoja vienas vairuotojas, todėl poilsio pertraukos yra nepraleidžiamos. Taigi, realistiškas laiko numatymas yra nuo 18 iki 22 valandų, jei nėra didelių kliūčių.

3. Kas daro didžiausią įtaką vėlavimams atvykimo metu?

Per savo dvidešimt metų praktikoje galiu drąsiai pasakyti, kad didžiausia įtaka vėlavimams nėra techniškos mikroautobuso problemos (tos pasitaiko retai, nes geros kompanijos prižiūri techninę būklę), o eismo sąlyvos ir užsakymų tvarka.

Vakarų Europos autostrados, ypač Vokietijos ruožas tarp Duisburgo ir Kelno, yra vienos užriaumyčiausių Europoje. Nors Olandijoje kelių dangos būklė puiki, tačiau avarijų skaičius didelis. Vien maža avarija, užblokuojanti vieną juostą, gali sukelti spūstis, kurios praleidimas trunka valandas. Taip pat didelę įtaką turi orai. Žiemos metu Vokietijoje ar Lenkijoje sniegas ir ledas gali visiškai sužlugdyti grafiką.

Dar vienas nematomas, bet svarbus veiksnys – tai keleivių punktualumas paėmimo metu. Jei pirmasis keleivis vėluoja 20 minučių, šis laikas atsiskaito visiems kitiems keleiviams, kurie laukia paskesniuose maršruto taškuose. Be to, kartais vykdomi papildomi užsakymai, pvz., krovinių pristatymas, kuris nėra numatyt standartiniame keleivių grafike, tačiau yra logistinis derinys, dėl kurio galima šiek tiek pavėluoti. Tačiau stengiamės tai daryti tik tada, kai tai nekenkia keleiviams.

4. Ar tikslus atvykimo laikas nurodomas iš karto, ar jis gali keistis?

Profesionaliame pervežime yra du principiniai būdai skelbti laiką. Vienas – tai fiksuotas grafikas, kurį turi reguliarūs autobusai (pvz., „Ecolines“ ar „Lux Express“). Kitas – tai „lankstus“ grafikas, kurį naudojame mes, vykdydami individualius ar grupinius mikroautobusų pervežimus.

Kai užsakovas kreipiasi į mus, mes pateikiame planuojamą išvykimo ir atvykimo laiką. Turiu suprasti, kad tai yra tik prognozė. Ji gali keistis net kelis kartus iki pat išvykimo. Kodėl? Todėl, kad kol mes nesurenkame visos grupės, kol nežinome tikslaus maršruto (kur žmonės gyvena Olandijoje ir kur juos reikia paleisti Lietuvoje), negalime pasakyti tikslių valandų. Paprastai galutinį patvirtinimą ir tikslesnį laiką siunčiame 1–2 dienas prieš kelionę, o dar tikslesnį – tą pačią dieną, kai vairuotojas pradeda rinkti keleivius. Tai leidžia išvengti nereikalingo streso, jei atsiranda nepageidaujamų kliūčių.

5. Kodėl vairuotojui reikia poilsio pertraukų, ir ar jos neprailgina per daug kelionės?

Tai techninis klausimas, į kurį dažnai nusirūpinę keleiviai, ypač kai jau pavargę ir nori greičiau namų. Tačiau kaip ekspertas privalu pabrėžti: saugumas yra aukščiau už greitį. Europos Sąjungos reglamentai (EC 561/2006) griežtai reglamentuoja vairuotojų darbo laiką. Vienas vairuotojas gali vairuoti ne ilgiau kaip 4,5 valandas be pertraukos. Po to privaloma padaryti 45 minučių pertrauką (kuri gali būti padalinta į 15 min. ir 30 min.).

Be to, po 9 valandų vairavimo vairuotojas privalo atsisakyti 11 valandų nepertraukiamo poilsio. Tai reiškia, jei kelionė trunka ilgiau nei 9 valandas, vairuotojas tiesiog privalo sustoti. Jei kompanija pažeidžia šias taisykles, jai gresia didžiulės baudos, o vairuotojas gali prarasti teises. Per savo karjerą mačiau, kaip pavargęs vairuotojas tampa pavojingu. Todėl, kai matate, kad vairuotojas sustoja prie degalinės 45 minučių, nesijaudinkite – tai laikas, kuriuo jis gėrė kavą, pavalgė ir atsipalaidavo, kad galėtų saugiai nuvežti jus iki namų. Geriau pavėluoti valanda, bet atvykti gyvi, nei rizikuoti gyvybe dėl nesubrendusios greičio aistros.

6. Kaip susidaro maršrutas Olandijoje? Ar aš turėsiu važiuoti aplink visą šalį?

Dauguma klientų, gyvenančių Olandijoje, gyvena pietuose (Limburgas, Šiaurės Brabantas) arba šiaurėje (Frisija, Groningenas). Mikroautobusas turi surinkti visus keleivius. Mes stengiamės sudaryti maršrutą taip, kad jis būtų kuo trumpesnis ir logiškiausias, tačiau tai ne visada įmanoma padaryti idealiai.

Pavyzdžiui, jei turime keleivius Eindhovene, Tilburge, Bredoje ir Roterdame, maršrutas bus formuojamas geografiškai. Pirmasis bus paimtas tas, kuris yra toliausiai arba tas, kurio išvykimo laikas leidžia pradėti rinkimą anksčiau. Kartais keleiviai klausia, kodėl reikia važiuoti į priešingą pusę, jei jie gyvena šalia išvykimo taško. Atsakymas paprastas: mes negalime važiuoti tuščiu mikroautobusu per visą šalį vienam keleiviui. Tai būtų per brangu ir ekologiškai neatsakinga. Todėl maršrutas susiformuoja kaip grandinėlė. Paprastai paskutinis paėmimo taškas Olandijoje yra arba Roterdamas, arba netoli sienos su Vokietija, kad galima būtų kuo greičiau išvažiuoti iš šalies.

7. Kokios yra tikimybės, kad atvyksime į Lietuvą anksčiau nei numatyta?

Tai malonus klausimas, bet atsakymas yra ganėtinai atsargus. Statistiškai, anksčiau atvyksta tik apie 5–10 proc. atvejų. Kodėl taip mažai? Todėl, kad grafikai sudaromi atsižvelgiant į blogiausio scenarijaus variantą (spūstys, blogas oras). Jei viskas eidealiai – nėra spūsčių, orai gražūs, keleiviai laiku susirinko – tai, žinoma, galime atvykti anksčiau.

Tačiau čia yra vienas svarbus niuansas, kurį dažnai pamirštame. Jei atvykstate anksčiau, jūsų giminės, kurios turi jus pasitikti, gali būti dar ne paruošusios ar dar ne atvykusios. Todėl visada rekomenduoju keleiviams sekti mikroautobuso buvimo vietą realiu laiku (dauguma kompanijų siūlo šią paslaugą per SMS ar programėles) ir informuoti artimuosius. Mes niekada nevaržome greičio viršijant ribas, kad atvyktume anksčiau – tai būtų nesaugu. Taigi, anksčiau atvykimas yra malonus malonumas, o ne taisyklė, į kurią reikia skaičiuoti.

8. Kaip veikia Vokietijos autostradų eismo ribojimai (darbo dienomis ir savaitgaliais)?

Tai labai svarbus techninis dalykas, kurį turi žinoti kiekvienas keleivis. Vokietijoje ir kai kuriose kitose šalyse yra griežti apribojimai sunkvežimiams ir mikroautobusams, kurių bendroji masė viršija 3,5 tonos (dauguma mūsų transporto priemonių svorio kategorija). Savaitgaliais (paprastai nuo šeštadienio 22:00 val. iki sekmadienio 22:00 val.) ir švenčių dienomis šie transporto priemonėms draudžiama važiuoti.

Ką tai reiškia jums? Jei jūsų kelionė numatyta penktadienio vakarą, mes stengiamės išvažiuoti iš Olandijos taip, kad praeitume Vokietiją prieš šio draudžiamojo laiko pradžią, arba sustojime Vokietijoje laukti, kol draudimas pasibaigs. Jei mes pavėluojame ir užkliūname į šį draudimą, mums teks laukti pakelėje (prie „Rasthof“ – poilsio vietų). Tai gali prailginti kelionę net keliomis valandomis. Esu matęs, kaip nepatyrę vadybininkai nesuskaičiuoja šio laiko, ir keleiviai turi laukti vokiškoje degalinėje, gerdami kavą ir stebėdami, kaip pro šalį važiuoja lengvieji automobiliai. Todėl mūsų grafikai visada atsižvelgia į šiuos apribojimus.

9. Kas nutinka, jei vairuotojas sugenda arba susiduria su avarija kelyje?

Tai yra scenarijus, kurio visi bijome, tačiau, dirbdamas 20 metų, galiu pasakyti, kad mes esame pasiruošę ir jam. Pirmiausia, visos mūsų transporto priemonės yra kasdien tikrinamos prieš išvykstant (techninė apžiūra). Jei visgi įvyksta gedimas (pvz., padangos plyšimas ar variklio problemos), veiksmų algoritmas toks pat.

Vairuotojas nedelsdamas praneša dispečeriui. Dispečeris vertina situaciją: jei tai smulkus gedimas, jis gali būti sutaisytas vietoje per valandą-dvi. Jei tai rimtas gedimas, į vietą siunčiamas kitas mikroautobusas su keleiviams, arba, jei tai įmanoma ir greičiau, keleiviai yra perkeliami į kitą tuščią transporto priemonę, kuri grįžta iš Lietuvos (jei ji yra netoli). Žinoma, tai sukelia didelius nepatogumus ir vėlavimus, tačiau mūsų prioritetas yra keleivių saugumas. Mes niekada nekeliaujame sugedusiu transportu. Jei įvykia avarija (kuri, deja, gali įvykti dėl kitų vairuotojų kaltės), mes nedelsdami kviečiame pagalbos tarnybas ir organizuojame keleivių pervežimą. Tokiais atvejais bendravimas su klientu yra raktas – mes informuojame apie situaciją ir numatomą vėlavimą.

10. Kaip galiu patys padėti, kad kelionė įvyktų laiku?

Galiausiai, trumpai apie tai, ką gali padaryti pats keleivis. Mano patirtis rodo, kad 30 proc. vėlavimų galima išvengti tiesiog gerai pasiruošus. Pirmiausia – būkite laiku paėmimo vietoje. Jei sakome, kad atvyksime 18:00, būkite ten 17:50. Vairuotojas negali laukti 10 minučių kiekvienam, nes tai sukaupia valandas.

Antra, kruopščiai nurodykite adresą. „Olandija, Roterdamas“ yra per daug abstraktu. Reikalingas adresas, pašto kodas ir, svarbiausia, vieta, kurioje galima saugiai sustoti (mikroautobusui reikia daugiau vietos nei lengvajam automobiliui). Jei gyvenate tankiai apgyvendintame rajone, kur sunku privažiuoti, susitarkite dėl susitikimo artimiausioje aikštelėje ar prie didelio prekybos centro.

Trečia, nekelkite per daug daiktų. Kiekvienas keleivis turi vietos bagažui limitą (paprastai 1 didelis lagaminas ir rankinė bagažo). Jei atvykstate su 4 dideliais lagaminais, vairuotojas praleis daugiau laiko juos įsidėjant, o tai gali trukdyti kitiems keleiviams. Užtikrinkite, kad jūsų telefonas yra įjungtas ir pakrautas, kad vairuotojas galėtų susisiekti, jei negalės rasti paėmimo vietos.