Išvykimo ir atvykimo laikai iš Olandijos į Lietuvą: Detalus Eksperto Vadovas

Tarptautinių krovinių pervežimų pasaulyje laikas – tai ne tik pinigai, tai ir pasitikėjimo verslo partnerių klausimas. Dirbdamas logistikos srityje beveik dvidešimt metų, esu girdėjęs vieną dažniausiai pasikartojantį klausimą, kurį užduoda tiek didieji importuotojai, tiek mažesnės įmonės, užsakantys prekes iš Olandijos: „Kada tiksliai krovinys atvyks į Lietuvą?“. Atrodytų, kad atsakymas turėtų būti paprastas – žiūrime į žemėlapį, skaičiuojame kilometrus ir daliname iš vidutinio greičio. Tačiau praktikoje realybė yra daug sudėtingesnė.

Maršrutas tarp Nyderlandų (Olandijos) ir Lietuvos yra vienas intensyviausių Europos šiaurės–pietų ašyje. Tai ne tik fizinis atstumas, kuris siekia apie 1600–1800 kilometrą priklausomai nuo konkretaus išvežimo vietos (pvz., Roterdamas ar Eindhovenas) ir pristatymo taško (Vilnius, Kaunas, Klaipėda), bet ir sudėtinga biurokratinė bei techninė procedūrų grandinė. Šiame straipsnyje remiuosi savo ilgamečia patirtimi, kad jums aiškiai ir be nereikalingų profesionalų žargonų paaiškinčiau, kaip formuojasi išvykimo ir atvykimo laikai, kuo jie skiriasi ir nuo ko priklauso.

Norėčiau padėti jums suprasti, kas vyksta „už scenos“, kai vairuotojas užveda variklį Olandijos sandėlyje. Supratęs procesą, galėsite geriau planuoti savo sandėlių atsargas, vengti nereikalingų stresų ir bendrauti su logistikos tiekėjais viena kalba. Štai išsamus vadovas, padėsiantis atskleisti visas subtilybes, susijusias su krovinių gabenimu iš Olandijos į Lietuvą.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skiltyje pateikiu atsakymus į dešimt labiausiai aktualių klausimų, susijusių su pristatymo laikais, kurios dažniausiai girdiu iš savo klientų per kelias dešimtis metų trunkančią praktiką.

1. Koks vidutinis pristatymo laikas iš Olandijos į Lietuvą?

Vidutinis pristatymo laikas priklauso nuo to, kokį pervežimo būdą pasirenkate. Jeigu užsakote pilną sunkvežimį (FTL – Full Truck Load), kai krovinys užima visą autovežio erdvę ir važiuoja tiesiogiai į paskirties vietą be sustojimų kitiems klientams, standartinis tranzito laikas svyruoja nuo 24 iki 48 valandų. Tai idealus variantas, jeigu jums reikalinga greita prekių srauto grįžtamojojo ryšio garantija.

Tačiau dauguma smulkesnių įmonių naudojasi dalinių krovinių (LTL – Less Than Truck Load) paslaugomis. Čia situacija kitokia. Krovinys surenkamas į bendrą autovežį kartu su kitų klientų siuntomis. Vien tik Olandijos teritorijoje surinkimo (konsolidacijos) procesas gali užtrukti 1–2 darbo dienas. Po to, kai mašina išvyksta, kelionė į Lietuvą trunka papildomas 2–3 dienas. Taigi, bendras LTL krovinio pristatymo laikas dažniausiai yra nuo 3 iki 5 darbo dienų. Svarbu prisiminti, tai yra darbo dienos, tad savaitgaliai ir šventės šio laiko nesumažina.

2. Kodėl kartais pristatymas atidėliojamas, nors mašina jau važiuoja?

Net jeigu krovinys jau kelyje, egzistuoja veiksniai, kurie gali sulėtinti atvykimą. Vienas dažniausių – tai vairuotojo poilsio režimas. Pagal Europos Sąjungos reglamentus, vairuotojas privalo skirti 45 minučių poilsio po 4,5 valandų vairavimo ir laikytis griežtų dienos poilsio normų. Jeigu kelionė truko ilgiau nei planuota dėl užstrigimų, vairuotojas gali būti priverstas ilgiau ilsėtis prieš paskutinį atkarpą į Lietuvą.

Be to, ypač pavasarį ir rudenį, Vokietijos autostradose (ypač ruože prie Ruhr srities) įvyksta didžiuliai spūstys, dėl kurių kelionė gali užtrukti kelias valandas ar net visą dieną. Taip pat orų sąlygos – žiemos metu per Lenkiją ar Vokietiją praslenkiantys sniego audros gali visiškai sustabdyti eismą kelioms valandoms. Patirtis rodo, kad reikia visada turėti laiko rezervą – bent vieną papildomą dieną – atvejui, jei kelionij ne viskas eina pagal grafiką.

3. Ar galima užsakyti ekspresinį pristatymą į Lietuvą iš Olandijos?

Žinoma, galima. Ekspresinės siuntos (dar vadinamos „Courier“ arba „Van“ paslaugomis) yra populiarios, kai reikia pristatyti brangius ar kritiškai svarbius detales per vieną ar dvi dienas. Šiuo atveju krovinys vežamas mažesnėmis transporto priemonėmis (pvz., 3,5 tons arba furgonais), kurios gali judėti greičiau ir neturi tiek griežtų apribojimų kaip sunkvežimiai (pvz., gali važiuoti kai kuriais greitkeliais, kurie sunkvežimiams draudžiami, arba vengti didžiųjų sunkvežimių poilsio zonų).

Tačiau ši paslauga kainuoja gerokai brangiau. Tuo tarpu standartinis sunkvežimis yra ekonomiškesnis. Jeigu jums nereikia prekių „ištiesa ryto“, o galite susiplanuoti sandėlio atsargas savaitės ar dviejų eige, LTL (dalinių krovinių) variantas bus daugiau nei tinkamas.

4. Kaip veikia krovinio surinkimas (konsolidacija) Olandijoje?

Olandija yra didelis logistikos centras, todėl ten yra šimtai terminalų. Kai užsakote LTL siuntą, mūsų partneriai Olandijoje turi nuvažiuoti į jūsų tiekėjo sandėlį, iškrauti prekes ir parvežti jas į konsolidacijos terminalą (paprastai esantį Roterdame, Venlo ar Tilburge). Terminaluose kroviniai sujungiami pagal kryptis: viena mašina eina į Baltijos šalis, kita į Ispaniją ir t.t.

Procesas „užfiksuoti terminalą“ (paimti prekes iš tiekėjo) paprastai užtrunka vieną dieną. Vėliau reikia laukti, kol mašina „užsipildo“. Jeigu jūsų krovinys įeina į tą pačią mašiną, kuri išvyksta antradienį, o jūsų prekės atkeliauja į terminalą pirmadienio vakare – puiku. Jeigu atkeliauja trečiadienį, teks laukti sekančio išvykimo lango (paprastai tai gali būti ketvirtadienis ar penktadienis). Dėl šio „surinkimo lango“ labai svarbu laiku pateikti visus dokumentus ir užtikrinti, kad tiekėjas būtų pasiruošęs išduoti prekes.

5. Ar savaitgaliai ir šventės įtakoja pristatymo laiką?

Absoliučiai taip. Tai vienas dažniausių nesusipratimų šaltinių. Tarptautiniai vairuotojai gali vairuoti tik tam tikrą valandų skaičių per savaitę, o daugelis šalių turi apribojimus dėl sunkvežimių judėjimo švenčių metu. Pavyzdžiui, Vokietijoje ir Lenkijoje sunkvežimiai negali važiuoti kai kuriais keliais ar net visiškai negali judėti tam tikromis šventėmis ir sekančiomis po jų dienomis.

Jei krovinys išvyksta Olandijos ketvirtadienį, o kelionė trunka 2 dienas, jis gali atvykti į Lietuvą šeštadienį. Tačiau dažniausiai Lietuvos gavėjo sandėliai dirba tik darbo dienomis. Vairuotojas gali atvykti į paskirties vietą, bet negalės iškrauti, kol sandėlis atsidarys pirmadienį rytą. Techniškai krovinys yra „atvykęs“, bet faksiškai jis pasiekia gavėją tik tada, kai įvyksta iškrovimas. Todėl visada planuokite atvykimą darbo dienomis.

6. Kokie dokumentai reikalingi laikui užtikrinti?

Nėra nieko blogiau, nei kai krovinys sulaikomas pasienyje arba tiesiog negali išvykti dėl trūkstamo dokumento. Nors Olandija ir Lietuya yra ES erdvėje ir formalus muitinės kontrolės nėra, vis tiek reikalingas tinkamas prekių apyvartos dokumentas (paprastai CMR važtaraštis ir komercinė sąskaita-faktūra).

Jeigu prekės yra pavojingos (ADR), turi būti pateikti specialūs leidimai. Jeigu prekės yra maisto ar gyvūnų kilmės, gali reikėti veterinarijos pažymų. Bet vėlavimas dažniausiai kyla dėl paprastų klaidų: neteisingas gavėjo adresas CMR, trūkstami kontaktiniai duomenys arba neatitinkantis svoris dokumentuose. Esu matęs atvejus, kai dėl vienos blogai užrašytos skaitmens mašina važiavotų ratu aplink visą miestą ieškodama sandėlio. Tikslūs dokumentai – tai 50 % sėkmingo laikinio pristatymo.

7. Kaip maršrutas (per Vokietiją ir Lenkiją) veikia laiką?

Maršrutas iš Olandijos beveik visada eina per Vokietiją ir Lenkiją. Tai yra „gurkšnio kaklelis“. Vokietija, nors turi puikias kelių sistemas (autobanus), yra viena labiausiai apkrautų šalių sunkvežimų eismu. Bet kokia avarija ar remontas daro didžiulius spūstis.

Lenkija, kuria taip pat reikia važiuoti, per pastaruosius metus gerokai patobulino savo greitkelius (A1, A2), tačiau dar tenka važiuoti vietiniais keliais, kurie gali būti prastesnės būklės. Taip pat Lenkijoje dažnai vyksta viešųjų pirkimų ar kelių remonto darbai, kurių ne visada galima išvengti. Patirtis rodo, kad pro Vokietiją ir Lenkiją prasibrauti užtrunka maždaug trečdalį viso kelionės laiko, nors geografiškai tai yra mažiau nei pusė atstumo.

8. Kas nutinka, jei prekės nėra paruoštos išvežti laiku?

Tai klasikinis scenarijus. Vairuotojas atvyksta į Olandijos tiekėjo sandėlį, o tiekėjas sako: „Mes dar nesurinkome“ arba „Krautuva uždaryta“. Vairuotojas privalo laukti. Dauguma logistikos įmonių suteikia tam tikrą „nemokamą laukimo laiką“ (paprastai 1–2 valandas), po toj pradeda skaičiuoti stojimo mokestį (demurrage).

Bet ne tik pinigai – tai laikas. Jeigu vairuotojas laukė 4 valandas, jis praranda vairavimo laiką. Gali būti taip, kad jis nebespės nuvažiuoti tiek, kiek planuota, ir turi sustoti anksčiau dėl poilsio. Tai atidėlioja atvykimą į Lietuvą. Todėl, kaip ekspertas, visada patariu savo klientams: susisiekti su tiekėju Olandijoje prieš savaitę ir dar kartą prieš dieną, kad užtikrintumėte – prekės bus paruoštos.

9. Ar galima sekti krovinių judėjimą realiu laiku?

Šiuolaikinėje logistikoje tai yra standartas, o ne prabanga. Visiems mūsų autovežiams yra įrengti GPS sekimo įrenginiai. Jūsų logistikos vadybininkas turėtų galėti suteikti jums nuorodą (tracking link), kurioje matysite mašinos vietą žemėlapyje.

Tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad GPS rodo, kur mašina yra fiziškai, bet ne visada aiškiai rodo būseną (pavyzdžiui, „kraunama“, „laukiama“, „vairuotojas ilsisi“). Kartais žemėlapyje mašina gali rodytis stovinti vienoje vietoje valandas – tai gali reikšti, kad vairuotojas turi poilsio pertrauką arba stovi eilėje prie terminalo. Nereikia panikuoti, jeigu matote „stojimą“, jei tai ne trunka per ilgai (pvz., daugiau kaip 12 valandų neįprastoje vietoje). Geras bendravimas su vadybininku čia svarbiau už bet kokias technologijas.

10. Kokios yra konkrečios rekomendacijos greičiausiam pristatymui užtikrinti?

Jei remtumės mano daugiamete patirtimi, sudaryčiau tokią patarimų sąrašą:

1. Planuokite iš anksto: Užsakykite transportą bent 3–4 dienas prieš planuojamą išvykimą, kad gautumėte geriausius laikus.
2. Tikrinkite dokumentus: Įsitikinkite, kad CMR ir sąskaitos-faktūros duomenys sutampa 100 %.
3. Derinkite laikus su tiekėju: Olandai yra labai punktuali tauta, bet jie nedirbs viršvalandžių, jeigu nenorite sumokėti papildomai. Suprinkite tikslų išvežimo langą.
4. Pasirūpinkite iškrovimu Lietuvoje: Užtikrinkite, kad jūsų sandėlis žino apie atvykimą ir yra pasiruošęs priimti krovinį (turi pakeltuvus, laisvą vietą).
5. Naudokitės profesionalia logistika: Pigiausias variantas dažnai tampa brangiausiu dėl vėlavimų. Pasirinkite patikimą partnerį, kuris turi savo ar patikimų subrangovų parką Olandijoje.

Laikantis šių taisyklių, jūsų krovinys iš Olandijos į Lietuvą atvyks taip, kaip ir planavote, be nereikalingų nervų ir papildomų išlaidų.

Išvada

Išvykimo ir atvykimo laikų valdymas tarptautiniuose pervežimuose nėra tikslus mokslas, tai sudėtingas organizavimas, kurį lemia daugybė kintamųjų – nuo vairuotojo poilsio iki oro sąlygų Lenkijoje. Nors fizinis atstumas tarp Olandijos ir Lietuvos nėra toks didelis, kad kelionė truktų savaites, detalios žinios apie procesą leidžia išvengti daugumos nesusipratimų.

Svarbiausia, ką turi atsiminti klientas – tai, kad komunikacija yra raktas. Nors aš, kaip ekspertas, galiu užtikrinti geriausią possible maršrutą ir patikimą autovežį, sėkmė priklauso ir nuo to, kaip gerai jūs su savo tiekėjais suderinate išvežimo laikus bei kaip tiksliai pateikiate dokumentus.

Pervežimų industrija nuolto keičiasi, diegiamos naujos technologijos, pagerinami keliai, tačiau žmogiškasis faktorius ir techniniai trikdžiai išlieka. Turėdami realų laiko įvertinimą (2–4 dienos FTL, 3–5 dienos LTL) ir suprasdami potencialias rizikas, galite planuoti savo verslą ramiau. Tikiuosi, kad šis straipsnis padėjo jums giliau suprasti logistikos procesus ir kitą kartą, kai užsakysite siuntą iš Olandijos, jausitės daugiau užtikrinti.