Išvykimo ir atvykimo laikai kelionėms iš Olandijos mikroautobusais: Visas vadovas keleiviams

Įvadas

Dirbant tarptautinių keleivių pervežimų srityje beveik dvi dešimtmetis, sukaupiau nemažai patirties ir, svarbiausia, supratimo apie tai, kas keleiviams tikrai svarbu. Dažnai atrodo, kad kelionė iš Olandijos į Lietuvą ar atgal – tai paprasta geometrija: atstumas padalintas iš greičio. Tačiau kasdienė logistika yra daug sudėtingesnis organizmas. Ne kartą girdėjau klausimą: „Kodėl vairuotojas vėluoja?“ arba „Kodėl reikia išvykti taip anksti?“. Šiame straipsnyje norėčiau atverti uždaras duris į transporto pasaulį ir papasakoti ne tik apie tai, kada tikimasi išvykti ar atvykti, bet ir kodėl šie laikai formuojami būtent taip, o ne kitaip.

Kelionė mikroautobusu iš Olandijos (Nyderlandų) yra vienas populiariausių būdų pasiekti Lietuvą. Tai kompromisas tarp komforto, kurio suteikia asmeninis automobilis, ir kainos, kurią siūlo autobusų linijos. Tačiau vienas iš pagrindinių dalyk�, sukeliančių nerimą keleiviams, yra laiko planavimas. Olandija yra šalis, kurioje tvarka ir punktualumas yra beveik religija, tad lietuviai, gyvenantys šioje šalyje, dažnai tikisi to paties ir nuo pervežėjų. Ir teisūs. Tačiau sunkiojo transporto eismas, techninės pertraukos, muitinės procedūros ir net orų sąlygos gali smarkiai pakeisti grafiką.

Šio straipsnio tikslas – suteikti jums aiškų ir išsamų vaizdą apie tai, kaip formuojasi išvykimo ir atvykimo laikai. Mes ne tik panagrinėsime vidutinius skaičius, bet ir išnagrinėsime faktorius, kurie lemia v�lavimus arba, priešingai, ankstyvesnį atvykimą. Suprasdami šiuos niuansus, jūsės bus lengviau suprasti vairuotojo veiksmus ir mažiau stresinguos patys kelionės metu. Kalbėsime ne tik apie oficialų grafiką, bet ir apie tai, kas vyksta „už scenos“ – nuo to, kaip surenkami keleiviai Olandijos miestuose, iki to, kaip vengiama Vokietijos spūsčių.

Taigi, jei planuojate kelionę ar tiesiog domina, kaip veikia ši sritis, kviečiu skaityti toliau. Rengiau šį tekstą taip, kad jis atitiktų ir tiems, kurie keliauja pirmą kartą, ir tiems, kurie turi nemažai patirties, bet vis dar susiduria su nesuprantamais vėlavimais. Žinios – tai geriausias būdas sumažinti nerimą, o mano pareiga – pasidalinti savo žiniomis, sukauptomis per tūkstančius nuvažiuotų kilometrų.

DUK (Dažnai užduodami klausimai)

1. Koks vidutinis kelionės trukmės laikas iš Olandijos į Lietuvą mikroautobusu?

Vidutinis kelionės trukmės laikas priklauso nuo konkretaus maršruto, tačiau dažniausiai kalbame apie 18–20 valandų nuo pirmojo keleivio paėmimo iki paskutinio išlaipinimo. Daugelis klysta manydami, kad tai yra gryvas vairavimo laikas. Iš tikrųjų, „nuo iki“ laikas apima keleivių pasiėmimą (kuris gali trukti valandą ar dvi, jei reikia apvažiuoti keletą Olandijos miestų), poilsio pertraukas vairuotojui, kuro degalinių sustojimus bei galimas muitinės ar policijos patikras.

Jeigu žiūrime į grynąjį vairavimo laiką be sustojimų, atstumas nuo Amsterdamo ar Roterdamo iki Vilniaus yra apie 1600–1700 km. Esant geroms eismo sąlygoms ir leidžiamam greičiui (daugiausia 130 km/val. Vokietijoje ir 110 km/val. Lenkijoje), šį atstumą įveikti techniškai įmanoma maždaug per 16–17 valandų. Tačiau profesionali transporto logistika neleidžia važiuoti tokiu tempu be pertraukų. Todėl realus laikas, kurį reikia skirti kelionei, visada išsiplėčia dėl saugumo reikalavimų ir keleivių aptarnavimo poreikių.

Be to, reikia atsižvelgti į tai, kad mikroautobusai dažnai vežia keleivius „duris į duris“. Tai reiškia, kad maršrutas gali būti ne tiesus, o vingiuotas – paimti keleivį Eindhovene, tada Bredoje, galbūt dar ir Šiaurės Olandijoje. Tik po to, kai visi keleiviai surinkti, mikroautobusas užima kursą į Lietuvą. Todėl, jei jūsų išvykimo laikas nurodytas 08:00 ryte, tai nereiškia, kad jūsų kelionės laikmatukas startuoja tada – jis startuoja, kai paimamas pirmasis keleivis, galbūt ir 06:00 ryte.

2. Kodėl išvykimo laikai dažnai nurodomi anksti ryte (pvz., 06:00 ar 07:00)?

Anksti rytiniai išvykimai nėra pasirinkimas dėl malonumo, tai būtinybė, nulemta eiko sąlygų. Mano daugiau kaip 20 metų patirtis rodo, kad ryte eismas Olandijoje ir Vokietijoje yra gerokai mažesnis nei dieną. Išvykus anksti ryte, pavyksta išvengti didžiųjų miestų (kaip antai Utrechtas, Arnhemas, Duisburgas) spūsčių, kurios galiai prasideda 7:00–8:00 ryte.

Be to, yra svarbus vairuotojo darbo laiko reglamentavimas. Jeigu mikroautobusas išvyksta vėlai vakare, vairuotojas neturės pakankamai laiko nuvažiuoti reikiamo atstumo iki nakties, laiku atlikti poilsio pertrauką ir rytą atvykti į paskirties vietą be vėlavimo. Anksti rytinis išvykimas leidžia maksimaliai išnaudoti šviesią dienos dalį, kai važiuoti saugiau ir greičiau.

Taip pat svarbu ir keleivių aptarnavimo aspektas. Jeigu mikroautobusas turi atvykti į Lietuvą (pavyzdžiui, į Vilnių ar Kauną) ne per vėlai vakare, o dar vakare, kad žmonės galėtų pasiekti namus ar susitikti su artimaisiais, tai reiškia, kad skaičiuojant atgal, išvykti reikia būtent anksti ryte. Vėlavimas išvykime užtikrina vėlavimą atvykime, o mūsų tikslas – priešingas.

3. Kiek laiko užtrunka keleivių pasiėmimas Olandijoje prieš pat išvykimą?

Tai vienas dažniausiai paininamų dalykų. Jeigu jūsų biliete nurodyta, kad vairuotojas atvyks pas jūsus 07:30, tai nereiškia, kad jūsų kelionė į Lietuvą prasideda 07:30 ir baigiasi po 18 valandų. Keleivių pasiėmimo etapas gali trukti nuo 30 minučių iki net 3 valandų, priklausomai nuo to, kiek žmonių yra numatyta paimti ir kokie yra atstumai tarp jų.

Įsivaizduokite, kad mikroautobuse yra 8 vietos. Vairuotojas gali pradėti rinkti keleivius viename mieste, pavyzdžiui, Hagoje, turi važiuoti į Roterdamą (apie 25 km), tada į Utrechtą (40 km) ir galiausiai į Amsterdą (40 km). Olandijos keliai, nors ir geri, tačiau miestuose yra daug šviesoforų, greičio ribojimų ir „ratų“, kurie sukelia eismą. Be to, kiekvienas keleivis reikalauja laiko bagažo pakrovimui.

Todėl dažnai atsitinka, kad paskutinis keleivis, įlipantis į mikroautobusą, jau yra nusivylęs, kad vairuotojas atvyko vėlai. Tačiau iš tikrųjų vairuotojas laikosi grafiko pagal pirmąjį keleivį. Mes visada stengiamės įvertinti šį laiką ir nurodyti apytikslį atvykimo laiką pas keleivį, tačiau tai tik įvertis. Geriausias patarimas – būti pasiruošusiam 15–20 minučių anksčiau, kad netikėtas eismo kamščys neprivestų to, kad vairuotojas praleistų jūsų stotelę.

4. Kaip vairuotojo poilsio pertraukos (tachografas) veikia atvykimo laiką?

Profesionalus transportas yra griežtai reguliuojamas Europos Sąjungos teisės aktų. Vairuotojai turi naudotis tachografu, kuris fiksuoja vairavimo laiką, poilsį ir darbą. Pagal taisykles, po 4,5 valandų vairavimo vairuotojas privalo padaryti 45 minučių pertrauką (kuri gali būti padalinta į 15 min. ir 30 min.). Po 9 valandų vairavimo vairuotojas privalo atlikti 11 valandų nepertraukiamo poilsio.

Tai tiesiogiai įtakoja atvykimo laiką. Jeigu kelionė prasideda ryte, vairuotojas greitai pasiekia 4,5 valandų ribą. Pirmoji pertrauka būna Vokietijoje, dažniausiai degalinėse prie automagistralių. Šios pertraukos neįskaitomos į „vairavimo laiką“, bet jos yra būtinos kelionės trukmei. Jeigu maršrutas yra ilgesnis nei 9 valandos (o Olandija-Lietuva tikrai yra), reikalinga ilga pertrauka (naktinis poilsis) arba dvi vairuotojų komanda.

Dauguma mikroautobusų pervežėjų važiuoja su vienu vairuotoju. Tai reiškia, kad po 9 valandų vairavimo (įskaitant pertraukas) jis turi sustoti. Jeigu jis išvyko 06:00 ryto, tai po 9 valandų (įskaitant pertraukas, tai bus apie 16:00–17:00 val.) jis turi pradėti 11 valandų poilsį. Taigi, jeigu jūsų kelionė vyksta su vienu vairuotoju, naktį autobusus stovi, o atvykimas į Lietuvą įvykta kitą dieną rytą. Jeigu maršrute numatyti du vairuotojai, jie gali keistis ir važiuoti be ilgos naktinės sustojimo, tačiau tai brangesnė paslauga, retesnė mikroautobusų transporte.

5. Kokie yra pagrindiniai vėlavimo priežastys maršruose Olandija-Lietuva?

Per 20 metų mačiau viską: nuo paprastų padangų plyšimų iki didelių automobilių avarijų, uždarančių autostradas. Tačiau dažniausia vėlavimo priežastis yra eismas („stau“), ypač Vokietijoje. Vokietijos autostrados (Autobahn) yra nemokamos, todėl jose labai intensyvus eismas, o net mažiausia avarija gali sukelti kilometrų ilgio spūstį. Ypač pavojingos zonos – Ruhro sritis (Duisburgas, Esenas) ir Berlyno apylanka.

Kita priežastis – orai. Žiemos sezonu, ypač Lapkričio–Kovo mėnesiais, Vokietijoje ir Lenkijoje dažnai pasitaiko sniegoigos ar ledas. Tuo metu greičio ribos mažinamos iki 50 ar net 30 km/val., o tai smarkiai prailgina kelionę. Vasarą vėlavimus gali sukelti karščio bangos – kai asfaltas tampa minkštas, gali būti draudžiama važiuoti sunkiaisiais transporto priemonėmis tam tikrose trasose.

Taip pat neapsieinama be techninių gedimų. Nors profesionalios kompanijos prižiūri transportą, mikroautobusai taip pat gina sugesti. Kondensatoriaus gedimas, stabdžių problemos ar kompiuterinės sistemos klaidos gali priversti sustoti ir laukti techninės pagalbos. Mes visada stengiamės šiuos dalykus numatyti, tačiau technika yra technika.

6. Ar tiksliai nurodomas atvykimo laikas į konkretų miestą Lietuvoje (Vilnių, Kauną, Klaipėdą)?

Atvirai kalbant, neįmanoma nurodyti atvykimo laiko iki minutės dieną iš anksto. Mes galime teikti tik prognozinį laiką. Dažnai klientai klausia: „Kiek būtent valandų atvyksime į Kauną?“. Mes galime sakyti „apytiksliai 19:00“, bet tai yra labai sąlyginė informacija.

Kodėl? Nes kelionės metu viskas keičiasi. Jeigu pirmasis keleivis vėlavo 20 minučių, šis laikas susideda. Jeigu pirmoje pertraukoje eilė į tualetus buvo ilgesnė – pridedame dar 10 minučių. Jeigu Vokietijoje buvo spūstis – pridedame valandą. Visos šios smulkmenos susikaupia.

Be to, Lietuvoje taip pat reikia išlaipinti keleivius. Jeigu jūsų atvykimo laikas yra paskutinis maršrute (pavyzdžiui, Vilnius, kai keliaujama per Kauną), tai jums reikės laukti, kol bus išlaipinti kiti keleiviai, jų bagažas iškraunamas. Todėl visada rekomenduoju sekti mikroautobuso padėtį realiu laiku (jeigu tokia galimybė suteikiama) arba susisiekti su vairuotoju/dispečeriumi, kai jau artėjate prie Lietuvos sienos, gauti tikslesnę informaciją.

7. Kaip veikia laiko skirtumas tarp Olandijos ir Lietuvos?

Svarbu prisiminti, kad Olandija ir Lietuva esame toje pačioje laiko juostoje (CET / CEST). Nėra laiko skirtumo. Tai gerai suprasti planuojant, nes kai kurie keleiviai klaidingai galvoja, kad reikia atsižvelgti į valandų skirtumą.

Tačiau yra vienas niuansas – vasaros ir žiemos laiko keitimas. Nors abi šalys keičia laiką vienu metu, reikia būti atidžiams kelionių datose, kai šis keitimas įvyksta. Pavasario ir rudens dienomis, kai laikas keičiamos vieną valandą į priekį ar atgal, gali kilti painiavų su grafiku. Profesionalios kompanijos visada tai įvertina, tačiau verta patikrinti, ar jūsų kelionės data nesutampa su šia data, kad nenukryptumite nuo savo planų.

8. Ką daryti, jei vairuotojas vėluja pasiimti mane iš Olandijos daugiau nei valandą?

Pirmiausia – nepykite ir nekelkite panikos. Kaip minėjau, eismas Olandijoje gali būti neprognozuojamas. Jeigu vairuotojas vėluoja daugiau nei 30–40 minučių nuo nurodyto laiko, pirmasis žingsnis yra susisiekti su dispečeriumi arba vairuotoju (jeigu turite jo numerį). Dažniausiai vairuotojas pats praneša apie vėlavimą, jeigu jį sužino iš anksto (pvz., įstrigo spūstyje).

Jei negalite susisiekti ir vėlavimas trunka labai ilgai (virš 2 valandų), reikėtų pagalvoti apie alternatyvius sprendimus, tačiau tokie atvejai labai reti. Mano patirtis rodo, kad dažniausiai vėlavimai yra susiję su praeinančiais keleiviais, kurie vėluoja išsiimti daiktus arba negali rasti susitikimo vietos.

Svarbu pasiruošti iš anksto. Jeigu lauke šalta ar lyja, nebekurkite po kiekvieno minutės lauke. Geriau stovėti šiltame patalpoje ir sekti situaciją telefonu. Vairuotojams taip pat nepatinka vėluoti, nes tai juos sužlugdo grafiką ir gali sukelti problemų vėliau maršrute.

9. Ar įeina maistas ir gėrimai į kelionės laiką ar tai yra papildomi sustojimai?

Mikroautobusų kelionėse „maistas įeina“ tik tame prasme, kad jums leidžiama jį valgyti. Tačiau sustojimai specialiai pietums nėra planuojami atskirai nuo kuro degalinių sustojimų. Kaip jau minėjau, vairuotojas turi 45 minučių pertrauką kas 4,5 valandos. Ši pertrauka dažniausiai atliekama didelėse degalinėse (kaip „Tank & Rast“ Vokietijoje ar „Orlen“ Lenkijoje), kuriose yra restoranai, kavinių ir parduotuvėlių.

Todėl keleiviai turi galimybę papietauti ar nusipirkti užkandžių šiuo metu. Mes nenukeliame į atskirus restoranus miestuose, nes tai užtruktų per ilgai ir sukeltų papildomų išlaidų.