Išvykimo ir atvykimo laikai kelionėms į Olandiją: Detalus Gidas Klientams

Dirbant tarptautinių pervežimų srityje, vienas dažniausiai pasitaikančių klausimų, kurį išgirstu iš klientų, yra susijęs su laiku. O ir ne veltui, nes laikas – pinigai, o logistikoje tai ypač aktualu. Klientams, kurie planuoja siųsti krovinius į Nyderlandus (arba, kaip mes įpratę sakyti, į Olandiją), svarbu ne tik tai, kiek kainuoja pervežimas, bet ir tuo, kada tiksliai krovinys iškeliauja iš sandėlio bei kada bus pas gavėją.

Per daugiau nei dvidešimt metų praleistų šioje srityje esu pamatęs viską – nuo idealiai suderintų grafikų iki neprognozuojamų nesklandumų, kurie gali sušvelninti net geriausius planus. Šiame straipsnyje noriu pasidalyti savo patirtimi ir paaiškinti, kaip formuojasi išvykimo bei atvykimo laikai, ką jie reiškia jums kaip klientui ir kodėl retai kada įmanoma nurodyti tiksląją valandą ir minutę savaitei iš anksto.

Olandija yra vienas pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių. Čia vyksta intensyvi prekyba maisto produktais, gėrimais, statybinėmis medžiagomis, technologijomis ir žemės ūkio produkcija. Atstumas tarp Vilniaus ir Amsterdamo ar Roterdamo yra apie 1600–1800 kilometrų, priklausomai nuo konkretaus maršruto. Atrodo, kad tai tiesiog geografinis atstumas, tačiau logistikoje tai vertinamas kaip dviejų, o kartais ir trijų darbo dienų kelionė.

Svarbu suprasti, kad kai kalbame apie „išvykimą kiekvieną dieną“, logistikos kompanijos paprastai turi omenyje reguliarius maršrutus arba galimybę priskirti krovinį artimiausiam išvykstančiam transportui. Tačiau tai nereiškia, kad jei užsakymą pateikiate ryte, sunkvežimis jau tą pačią valandą išvažiuos. Visas procesas priklauso nuo krovinio rūšies (konsoliduotas krovinius arba pilna mašina), vietos maršrute bei pasirinkto transporto tipo.

Šiame straipsnyje mes giliau panagrinsime į procesą, atsakysime į dažniausiai kylančius klausimus ir padėsime jums susiformuoti realius lūkesčius dėl jūsų siuntos kelionės trukmės.

DUK (Dažniausiai Užduodami Klausimai)

Šioje skyriuje suformulavau dešimt pagrindinių klausimų, kuriuos klientai dažniausiai užduoda man apie laiko grafikus ir atvykimus į Olandiją. Atsakymai paremti ilgamete praktika ir žiniomis apie Vakarų Europos transporto srautus.

1. Kiek trunka vidutinė kelionė iš Lietuvos į Olandiją?

Vidutinis kelionės laikas priklauso nuo to, ar tai yra pilna mašina (FTL – Full Truck Load), ar dalinis krovinys (LTL – Less Than Truck Load). Jei mes kalbame apie pilną mašiną, kuri važiuoja tiesiai iš siuntėjo pas gavėją be sustojimų kitiems klientams, vairuotojui reikia apie 24–30 valandų švaraus vairavimo laiko. Tačiau, atsižvelgiant į poilsio laikus (kas 4,5 valandos vairavimo reikia 45 minučių pertraukos, o po 9 valandų – 45 minučių ilgesnė pertrauka), bei dienos poilsio reikalavimus, realus laikas varteliuose yra apie 2–3 dienas.

Paprastai, jei sunkvežimis įkraunamas pirmadienį ryte, jis gali atvykti į Olandiją trečiadienio vakare arba ketvirtadienio ryte. Jei tai yra dalinis krovinys (konsolidacija), laikas gali padidėti dar viena ar dviem dienomis, nes reikia surinkti kitus krovinius iš skirtingų siuntėjų Lietuvoje arba pakeisti juos pervedimo sandėliuose (pvz., Lenkijoje ar Vokietijoje). Be to, reikia atsižvelgti į tai, kad išvykimas neįvyksta akimirką po krovinio priėmimo – dažnai reikia laukti, kol bus surinktas pilnas komplektas arba bus išleistas vairuotojas iš poilsio.

2. Ar įmanoma nurodyti tikslų atvykimo laiką prie gavėjo durų?

Tai vienas sudėtingiausių klausimų. Teoriškai – taip, praktiškai – tai labai apsvarstyta. Tarptautiniame pervežime yra per daug kintamųjų, kurie gali paveikti grafiką. Mes galime numatyti tikslų atvykimo laiką (ETA – Estimated Time of Arrival) tik tada, kai vairuotojas jau yra pakeliui ir yra arti paskirties vietos, pvz., 12–24 valandos iki atvykimo.

Užsakyti pervežimą savaitę iki išvykimo ir gauti pažadą, kad krovinys bus prie durų antradienį 10:00 ryte, yra rizikinga. Ką daryti, jei užstrigs sienos pasienio kontrolėje (nors ir retai, bet tikrinimai vyksta), jei užkliuns variklis, arba jei bus eismo įvykis Vokietijos autostradoje? Be to, daugelis Olandijos gavėjų dirba su „laiko langais“ (time windows). Jie nustato, kada sunkvežimis gali užvažiuoti į rampą. Mūsų užduotis – suderinti mūsų atvykimo laiką su šiuo langu, tačiau jei dėl eismo vĚluojame, gavėjas gali atsisakyti priimti krovinį tą dieną, ir tai privers laukti iki rytojaus. Todėl visada rekomenduoju planuoti atvykimą su 1–2 dienų atsarga.

3. Kodėl kai kurios transporto kompanijos siūlo išvykimą „kasdien“, o kitos – tik „kelis kartus per savaitę“?

Tai tiesiogiai susiję su verslo modeliu. Didelės logistikos kompanijos, turinčios šimtus sunkvežimių, gali leisti sau važiuoti į Olandiją kasdien, net jei mašinos ne pilnai užpildytos. Jos turi didelį klientų tinklą ir gali greitai konsoliduoti krovinius. Tokiu atveju „kasdien“ reiškia, kad yra bent vienas maršrutas, kuris vyksta kiekvieną dieną, pvz., iš Kauno ar Vilniaus.

Smulkesnės kompanijos arba ekspertinės pervežimo firmos (kaip mano vadovaujama) dažnai renkasi kokybę už kiekybę. Mes galiems siūlyti išvykimus tada, kai susiformuoja pilnas arba pakankamai didelis krovinys, kad pervežimas būtų ekonomiškas ir greitas. Jei siunčiate dalinį kroviniį, o kompanija siūlo išvykimą tik trečiadieniais ir penktadieniais, tai dažnai reiškia, kad šiomis dienomis vyksta pagrindiniai maršrutai, o jūsų siunta bus pridėta prie jų. Tai neblogai – tai gali būti net patikimesnės, tvarkingiau suplanuotos kelionės.

4. Kokiu maršrutu paprastai važiuoja sunkvežimiai ir kaip tai veikia laiką?

Standartinis maršrutas iš Lietuvos į Olandiją eina per Lenkiją ir Vokietiją. Paprastai tai atrodo taip: Lietuva -> Latvija (arba tiesiog per Lietuvos-Lenkijos sieną) -> Lenkija -> Vokietija -> Olandija.

Šis maršrutas yra trumpiausias, tačiau jame yra keletas „griuvėsių“. Pirmiausia, Lenkija. Nors jos keliai gerėja, tačiau intensyvus eismas, ypač aplink Varšuvą ar Lodzę, gali sukelti didelius spūstis. Antra, Vokietija. Vokiškosios autostrados (Autobahn) dažnai turi ribojimus (baustellen) dėl remonto darbų. Ypač pavasarį ir vasarą vyksta daug remonto darbų, ir eismo spūstys gali sustabdyti eismą valandomis.

Taip pat svarbu atsižvelgti į vairuotojų poilsio laikus. Vokietijoje griežtai stebimi tachografo duomenys. Jei vairuotojas artėja prie savo 9 valandų vairavimo limito, jis privalo sustoti. Jei tas sustojimas atsitinka netoli sienos su Olandija, tai gali reikšti, kad iki gavėjo liks vos 50 km, tačiau vairuotojas jas įveiks tik po 9 valandų poilsio. Taip susidaro situacija, kai „atvykimo laikas“ pasislenka per visą naktį.

5. Kaip savaitgaliai ir šventės veikia pervežimo laiką?

Savaitgaliai logistikoje yra sudėtingi reikalas. Vokietijoje ir Olandijoje galioja griežti draudimai sunkvežimų eismui sekmadieniais ir švenčių dienomis. Sunkvežimis, sveriantis daugiau nei 7,5 tonos, negali važiuoti Vokietijoje sekmadienį nuo 00:00 iki 22:00 (ir Olandijoje panašiai).

Tai reiškia, kad jei jūsų krovinys išvyksta penktadienį, vairuotojas turi spėti nukeliauti per Vokietiją iki sekmadienio ryto, arba jis privalo sustoti Vokietijoje specialioje stovėjimo aikštelėje ir laukti iki sekmadienio vakaro arba pirmadienio ryto. Jei krovinys turi atvykti prie gavėjo pirmadienį ryte, vairuotojas dažnai privalo sustoti šalia paskirties vietos šeštadienį arba sekmadienį, kad būtų pasiruošęs įvežti krovinių iš karto, kai tik leidžiama.

Todėl, planuodami siuntą prieš šventes, visada vertinkite kalendorių. Vėluojantis užsakymas prieš Velykas ar Kalėdas gali reikšti, kad krovinys nebeatvyks laiku, nes vairuotojai tiesiog fiziškai negalės važiuoti šventinę dieną.

6. Kas yra „laiko langai“ (time windows) ir kodėl jie svarbūs Olandijoje?

Olandija – šalis, kurioje logistika yra labai organizuota ir efektyvi. Čia dauguma sandėlių, prekybos centrų (pvz., „Jumbo“, „Albert Heijn“) ir pramonės įmonių dirba griežtai pagal laiko langus. Tai nustatytos valandos, kai sunkvežimis turi teisę užvažiuoti į įmonės teritoriją įkraičiai ar iškraičiai.

Jei mūsų vairuotojas atvyksta 15 minučių anksčiau, jis gali būti nusiųstas laukti iki nustatyto laiko. Jei vėluoja – gali būti nepriimtas. Tai reiškia, kad mums, kaip pervežėjams, tenka labai tiksliai planuoti maršrutą. Negalime tiesiog važiuoti kiek greičiau – turime derinti vairuotojo poilsio laikus su gavėjo laiko langu.

Klientams tai reiškia, kad reikia iš anksto (kartu su užsakymu) pateikti informaciją apie gavėjo darbo laiką ir ar reikalingas registracija (booking). Jei šios informacijos nėra, krovinys gali atvykti, bet liks stovėti už vartų ir praleisti savo laiką langą, kas sukelia papildomų problemų ir vėlavimų.

7. Kaip oro sąlygos (ypač žiemą) veikia grafikus?

Lietuva ir Olandija turi panašų klimatą, tačiau pervežiant per Vokietiją, taip pat patiriame įvairių oro sąlygų poveikį. Žiemos metu sniegas, ledas ir stiprus vėjas Vokietijos autostradose gali smarkiai sulėtinti eismą. Taip pat rytų Vokietijoje (prie Lenkijos sienos) dažnai būna rūkas, kuris priverčia vairuotojus važiuoti žymiai lėčiau.

Be to, vairuotojai turi būti pasiruošę techninei praleidimui – jei reikia užsidėti žieminę padangą arba grandines (nors Lietuvoje ir Vokietijoje tai privaloma, tačiau sąlygos gali skirtis). Blogas oras taip pat didina avarijų riziką, o viena avarija autostradoje gali sukelti 10–20 km spūstį, kurią įveikti trunka valandas. Todėl žiemos sezonu (nuo lapkričio iki kovo) visada rekomenduoju klientams planuoti siuntas bent 1 diena ilgiau nei įprasta.

8. Kuo skiriasi pilnos mašinos (FTL) ir dalinio krovinio (LTL) laiko grafikai?

Skirtumas yra esminis. Pilna mašina (FTL) yra skirta vienam klientui.