Išvykimo ir atvykimo laikai iš Olandijos: viskas, ką reikia žinoti apie reguliarus reisus

Tarptautinių krovinių pervežimų pasaulyje, kur kiekviena minute verta pinigus, o tiekimo grandinių pastovumas yra verslo sėkmės raktas, suvokti logistikos ritmą yra būtina ne tik vadybininkams, bet ir kiekvienam, laukiančiam siuntos. Per daugiau nei dvidešimt metų praleistų šioje srityje esu matęs, kaip pasikeitė Olandijos (Nyderlandų) maršrutai – nuo gana chaoticškų ir neprognozuojamų judėjimų iki šiandienos preciziškai suderintų, beveik kaip laikrodžio, veikiančių reguliarių reisų sistemų. Olandija, būdama viena svarbiausių logistikos krypčių Europoje, dėl savo geografinės padėties ir didžiulių uostų (Roterdamas, Amsterdamas), tampa pagrindiniu krovininių srautų mazgu.

Tačiau klientams dažnai kyla klausimas: „Kada tiksliai mano krovinys išvyks ir kada jis atvyks?“ Atsakymas, priešingai nei galėtų atrodyti, nėra vienas žodis ar data. Jis priklauso nuo daugelio veiksnių, nuo krovos konsolidacijos ypatumų iki vairuotojo poilsio režimo. Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi ir aiškiai paaiškinsiu, kaip formuojasi išvykimo bei atvykimo grafikai vykstant reguliariais reisais iš Olandijos, kad galėtumete planuoti savo veiklą be nereikalingo streso ir neaiškumų.

Įvadas

Olandija yra ne tik tulpių ir vėjinių malūnų šalis, bet ir tikras Europos logistikos širdis. Kasdien tūkstančiai sunkvežimių kirto sienas, vežami įvairiausi kroviniai – nuo Maštrichto ir Eindhoveno technologinių komponentų iki Roterdamo konteinerių, kuriuose gali būti viskas, nuo maisto prekių iki pramonės įrengimų. Dirbant šioje srityje ilgiau nei dvi dešimtis metų, aiškiai matau, kad sėkmingas pervežimas nepriklauso tik nuo greičio, bet ir nuo tikslumo bei supratimo, kaip veikia ši sistema.

Reguliarūs reisai (angliškai dažnai vadinami „Line haul“ arba „Regular lines“) yra logistikos pagrindas. Tai nėra ekskursiniai maršrutai, kurie važiuoja tik tada, kai susirenka pilna mašyna. Reguliarieji reisai vyksta pagal fiksuotą grafiką, nepaisant to, ar sunkvežimis pilnas, ar tik dalinai užpildytas. Tai leidžia klientams gauti didesnę pasitikėjimo garantiją dėl pristatymo terminų. Tačiau štai čia dažnai ir kyla nesusipratimų. Klientas, užsakęs vežimą antradienį, dažnai tikisi, kad siunta jį pasieks trečiadienį. Logistikoje taip nebeveikia.

Svarbiausia suprasti terminologiją ir procesą. Išvykimo laikas iš Olandijos – tai ne tas momentas, kai vairuotojas užveda variklį prie jūsų sandėlio. Tai dažniausiai momentas, kai sunkvežimis išvyksta iš pagrindinio konsolidacijos sandėlio arba terminalo Olandijoje (pavyzdžiui, Venlo ar Roterdamo srityje). Atvykimo laikas į Lietuvą – tai ne tik nuvažiavimo atstumas laiku, bet ir muitinės bei iškrovos procedūros. Šiame straipsnyje mes gilinsimės į visas šias niuansas, kad jūsų lūkesčiai susiderintų su realia logistikos praktika.

DUK

1. Kaip dažnai vyksta reguliarūs reisai iš Olandijos į Lietuvą?

Per pastaruosius dešimtmetis ši kryptis tapo viena intensyviausių. Esant dideliam paklausui, didelės pervežimo kompanijos siūlo kasdinius išvykimus. Tačiau standartinė praktika, kurią užtikrina patikimi logistikos partneriai, yra reisai 2–3 kartus per savaitę. Pavyzdžiui, dažniausi išvykimo dienos yra pirmadienis, trečiadienis ir penktadienis, arba antradienis ir ketvirtadienis. Tokis grafikas leidžia optimaliai paskirstyti krovinius ir užtikrinti, kad vairuotojai neatliktų viršvalandžių, kas yra kritiška saugumo užtikrinimui. Jei jums skubama, dažnai įmanoma susitarti dėl „tarpinio“ krovinio įterpimo, jei tarp šių pagrindinių dienų susiformuoja pakankamas kiekis prekių.

2. Koks vidutinis išvykimo laikas iš Olandijos terminalų?

Tai vienas dažniausiai kylančių klausimų ir, mano patirtimi, dažniausia nesusipratimų šaltinis. Standartinis išvykimas iš pagrindinių terminalų, esančių pietų arba centrinėje Olandijoje (pvz., Venlo regionas, kuris yra didžiausias „krosnis“ konsoliduojant krovinius Vakarų Europoje), įvyksta vakare. Dažniausiai tai yra nuo 18:00 iki 22:00 valandos vietos laiku. Kodėl vėlai? Todėl, kad paskutiniai kroviniai iš Olandijos klientų dažnai surenkami popietę. Vairuotojas turi susirinkti visas siuntas, užfiksuoti jas dokumentuose (CMR važtaraštis) ir tik tada gali išvykti į maršrutą, kad naktį nukeliautų per Vokietiją.

3. Kiek laiko trunka kelionė iš Olandijos iki Lietuvos?

Teoriškai atstumas nuo Amsterdamo arba Roterdamo iki Vilniaus yra apie 1600–1700 km. Sunkvežimiui, kurio greitis yra ribojamas (90 km/h), ir atsižvelgiant į vairuotojo darbo ir poilsio laiko apribojimus, šis atstumas yra įveikiamas per maždaug 24–30 valandas grynojo vairavimo laiko. Tačiau praktiškai, kalbant apie atvykimo laiką prie kliento durų, turime skačiuoti 2–3 dienas nuo išvykimo iš terminalo. Pavyzdžiui, jei sunkvežimis išvyksta iš Venlo antradienio vakare, į Lietuvą jis paprastai atvykta ketvirtadienio dieną arba penktadienio ryte. Pridedant laiką vietiniams išvežimams ir galimus uždelstimus (užstrigimas ties Vokietijos statybomis arba Lenkijos muitinėje), 3 dienų laikotarpis yra saugiausias ir realiausias planavimas.

4. Kuo skiriasi „išvykimas iš siuntėjo“ ir „išvykimas iš terminalo“?

Tai esminis skirtumas, kurį klientai dažnai pamiršta. Kai užsakovas sako „aš turiu krovinią paruoštą antradienį 10:00 valandą ryto“, jis dažnai tikisi, kad sunkvežimis išvyksta tiesiogiai tuo metu. Tačiau reguliuose reisuose dažniausiai naudojami „prikabinami“ („swap body“) bei konteineriai arba atliekama konsolidacija. Vietinis vairuotojas atvyksta pas jūsų siuntėją, paima krovinį ir veža jį į pagrindinį terminalą. Ten krovinys iškraunamas, perkraunamas į didžiąją mašiną, kuri važiuoja į Lietuvą. Taigi, „išvykimas į Lietuvą“ gali įvykti tik tos dienos vakare ar net kitą dieną, kai krovinys pasiekia terminalą. Nenurodydamas šio skirtumo, logistikos specialistas sukelia klaidingus lūkesčius.

5. Ar yra garantija, kad krovinys atvyks nurodytu laiku?

Gana drąsiai galiu teigti, kad logistikoje 100 % garantijų nėra. Nors reguliarūs reisai yra kur kas patikimesni už kasetinius („casual“) pervežimus, egzistuoja jėgos nenumaldomos aplinkybės („force majeure“). Ilgą savo karjerą mačiau viską: nuo didžiulių uraganų Vokietijoje, kai buvo uždaryti automagistraliai, iki staigių sienų uždarymų ar pandeminių apribojimų. Tačiau jei išskirsime katastrofas, patikimi logistikos partneriai užtikrina 95–98 % tikslumą. Jei atvykimo laikas nurodytas kaip „penktadienis“, tai reiškia, kad jis bus pristatytas penktadienį, jei nebus įvykęs techninis sugedimas ar eismo įvykis ne dėl vairuotojo kaltės.

6. Kaip vairuotojo poilsio laikas veikia atvykimo terminus?

Europos Sąjungoje galioja griežti socialinės apsaugos ir darbo saugos reglamentai. Vairuotojas negali vairuoti 24 valandas iš eilės. Jis privalo padaryti 45 minučių pertrauką po 4,5 valandų vairavimo, o po 9 valandų vairavimo privalo至少 11 valandų poilsio. Tai reiškia, kad net jei atstumas atrodo trumpas, kelionė negali būti įveikta viena diena be sustojimų. Be to, jei krovinys yra surinktas vėlai vakare, vairuotojas privalo išvykti, bet po 2 valandų vairavimo jau gali tekti statyti mašiną poilsio aikštelėje. Todėl skaičiuojant laiką, visada reikia atsižvelgti į tai, kad realaus vairavimo laikas per parą yra maždaug 8–9 valandos.

7. Kokios yra dažniausios atvykimo vietos Lietuvoje ir kaip tai keičia laiką?

Didžioji dalis krovinių iš Olandijos atvyksta į pagrindinius Lietuvos logistikos centrus: Vilnių, Kauną, Klaėdą ir Panevėžį. Jei jūsų krovinys keliauja į Klaėdos uostą arba patį miestą, jis gali atvykti šiek tiek anksčiau, nes maršrutuose dažnai numatomas sustojimas prieš pietus. Jei krovinys skirtas Kaunui ar Vilniui, dažnai tai yra paskutinės stotelės po to, kai vairuotojas išvyksta iš Šiaulių ar Panevėžio. Taip pat reikia prisiminti apie „paskutinių mylių“ problemą – jei jūsų sandėlys yra mažame miestelyje, kaip kad Ukmergėje ar Kaišiadoriuose, tai reikalauja papildomo laiko vietiniam pervežimui po to, kai krovinys atvyksta į pagrindinį terminalą Lietuvoje. Tai gali pridėti dar 1 darbo dieną prie bendro termino.

8. Ar galima sekti krovinį realiu laiku?

Šiuolaikinėje logistikoje tai yra standartas, o ne prabanga. Beveik visi reguliarių reisų sunkvežimiai yra aprūpinti GPS stebėjimo sistemomis. Kaip ekspertas visada rekomenduoju savo klientams kreiptis dėl sekimo nuorodos (tracking link). Tačiau verta pažymėti vieną dalyką – GPS rodo mašinos vietą, bet ne visada rodo tikslą būseną. Vairuotojas gali stovėti eilėje prie muitinės arba degalinėje, o sistema gali parodyti „judėjimas“. Todėl geriausia informacija gaunama tiesiogiai iš logistikos vadybininko, kuris komunikuoja su vairuotoju ir gali pasakyti: „Jis yra tik už 50 km ir bus pas jūsų sandėlį po 2 valandų“.

9. Kas vyksta, jei krovinys atvyksta savaitgalį?

Tai klasikinis scenarijus, su kuriuo susiduriama dažnai. Jei sunkvežimis išvyksta iš Olandijos ketvirtadienio vakare, jis gali atvykti į Lietuvą šeštadienio ryte arba net sekmadienį. Pagal darbo užmokesčio ir poilsio taisykles, vairuotojas gali pristatyti krovinį į sandėlį tik tada, jei sandėlyje yra aptarnaujantis personalas. Jei jūsų įmonė nedirba savaitgaliais, krovinys liks mašinoje (prikabinamame) arba bus perkeltas į terminalo sandėlį Lietuvoje laukiant pirmadienio. Tai nėra vėlavimas, tai yra standartinė procedūra, tačiau ji reikalauja, kad klientas žinotų: „atvykimo data“ ir „iškrovos data“ gali skirtis.

10. Kaip teisingai suplanuoti siuntimo užsakymą, kad jis atvyktų laiku?

Remdamasis ilgamečia patirtimi, patariu naudoti „atbulą“ planavimą. Jei jūsų gamybai ar parduotuvėi reikia prekių kitą antradienį ryte, skaičiuokite taip: atvykimas į Lietuvą – pirmadienis. Išvykimas iš Olandijos – penktadienio vakaras (arba šeštadienis). Vietinis surinkimas Olandijoje – penktadienis. Užsakymas logistikos partneriui – bent prieš 2–3 dienas iki išvykimo (trečiadienį-penktadienį). Taip suteikiate pakankamai laiko visoms dokumentams (pvz., EX1 eksporto deklaracijoms, jei reikalinga) parengti ir vietiniams pervežimams. Skubimas brangina kainą ir didina klaidų riziką, todėl planavimas yra geriausia investicija.

Išvada

Apibendrinant, išvykimo ir atvykimo laikai iš Olandijos nėra atsitiktiniai dydžiai – tai sudėtinga sistema, paremta griežtais grafikais, vairuotojų darbo reglamentais ir logistiniais sprendimais. Reguliarūs reisai suteikia stabilumo ir leidžia tiksliai prognozuoti prekių judėjimą, tačiau sėkmė priklauso nuo bendradarbiavimo ir supratimo. Klientas, kuris suvokia, kad „išvykimas“ reiškia išvykimą iš terminalo o 18:00 val., o ne iš jo sandėlio 10:00 val., visuomet bus žingsnis priekyje.

Esu matęs, kaip šaltos galvos ir aiškus supratimas apie šiuos terminus išgelbėjo tūkstančius eurų uždelstų sandėliavimo mokesčių ir išvengė gamybos stabdymų. Olandijos kryptis yra intensyvi, efektyvi ir patikima, jei tik žinome, kaip ja naudotis. Tikimės, kad šis straipsnis padės jums ne tik tiksliau suplanuoti savo siuntas, bet ir geriau suprasti jūsų logistikos partnerius, kurie kiekvieną dieną dirba tam, kad jūsų verslas veiktų sklandžiai. Nepamirškite – gera komunikacija su savo logistika yra pusė sėkmės užtikrinimo kelyje.