Išvykimo ir atvykimo laikai į Olandiją ir iš Olandijos keleiviams: Išsamus eksperto vadovas

Dirbant tarptautinių keleivių pervežimų srityje daugiau nei dvi dešimtmetis, sukaupiama ne tik tūkstančiai kilometrų, bet ir begalinė patirtis apie tai, kaip susiformuoja kelionės laikas. Dažnai klientai, susisiekdami su mumis, užduoda vieną ir tą patį klausimą: „Kiek tiksliai užtruksiu kelionės?“. Atsakymas, atrodytų, turėtų būti paprast, tačiau tarptautiniame pervežime „tiksliai“ yra sąvoka, kuriai įgyvendinti reikalinga ne tik matematika, bet ir gilis išmanymas apie kelių infrastruktūrą, meteorologines sąlygas ir netgi psichologiją.

Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo žiniomis ir patirtimi, padėdamas jums suprasti, kodėl išvykimo ir atvykimo laikai į Olandiją (Nyderlandus) ir iš jos gali šiek tiek svyruoti, ir kaip tai suderinti su savo asmeniniais planais. Kelionė iš Lietuvos į Olandiją arba atgal – tai ne tik tiesioginis važiavimas, tai sudėtingas logistinis procesas, kuriame kiekviena minutė yra svarbi, tačiau ir kiekviena minutė priklauso nuo begalės išorinių veiksnių.

Maršrutas Vilnius – Kaunas – Varšuva – Berlynas – Amsterdamas (arba kiti Olandijos miestai) yra vienas populiariausių ir intensyviausių Rytų–Vakarų kryptimi. Per tiek metų mačiau, kaip pasikeitė keliai, kaip atsirado naujų apribojimų, tačiau vienas dalykas išlieka pastovus – norint nukeliauti saugiai ir patogiai, reikia kantrybės ir supratimo. Štai išsamus apžvalga, padėsianti jums pasiruošti kelionei ir išvengti nereikalingo streso.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Šioje skyriuje surinkau dešimt dažniausiai užduodamų klausimų, kuriuos sukaupiau per savo karjerą. Atsakymai į juus padės jums susidaryti realią paveikslą apie tai, ko tikėtis renkantis keleivių pervežimo paslaugas.

1. Kiek vidutiniškai trunka kelionė iš Lietuvos į Olandiją?

Vidutinis kelionės trukmės laikas, kurį nurodome savo grafikuose, svyruoja nuo 24 iki 30 valandų. Tačiau svarbu suprasti, kad tai nėra fiksuotas laikas, kaip traukinio tvarkaraštyje. Jei kalbame apie tiesioginį važiavimą be sustojimų, nuvažiuoti apie 1700–1800 kilometrų techniškai įmanoma greičiau, tačiau mes veikiame pagal griežtus transporto priemonių ir vairuotojų darbo laiko apribojimus.

Vairuotojas privalo atlikti 45 minučių pertrauką kas 4,5 valandos važiavimo, taip pat privalo ilgesniam poilsiui (9 valandos) po tam tikro skaičiaus vairavimo valandų. Tai yra ne mūsų o vadybinis sprendimas, o Europos Sąjungos saugumo reikalavimas (tachografų duomenys). Todėl, jei matote, kad kelionė trunka 26 valandas, žinokite, kad 4–5 valandas iš jų skirtos legaliam poilsiui, kuris užtikrina, kad vairuotojas vairuos atsakingai ir pavargęs.

2. Kodėl autobusas gali vėluoti net ir esant geram orui?

Tai vienas dažniausių nesusipratimų. Orai – tik vienas iš veiksnių. Netgi saulėtomis dienomis esame priklausomi nuo kitų eismo dalyvių. Maršrutą įveikiant pro Lenkiją ir Vokietiją, susiduriame su intensyviu sunkvežimių eismu. Vienas avarinis atvejis ar techninė gedimas autostradoje gali sukelti didžiulius spūstis („stausus“), kurios priverčia stovėti valandas.

Be to, Olandijoje ir Vokietijoje dažnai vyksta kelių remonto darbai. Kol kas Lietuvoje tokių didelių, kelerių metų trukmės statybų autostradose nėra ta dažnai, tačiau Vakarų Europoje tai kasdienybė. Apribojimai vienai juostai, nukreipimai apkeliuose – visi šie dalykai sulėtina judėjimą. Per savo praktiką mačiau, kaip dėl 10 kilometrų remonto ruožo Vokietijoje prarasdome po vieną valandą, todėl planuojant išvykimo laiką visada įskaičiuojame „rezervą“.

3. Kiek laiko užtrunka paėmimas keleivių Lietuvoje prieš išvykstant?

Daugelis klientų mano, kad jei išvykimas nurodytas 08:00 ryte Vilniuje, tai tai reiškia, kad 08:05 jau važiuojame link sienos. Tačiau mes atliekame rinkimą ne vienam žmogui. Tipinis maršrutas Lietuvoje apima keletą miestų: Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys ir kiti didesni miestai.

Paėmimas vieno keleivio gali užtrukti nuo 5 iki 15 minučių (reikia laukti, jei keleivius šiek tiek vėluoja, iškrauti bagažą, patikrinti dokumentus). Jei turime 8–10 sustojimų paėmimui vienoje šalyje, tas procesas gali užtrukti nuo 4 iki 6 valandų. Todėl, jei jūsų išvykimas yra iš paskutiniojo miesto (pavyzdžiui, Klaipėdos), autobusas į maršrutą išrieda ne tada, kai pradeda rinkti pirmąjį keleivį Vilniuje, o tik baigęs visą ciklą Lietuvoje. Tai būtina suprasti, kad nesijausčiate nustebęs, kodėl važiuojame „lėtai“ paėmimo etape.

4. Kaip susiformuoja atvykimo laikas Olandijos miestuose (Amsterdamas, Roterdamas, Eindhovenas)?

Atvykimo laikas Olandijoje taip pat priklauso nuo išleidimo (išlaipinimo) strategijos. Olandija yra tankiai apgyvendinta šalis. Miestai čia yra išsidėstę arti vieno kito, tačiau judėjimas miestuose, ypač rytinėmis ir vakarinėmis popietėmis, gali būti labai lėtas.

Įprastai, atvykus į Olandiją (pavyzdžiui, per sieną netoli Oldenzaal arba Reinswald), pradedame eiliškai išlaipyti keleivius. Jei jūsų kelionės tikslas yra Amsterdamas, o pirmasis išlaipinimas yra Eindhovene, turite suprasti, kad nuo sienos iki Eindhoveno reikia važiuoti maždaug valandą–dvi. Tada išlaipinimas, o tada kelionė toliau į Amsterdamą. Taigi, skirtumas tarp pirmojo ir paskutinio keleivio atvykimo gali siekti net 3–4 valandas. Visada rekomenduoju savo klientams sekti autobraiderio (vairuotojo) pranešimus, kad žinotumėte tikslų savo atvykimo laiką.

5. Ar kelionės laikas priklauso nuo savaitės dienos?

Absoliučiai taip. Ir čia kalbame ne tik apie mūsų išvykimo dieną, bet ir apie tai, ką pasitinka kelyje. Pavasario ir vasaros savaitgaliais Vokietijoje ir Olandijoje prasideda „keltų sezonas“ – tūkstančiai žmonių traukia link pajūrio. Tai sukuria milžiniškus spūstius, ypač ruože tarp Hamburgo ir Amsterdamo.

Taip pat labai svarbu yra penktadienis. Penktadienio vakarais visame Europos plente eismas tankėja, nes žmonės važiuoja atostogauoti namo arba į savaitgalio keliones. Jei jūsų kelionė prasideda penktadienį, tikėkitės, kad ji gali trukti 1–2 valandas ilgiau nei, pavyzdžiui, antradienį ar trečiadienį. Savo patirties pagrindu sakau: jei galite, rinkitės išvykimą vidur savaitės – taip ne tik sutaupysite laiko, bet ir kelsite mažiau streso.

6. Kaip veikia kelių mokesčiai ir jų mokėjimas laikui?

Šiuo metu beveik visi maršrutai į Olandiją vyksta keliais, kuriuose taikomi kelių mokesčiai (vokiškai – „Maut“, olandiškai – „Tolhek“). Anksčiau tekdavo sustoti prie mobiliųjų kioskų, paduoti pinigus ir gauti kvitą, kas trukdavo po 5–10 minučių.

Šiandena didžioji dauguma pervežėjų, įskaitant mus, naudoja „On-Board Unit“ (OBU) įrenginius – tai maži dėžutės priekinio stiklo viduje, kurios automatiškai registruojia pravažiavimą ir moka mokesčius be sustojimo. Tai pagerina greitį, tačiau kai kuriose vietovėse (pavyzdžiui, kai kur tuneliuose arba lenktynių trasų apsuptyje) vis dar gali tekti sustoti. Šie sustojimai yra trumpi, tačiau juos taip pat reikia įskaityti į bendrą laiką, ypač kai eismas intensyvus ir eilės į mokėjimo kabinas gali būti ilgos.

7. Ar atvykimo laikas gali pasikeisti dėl dokumentų patikros?

Nors Lietuva, Lenkija, Vokietija ir Nyderlandai yra Šengeno erdvėje, tai nereiškia, kad sienos visiškai išnyko. Ypatingai kalbant apie maršrutą per Lenkiją ir Vokietiją. Pastaruoju metu dažnai pasitaiko „naminių“ pasienio patikrų, kai pareigūnai gali sustabdyti autobusą ir patikrinti keleivių dokumentus (pasus, vizas, leidimus gyventi).

Tai gali atsitikti atsitiktinai. Jei autobusą sustabdo patikrai, tai gali užtrukti nuo 15 minučių iki valandos, priklausomai nuo to, kiek keleivių autobuse ir kiek glaudžiai pareigūnai tikrina. Per savo 20 metų patirtį mačiau, kaip toks vienas sustojimas gali visiškai sujaukti grafiką, todėl visada turime laiko rezervą būtent tokiems nenuspėjamiems incidentams.

8. Kokia yra vairuotojo poilsio strategija ir kaip ji veikia mane?

Kaip jau minėjau, vairuotojo poilsis yra privalomas. Bet kur strategiškai jis pasirenkamas? Paprastai stengiamės planuoti ilgesnį (9 valandų) poilsią taip, kad jis sutaptų su naktimi. Pavyzdžiui, jei išvykame ryte, po 9 valandų vairavimo vairuotojas jau yra pavargęs, todėl naktį (apie 2–3 valandas ryto) sustojame specialiuose poilsio zonose (prie Vokietijos arba Lenkijos automagistralių).

Čia svarbu suprasti keleivį: sustojimas naktį reiškia, kad jūs galėsite išlipti, pavaikščioti, nueiti į tualetą, nusipirkti kavos ar maisto, o vairuotojas miega. Tai gerina saugumą – naktimis pavojinga važiuoti pavargusiam. Taigi, jei matote, kad kelionės grafike yra ilga pertrauka, nebaiminkitės – tai ne „dingęs laikas“, o investicija į jūsų saugumą.

9. Kaip veikia bagažo iškrovimas į atvykimo laiką?

Atvykus į paskirties vietą, dažnai keleiviai nori kuo greičiau išlipti. Tačiau bagažo iškrovimas taip pat trunka. Jei autobuse yra 50 keleivių ir kiekvienas turi po vieną ar du lagaminus, vienas vairuotojas juos iškrauna vidutiniškai per 30–40 minučių.

Jei esate paskutinis išlaipinimo sąraše, jūsų laukimas gali prasidėti dar tada, kai autobusas sustoja pirmame mieste. Bagažas yra kraunamas pagal logiką: dažniausiai lagaminai, kurie reikalingi anksčiau, dedami viršuje arba gale, tačiau visada tenka „ištraukti“ keletą kitų, kad pasiektume reikalingą. Būkite kantrus ir padėkite vairuotojui – jei matote, kad jis ieško jūsų bagažo, nurodykite, kur jis maždaug buvo įkrautas. Tai greitina procesą visiems.

10. Ar galima tiksliai numatyti grįžimo laiką iš Olandijos į Lietuvą?

Grįžimas dažnai būna sudėtingesnis dėl vieno papildomo veiksnio – keleivių punktualumo. Kai išvykstame iš Lietuvos, mes susirinkome keleivius pagal tvarkaraštį. Tačiau grįžtant iš Olandijos, dažnai tenka laukti keleivių, kurie atvyksta į susitikimo vietą iš savo namų, darbo ar mokslų. Vienas keleivis, kuris pavėluoja 10 minučių, gali sujaukti visą maršruto laiką, ypač jei turime greitai pasiekti keltą arba tam tikrą praplaukimą (pavyzdžiui, jei maršrutas eina per Daniją, nors dažniau važiuojame per Vokietiją).

Be to, grįžtant dažnai tenka susidurti su pirmadienio rytų spūstimis Olandijoje ir Vokietijoje, kai visi važiuoja į darbą. Todėl grįžimo kelionės dažnai trunka šiek tiek ilgiau nei išvykimo, nors atstumas yra toks patas. Mano patarimas: planuokite savo grįžimą su bent 4–6 valandų laiko rezervu prieš skrydį ar kitus svarbius planus Lietuvoje.

Išvada

Apibendrinant, išvykimo ir atvykimo laikai į Olandiją bei iš jos nėra pastovi matematinė vertė. Tai gyvas organizmas, kuris priklauso nuo tūkstančių veiksnių: nuo vokiečių automechanikų, darbančių prie kelių, iki lietaus lietaus Lenkijos lygumose ir keleivių, kurie pamišę kelią.

Kaip ekspertas, kuris šiuose maršrutuose praleido daugybę gyvenimo, galiu tik pasakyti: geriausias būdas keliauti – būti pasiruošusiam kintamybėms. Pasitikėkite savo pervežėju, kuris turi patirties ir kuris visada stengiasi rasti greičiausią ir saugiausią kelią. Jei matote, kad kelionė užtrunka ilgiau, nei nurodyta tvarkaraštyje, būkite tikri, kad tai daroma dėl jūsų saugumo ar dėl objektyvių aplinkybių, kurių nei keleivias, nei vairuotojas negali kontroliuoti.

Tikimės, kad šis straipsnis padėjo jums suprasti logistikos subtilybes ir kitą kartą, kai žiūrėsite į laikrodį laukdami autobuso, jausitės ramiau ir suprantamiau.