Išvykimo ir atvykimo laikai į Olandiją: aiškūs ir tikslūs

Įvadas

Per daugiau nei dvidešimt metų praleistų tarptautinės logistikos srityje, esu girdėjęs vieną klausimą dažniau nei bet kurį kitą: „Kada mano kroviniys bus atvykes?“ Atrodo paprasta, tačiau kai kalbame apie maršrutus iš Lietuvos į Olandiją (Nyderlandus), atsakymas niekada nėra tik vienas žodis. Tai ne tiesiog atstumas; tai kompleksinis procesas, kurį lemia kelių eismo sąlygos, vairuotojų darbo laiko apribojimai, uosto procedūros Roterdame ar tiesiog tai, kaip greitai įmonės sandėlyje sugeba įkelti prekes.

Olandija yra vienas pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių. Šis šiaurės vakarų Europos taškas yra ne tik prekių, bet ir didžiausio Europos uosto – Roterdamo – namai. Kiekviena diena tūkstančiai sunkvežimių keliauja keliais vingiuojančiais per Lenkiją ir Vokietiją. Savo patirtimi galiu pasakyti, kad nors atstumas tarp Vilniaus ir Amsterdamo svyruoja apie 1600–1700 km, realus tranzito laikas gali skirtis net paromis. Kodėl? Todėl, kad logistika – tai ne matematika, o gyvas organizmas, kuris reaguoja į aplinką.

Šiame straipsnyje nusprendžiau atskleisti visas subtilybes, susijusias su išvykimo ir atvykimo laikais į Olandiją. Mano tikslas – ne tik pateikti sausus skaičius, bet ir padaryti procesą kuo suprantamesnį jums, mūsų klientams. Suprasdami, kas vyksta „už scenos“, galėsite geriau planuoti savo verslą, mažinti stresą ir vengti nereikalingų nusivylimų. Mes pasistengsime, kad ši informacija būtų aiški, tikslūs ir, svarbiausia, paremta realia praktika, o ne teoriniais apskaičiavimais.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skyriuje suformulavau dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos klientai dažniausiai užduoda mano karjeros eigoje. Atsakymai į juos padės jums suformuoti pilną vaizdą apie tai, kas veikia jūsų krovinių judėjimą.

1. Koks vidutinis pristatymo laikas iš Lietuvos į Olandiją?

Vidutinis, standartinis pristatymo laikas, kai kalbame apie pilną sunkvežimio (FTL – Full Truck Load) krovinių gabenimą, svyruoja nuo 2 iki 3 dienų. Tačiau čia būtina daryti išlygą. Jei sunkvežimis išvyksta iš Vilniaus pirmadienio ryte, jis dažniausiai pasiekia paskirties vietą (pavyzdžiui, Roterdamą ar Eindhoveną) trečiadienio vakare arba ketvirtadienio ryte. Jei išvykimas vyksta iš Klaipėdos, laikas gali trukti šiek tiek ilgiau dėl papildomo atstumo.

Verta paminėti, kad „2–3 dienos“ yra idealus scenarijus. Jis veikia, kai orai geri, o tranzitinėse šalyse (Vokietija, Lenkija) nėra didelių eismo įvykių. Praktikoje dažnai tenka susidurti su vėlavimais, todėl visada rekomenduoju klientams planuoti savo sandėlių procesus taip, kad turėtų 1–2 dienų atsargą. Tai yra tarsi saugus cushioning (buferis), kuris užtikrina, kad net ir atsitiktiniais nesklandumais jūsų gamybos proces nestos.

2. Kodėl pristatymo laikas gali prailgti iki 4 ar 5 dienų?

Tai yra klausimas, kurį girdžiu, kai kažkas nueina ne pagal planą. Praktika rodo, kad ilgesnių tranzitų priežastys dažniausiai būna trys: eismo įvykiai, blogas oras ir vairuotojo darbo laiko apribojimai.

Vokietija, per kurią eina pagrindinis maršrutas, yra viena intensyviausiai apkrautų šalių kelių transportu Europoje. Autobanų remontai („Baustellen“) ten yra kasdienybė. Vienas didelis eismo įvykis A2 autostradoje gali sustabdyti tūkstančius sunkvežimių ir padaryti 4–6 valandų delsą. Jei toks įvykis įvyksta penktadienį, vairuotojas gali praleisti savo teisę vairuoti prieš atvykdamas į Olandiją ir privalės pristabdyti mašiną 45 minučių ar net ilgiau.

Be to, žiemos sezonu, kai keliai padengti sniegu ar ledu, greitis mažėja. Sunkvežimiai su kroviniu važiuoja saugiau, bet lėčiau. Tokiais atvejais 2 dienų maršrutas gali lengvai tapti trijų dienų maršrutu. Taip pat neignoruokime ir techninių gedimų – nors visos mūsų mašinos prižiūrimos pagal griežtus grafikus, technika yra technika, ir padangos prožimas arba elektros problemos gali užtrukti kelias valandas išspręsti.

3. Kaip veikia vairuotojų poilsio laikas ir ką jis reiškia mano kroviniui?

Europos Sąjungoje galioja griežti vairuotojų darbo laiko taisyklės, kurios yra sukurtos saugumo sumetimais, tačiau logistikos požiūriu jos sukuria papildomų iššūkių. Pagal taisykles, vairuotojas gali vairuoti ne ilgiau kaip 4,5 valandas be pertraukos. Po to jis privalo padaryti 45 minučių pertrauką (arba suskaldyti ją į 15 ir 30 minučių). Taip pat per paros vairuotojas negali vairuoti ilgiau kaip 9 valandas (gali išplėsti iki 10 valandų tik du kartus per savaitę).

Ką tai reiškia jums? Jei įvyksta eismo įvykis ir vairuotojas stovi spūstyse 3 valandas, jo vairavimo laikas „bėga“, tačiau atstumas nemažėja. Tai reiškia, kad jis gali tekti sustoti poilsio anksčiau, nei planuota, kas tiesiogiai prailgina pristatymo laiką. Be to, yra griežta savaitinės poilsio taisyklė – vairuotojas privalo atsisakyti nuo 45 valandų nepertraukiamo poilsio per savaitę. Jei maršrutas užtrunka ilgiau nei planuota, gali prireikti papildomo poilsio prieš pat paskirties vietą, kas vėlgi atidėlioja atvykimą Olandijoje.

4. Ar yra skirtumo tarp FTL (pilna mašina) ir LTL (dalinis krovinys) pristatymo laikų?

Absoliučiai taip, ir šis skirtumas gali būti esminis. FTL (Full Truck Load) – tai kai jūsų prekės užpildo visą sunkvežimį arba jums nupirktas visas jo tūris. Tokiu atveju vairuotojas važiuoja tiesiai iš siuntėjo į gavėją be sustojimų (išskyrus degalinių pertraukas). Tai yra greičiausias ir efektyviausias būdas.

LTL (Less than Truck Load) – tai daliniai kroviniai. Čia viename sunkvežimyje gali būti 5, 10 ar net 15 skirtingų klientų siuntų. Sunkvežimis turi apvažiuoti prie kelolikos sandėlių, kad įkeltų prekes Lietuvoje (ar kitose šalyse), o paskui – dar daugiau sustojimų Olandijoje, kad iškrautų jas.

Jeigu FTL maršrutas trunka 2 dienas, tai LTL gali trukti 4–5 dienas ar net ilgiau. Logistikos centruose (hubuose) vyksta krovinių konsolidacija – vieną mašiną reikia iškrauti, prekes rūšiuoti ir pakrauti į kitą, kuris važiuoja į konkretų regioną. Kiekvienas toks perkrovimas sukelia laiko nuostolius. Jei jums svarbus greitis, visada rekomenduoju rinktis FTL arba ekspresinį dalinio krovinio variantą.

5. Kokios yra pagrindinės problemos Vokietijos autostradose ir kaip jos veikia laiką?

Vokietija yra mūsų „knygnešys“ į Olandiją, tačiau ji yra ir didžiausia „kakliukas“. Nors dalis Vokietijos autostradų neturi greičio apribojimų, sunkvežimių greitis visada ribojamas (dažniausiai 80 km/h, elektroniniu būdu ribojamas iki 90 km/h). Pagrindinė problema yra ne greitis, o spūstys.

Didžiausios spūstys susidaro aplink didmiesčius – Berlyną, Hanoverį, Duisburgą (Ruhr sritis). Duisburgas yra ypatingai svarbus, nes tai didžiausias vidinis uostas Europoje ir arti Olandijos sienos. Ten eismas yra intensyvus beveik visą parą. Be to, Vokietijoje gausu statybų darbų. Juos dažnai atlieka naktį, kai eismas mažesnis, tačiau dieną susidaro siaurinimų juostos. Vienas siaurinimas gali sukelti 10–15 km spūstį. Esu patyręs atvejų, kai vairuotojai praleisdavo po 4 valandas stovėdami vienoje vietoje. Tai tiesiogiai perkelia atvykimo laiką į kitą dieną.

6. Kaip veikia Olandijos uostų (Roterdamas) kontrabanda ir muitinės patikra?

Nors Lietuva ir Olandija yra Schengeno erdvėje ir muitinės kontrolės tarp šalių nėra, Roterdamo uostas yra specialus atvejis. Jis yra didžiausias krovinių centras, ir ten vyksta intensyvi muitinės bei saugumo kontrolė. Jei jūsų krovinys atvyksta ne tiesiai į sandėlį, o per uostą (pvz., atvyksta jūra iš kitos šalies ir turi būti pervežtas toliau), gali būti atliekama papildoma patikra.

Olandijos muitinė yra labai moderni ir naudoja skenerius, tačiau jei sistemoje kažką kelia įtarimą arba vyksta atsitiktinė kontrolė, krovinys gali būti sustabdytas. Tai gali trukti nuo kelių valandų iki kelių dienų. Mūsų patirtis rodo, kad teisingai užpildyti transporto dokumentai (CMR) ir skaidrus prekių aprašymai sumažina tokio rizikos tikimybę. Tačiau reikia žinoti, jei prekės keliauja per uostą, visada yra tam tikra tikimybė delsos dėl biurokratinių procedūrų.

7. Ar galima garantuoti tikslų atvykimo laiką (pvz., „rytoj 10:00 val.“)?

Tai yra vienas sunkiausiai įgyvendinamų reikalavimų tarptautinėse pervežimuose. Trumpas atsakymas: galima bandyti, tačiau 100 % garantijos duoti neįmanoma. Mes galime pateikti „ETA“ (Expected Time of Arrival – numatomas atvykimo laikas), kuris yra labai tikslus, remiantis dabartinėmis sąlygomis, tačiau jis lieka prognoze.

Jei klientui būtina, kad prekės atvyktų būtent antradienį 10:00 valandą ryto, mes planuojame išvykimą taip, kad vairuotojas atvyktų prieš dieną arba ankstyvą rytą. Tačiau jei kelyje įvyksta avarija, užšąla kelias arba vairuotojas suserga, garantija sugriūva.

Tačiau yra išimčių. Jei krovinys yra ypatingai jautrus (pvz., reikalingos gamybos linijos dalys, kurios sustabdo visą fabriką), galima organizuoti dviejų vairuotojų komandą. Tada mašina važiuoja be sustojimų (vienas vairuoja, kitas miega) ir gali įveikti atstumą per 24–30 valandų. Tai kainuoja daug brangiau, tačiau tokiu atveju tikslumo tikimybė šokinėja beveik iki 100 %. Standartinėje logistikoje visada reikia numatyti laiko rezervą.

8. Kaip savaitgaliai ir šventės veikia pristatymo laiką?

Savaitgaliai yra kritiškas laikotarpis tarptautiniuose pervežimuose. Vokietijoje ir Olandijoje sunkvežimių judėjimas savaitgaliais yra griežtai apribotas. Vokietijoje galioja bendrasis važiavimo draudimas sekmadieniais ir švenčiadieniais (nuo 00:00 iki 22:00). Tai reiškia, kad jei vairuotojas artėja prie sienos arba perveža krovinius Vokietijos teritorijoje, jis privalo sustoti ir laukti.

Dėl to, jei krovinys išvyksta penktadienį popietę, labai tikėtina, kad jis nebus pristatytas sekmadienį. Jis bus pristatytas pirmadienį arba antradienį. Panašiai yra ir su Olandijos šventėmis. Pavyzdžiui, per Velykas ar Kalėdas, kai dirbama trumpiau, sandėliai gali būti uždaryti, o vairuotojai negali įveikti reikiamo atstumo dėl poilsio režimo. Planuodami siuntą, visada patariu patikrinti kalendorių ir, jei įmanoma, išvengti išvykimo prieš ilgas šventes.

9. Kokio vaidmens vaidina pašto kodai Olandijoje nustatant laiką?

Olandija yra nedidelė šalis, tačiau labai urbanizuota. Pašto kodas nurodo ne tik miestą, bet ir konkretų rajoną. Atstumas tarp Amsterdamo (šiaurė) ir Maastrichto (pietūs) yra apie 200 km, tačiau dėl intensyvaus eismo šis kelias gali užtrukti valandą ar daugiau. Tačiau didžiausia įtaka yra ne atstumas, o prieinamumas.

Daugelis Olandijos sandėlių yra įsikūrę pramonės zonose (industrial parks), prie „Ring“ kelių (apžvalgos kalnų aplink miestus). Tačiau yra ir tokių atvejų, kai adresas yra istoriniame miesto centre arba labai užstatytame rajone, kuriame sunkvežimiui leidžiama važiuoti tik tam tikromis valandomis arba reikia specialių leidimų.

Kai užsakote pervežimą, kuo tikslesnį adresą (ir pašto kodą) pateiksite, tuo tiksliau galėsime paskaičiuoti laiką. Jei pašto kodas rodo, kad tai yra Roterdamo uosto zona, mes žinome, kad ten gali reikėti laukti eilėje į iškrovą. Jei tai mažas miestelis, prieinamumas gali būti lėtesnis dėl siaurų kelių. Šie smulkūs geografiniai niuansai sukuria didelę skirtumą finale.

10. Kaip klientas gali padėti užtikrinti greitesnį pristatymą?

Dauguma klientų mano, kad visas procesas priklauso tik nuo pervežėjo, tačiau tai netiesa. Kliento vaidmuo yra esminis. Pirmiausia – tai reikalingų dokumentų (prekių deklaracijų, licencijų, jei reikia) pateikimas laiku. Jei vairuotojas atvyksta į iškrovą Olandijoje, o ten trūksta kokių nors dokumentų arba jie užpildyti neteisingai, mašina gali būti sulaikyta.

Antra, tai paruošimas iškrovai. Jei gavėjo sandėlyje nėra keltuvo (forklift) arba darbuotojai pertraukio metu, vairuotojas privalo laukti. Olandiški sandėliai dažnai dirba griežtai pagal grafiką (pvz., iškrova tik nuo 8:00 iki 16:00). Jei vairuotojas atvyksta 16:30, jis privalo laukti iki ryto.

Trečia, pakavimas. Jei prekės supakuotos ant paletų tvirtai ir pagal standartus (pvz., nesikiša už krašto), jas iškrauti yra greita ir saugu. Jei krovinys yra „pavėsy“ arba neorganizuotas, iškrova gali užtrukti kelias valandas. Sumažindami šiuos rizikos veiksnius, jūs tiesiogiai prisidedate prie greitesnio ir tikslaus atvykimo laiko.

Išvada

Apibendrinant, išvykimo ir atvykimo laikai į Olandiją nėra fiksuoti dydžiai, kurie priklauso tik nuo atstumo. Tai dinamiškas procesas, formuojamas eigoje. Mano daugiametė patirtis rodo, kad sėkmės formulė paprasta: realūs lūkesčiai, tiksli dokumentai ir abiejų pusių – pervežėjo ir kliento – bendradarbiavimas.

Nors mes negalime valdyti oro, eismo įvykių ar kelių darbų Vokietijoje, mes galime ir turime valdyti viską, kas priklauso nuo mūsų. Planuojame maršrutus atsižvelgdami į vairuotojų poilsio režimus, stebiame eismą realiu laiku ir bendraujame su jumis kiekvieną žingsnį. Mūsų tikslas – ne tik nuvežti krovinius iš taško A į tašką B, bet ir užtikrinti, kad šis kelias būtų kuo sklandesnis.

Tikimės, kad šis straipsnis padėjo jums suprasti, kodėl kartais reikia kantrybės, o kodėl kitą kartą viskas vyksta kaip laikrodis. Gerai suprantant procesą, galite būti ramūs – jūsų prekės keliauja patikimomis rankomis. Olandija laukia, ir mes pasiruošę įveikti tą kelią už jus, kaskart stengdamiesi pasiekti tą pačią aukštą kokybę, kurią lūkesčiai numato.