Išvykimo ir atvykimo laikai: Detali kelionės į Olandiją analizė

Įvadas

Per daugiau nei dvejus dešimtmetis dirbu tarptautinių krovinių pervežimų srityje. Per tą laiką matau, kaip pasaulis pasikeitė – keliai tapo geresni, sunkvežimiai greitesni ir patogesni, o logistika – informatyvesnė. Tačiau vienas dalykas išlieka nepakitęs: tai kliento susirūpinimas dėl laiko. Kada krovinių automobilis išvyks? Kada jis atvyks į adresą? Kodėl planuojamas tranzitas truko ilgiau nei numatyta?

Kai kalbame apie maršrutą į Nyderlandus (Olandiją), susiduriame su vienu populiariausių ir kartu sudėtingiausių kryptimi Europoje. Olandija yra ne tik puikių vėjaračių ir tulpių šalis, bet ir milžiniškas logistikos centras, per kurį keliauja didžioji dalis prekių iš viso kontinento. Roterdamo uostas yra šios šalies širdis, bet mūsų klientams dažniausiai svarbu, kaip prekės pasiekia jų sandėlius Amsterdame, Eindhovene ar net mažesniuose miestuose.

Šiame straipsnyje noriu pasidalinti ne sausais teisiniais aktais, o realia praktika. Aš paaiškinsiu, kaip susiformuoja išvykimo ir atvykimo laikai, ką jie reiškia logistikos eksperto, o ne tik žemėlapio piešėjo akimis, ir kodėl „rytoj“ reiškia visai kitą dalykal, kai kalbame apie 1800 kilometrų atstumą. Svarbiausia – suprasti, kad laikas logistikoje nėra tiesiog skaičius ant laikrodžio; tai kompleksinis rezultatas, priklausantis nuo tūkstančių veiksnių.

Jei planuojate siuntą į Olandiją, šis straipsnis padės jums nustatyti realius lūkesčius, išvengti nereikalingo streso ir geriau suprasti savo partnerio, vairuotojo bei visos transporto grandinės veikimą. Gilinkimės į logistikos paslaptis.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Žemiau pateikiu atsakymus į dešimt klausimų, kuris man dažniausiai tenka girdėti iš klientų, planuojančių pervežimus į Olandiją. Šie atsakymai paremti ilgamete patirtimi ir žiniomis apie specifinius šio maršruto niuansus.

1. Koks vidutinis kelionės laikas iš Lietuvos į Olandiją?

Vidutinis kelionės laikas priklauso nuo to, ką iš tikrųjų turime omenyje kalbėdami apie „kelionės laiką“. Jei kalbame apie grynąjį vairavimo laiką (driving time), tai atstumas nuo Vilniaus (arba Kauno) iki, tarkime, Roterdamo ar Amsterdamo svyruoja apie 1600–1800 km. Teoriškai, nepaisant vairuotojo poilsio laiko, sunkvežimis šį atstumą įveiktų maždaug per 18–20 valandų.

Tačiau praktikoje logistikos ekspertas niekada nesakys klientui „atsiųsime per dieną“. Realus tranzito laikas (transit time), įskaitant išvykimą iš sandėlio, įkrovą, galimas uždelstimo grandis (pvz., grupinis krovinys), vairuotojo poilsio pertraukas ir iškrovą vietos metu, yra 2–3 dienos. Standartinis reisas yra planuojamas kaip 48–72 valandos nuo krovinio pasiruošimo momento iki pristatymo prie gavėjo durų.

Visada reikia atsižvelgti į tai, kad pirmoji diena yra įkrovos ir išvykimo diena, antroji – aktyvaus važiavimo per Vokietiją ir Lenkiją, o trečioji – iškrovos Olandijoje diena. Esant palankioms sąlygoms (pvz., vairuotojas pradeda važiuoti ankstyvą rytą ir nėra didelių spūsčių), krovinys gali atvykti ir antrąją dieną, tačiau to laikyti standartu negalima, norint išlaikyti aukštą paslaugos kokybę.

2. Kodėl reiso trukmė gali skirtis net vienai dienai?

Tai vienas dažniausiai kylančių nesusipratimų. Klientas girdi „2 dienos“, o realiai krovinys važiuoja trečią. Kodėl? Logistikoje egzistuoja sąvoka „krovinių konsolidacija“ (groupage). Jei jūsų siunta nėra pilnas sunkvežimis (FTL), o tik dalis krovinio (LTL), ji turi būti sujungta su kitomis siuntomis.

Tai reiškia, kad vairuotojas turi apvažiuoti ne vieną sandėlį Lietuvoje, prieš išvykdamas į Vakarus. Tik kai sunkvežimis yra pilnai pakrautas, jis gali pradėti judėjimą link priešingos pusiaukosės. Be to, Olandijoje yra griežti darbo laiko apribojimai ir dauguma sandėlių dirba tik iki 16:00 valandos. Jei sunkvežimis vėluoja ir atvyksta 17:00 valandą, jo neįleis. Tai reiškia, kad vairuotojas privalo laukti iki ryto, kas automatiškai pratrina pristatymo terminą.

Taip pat įtakos turi savaitės diena. Jei įkrovą vykdoma ketvirtadienį vakare, vairuotojo poilsio laikas gali „užkliūti“ prieš savaitgalį, o Olandijoje daug kur neįmanoma atlikti iškrovos šeštadienį ar sekmadienį. Tada atvykimas nukeliamas iki pirmadienio.

3. Kaip Lenkijos ir Vokietijos keliai veikia atvykimo laiką?

Maršrutas į Olandiją beveik visada eina per Lenkiją ir Vokietiją. Šios šalys yra kritinės mūsų laiko prognozei. Mano dvidešimties metų patirtis rodo, kad Vokietija – tai „knyginė“ tiesa, kai kalbame apie vėlavimus. Vokietijos autostradų (Autobahn) tinklas yra puikus, tačiau jis dažnai remontuojamas.

Remonto darbai Vokietijoje dažnai vykdomi be aiškios naktinės schemos, o dieną susiformuoja ilgos spūstys, ypač Ruhr srityje (Šiaurės Reino-Vestfalija), kuri yra arti Olandijos sienos. Net 15–20 minučių spūstis gali paversti valandomis, o vairuotojas neturi teisės „pavogti“ šio laiko, nes jo važiavimo laikas yra griežtai reguliuojachografu.

Lenkijoje problema gali būti ne tik spūstys (prieš A2 Lenkijoje buvo būdingos didelės eismo problemos, nors dabar situacija pagerėjo), bet ir kelių būklė vietiniais keliais bei neaiškus ženkllinimas. Vairuotojui pasiklysti ar užstrigti sankryžoje be šviesoforo reiškia prarastą valandą. Tas laikas tiesiogiai atėmamas iš galimybės laiku atvykti į Olandiją.

4. Koks vaidmuo tenka vairuotojo poilsio laikui?

Tai techninis, bet labai svarbus dalykas. Europos Sąjungos reglamentai (ES 561/2006) nustato griežtas taisykles: vairuotojas gali vairuoti ne ilgiau kaip 4,5 valandas be pertraukos, o pertrauka turi trukti mažiausiai 45 minutes. Po 9 valandų vairavimo jis privalo atlikti 11 valandų nepertraukiamo poilsio.

Tai reiškia, kad net jei atstumas 1600 km fiziškai įveikiamas per 18 valandų, juridų ir fiziologiškai tai neįmanoma. Kelionė į Olandiją visada reikalauja mažiausiai vienos nakvynės kelyje. Paprastai vairuotojai miega Lenkijoje arba Vokietijoje. Jei vairuotojas išvyksta vėlai, jo poilsio pertrauka gali kristi ant patogios dienos laiko, o tai vėluoja atvykimą.

Patirtis rodo, kad patikimi pervežėjai niekada nepriverčia vairuotojų pažeisti šių taisyklių. Pavojinga vairuoti išvargus ne tik vairuotojui, bet ir jūsų kroviniui. Todėl, kai planuojate laiką, visada pridėkite 11 valandų nakvynės prie vairavimo laiko.

5. Ar savaitgalis turi įtakos pristatymui?

Absoliučiai taip. Olandija yra šalis, kurioje labai gerbiamas privatus ir šeimyninis laikas. Didžioji dalis prekybos centrų, gamyklų ir logistikos sandėlių Olandijoje nedirba šeštadieniais ir sekmadieniais. Ką tai reiškia jums?

Jei mūsų sunkvežimis atvykja prie jūsų sandėlio durų penktadienį vakare (pvz., 18:00), o jūsų sandėlis dirba iki 17:00, krovinys pristatomas tik pirmadienį ryte. Nors jis fiziškai yra Olandijoje jau penktadienį, „atvykimo laikas“ dokumentuose bus užfiksuotas kaip pirmadienis.

Todėl, jei krovinys skubus, labai svarbu koordinuoti išvykimo laiką taip, kad jis neatsitiktų prieš šventę ar savaitgalį. Kartais, už papildomą mokestį, galima susitarti dėl iškrovos šeštadienį, tačiau tai dažniau yra išimtis nei taisyklė, ir tai reikalauja sudėtingesnio planavimo iš mūsų pusės.

6. Kaip apibrėžiamas „išvykimo laikas“ (Ready time) dažniausiai?

Klientai dažnai manyk, kad „išvykimas“ yra momentas, kai sunkvežimis pradeda važiuoti iš Lietuvos. Tačiau mūsų pasaulyje „išvykimo laikas“ (Ready time) yra laikas, kuomet krovinys yra paruoštas mums paimti. Tai yra kritinis momentas.

Jeigu užsakymas pateikiamas antradienį, o krovinys bus surenkamas ar paruošiamas tik ketvirtadienį 12:00 valandą, tai ir yra mūsų startas. Mes negalime pradėti laiko skaičiuoti nuo užsakymo dienos. Vėlavimas paruošiant dokumentus ar pačią prekę (pakavimą, palečių klijavimą) tiesiogiai nukelia visą reisą.

Mano patarimas: visada tiksliai praneškite apie krovinių paruošimo laiką. Jei žinote, kad prekės bus paruoštos tik rytoj, nerašykite šiandienos datos – tai sukuria dirbtinį skubą ir gali priversti mus ieškoti brangesnių sprendimų, kad „pagautume“ neegzistuojantį laiką.

7. Kokios yra specifinės Olandijos eismo taisyklės, kurios gali uždelsti vairuotoją?

Olandija yra unikali savo eismo kultūra. Čia labai daug dviračių, ir tai reiškia, kad sunkvežimiai turi būti ypatingai atsargūs miestuose. Atvykstant į Amsterdamo, Utrechto ar Hagos apylinkes, vairuotojas dažnai susiduria su dviračių takų ir privalomų judėjimo juostų gausa, kas reikalauja mažesnio greičio.

Be to, Olandijoje yra griežti apribojimai dėl sunkvežimių judėjimo miestuose tam tikromis dienomis (pvz., išleidimo dienomis ar rinkimų dienomis). Taip pat, „Brabo“ tiltas Roterdame ar kiti inžineriniai statiniai gali būti uždaryti praleidžiant laivus, kas sukuria ilgas eiles.

Taip pat reikia paminėti „environmental zones“ (aplinkos zonas). Nors didžioji dalis mūsų parko yra ekologiškas (Euro 6 ir aukštesnis), jei krovinys vežamas senesniu sunkvežimių, jis gali būti apribotas važiuoti į tam tikrus miestų centrus, reikalaujant perkrovimo į mažesnį transportą. Tai visiškai pakeičia laiko prognozę.

8. Ar galima sekti krovinį realiu laiku?

Šiais laikais tai yra standartas. Mes naudojame GPS stebėjimo sistemas, kurios leidžia mums matyti sunkvežimio vietą tikslumu iki kelių metrų. Klientas dažnai klauso: „Kur dabra yra mano krovinys?“ ir mes galime tai parodyti.

Tačiau čia yra vienas „bet“. GPS rodo, kur yra sunkvežimis, bet jis neparodo, kodėl jis stovi. Jei matome, kad jis stovi vietoje valandą, gali būti, kad tai eilė per priešpriešais esantį kelių postą ar tiesiog vairuotojo pertrauka. Kartais vairuotojas gali būti zonoje, kurioje nėra ryšio, pavyzdžiui, dideliame sandėlio komplekse su storomis sienomis.

Taigi, stebėjimas realiu laiku puikiai veikia 90% atvejų, bet reikia suprasti, kad tai ne „pilotas kabinėje“, o techninė priemonė. Jei matote, kad automobilis artėja prie paskirties taško, tai gerai, tačiau visada reikia palikti laiko rezervą iškrovai.

9. Kaip orai veikia kelionę į Olandiją?

Olandijos oras gana drėgnas ir vėjuotas, tačiau didesnę problemą sukelia oras tarpinėse šalyse – Vokietijoje ir Lenkijoje. Žiemos metu Vokietijoje dažnai pasitaiko rūkas, dėl kurio autostrados gali būti uždaromos arba greičių apribojami sumažinami iki 30 km/h.

Taip pat stiprus vėjas Olandijos pajūrio srityje (pvz., apie Roterdamą) gali būti pavojingas aukštiems sunkvežimams su dideliu „vėjo sparnu“ (aerodinamika). Tokiomis dienomis vairuotojai privalo važiuoti lėčiau dėl saugumo. Vasarą atvirkščiai – karščio bangos gali sukelti asfalto išsiliejimą, kas taip pat mažina greitį.

Dvidešimt metų patirtis mokė mane vieno: niekada nenujausi oro. Todėl visada turime planuoti su „klijuota“ laiko marža, ypač rudenį ir žiemą.

10. Kas daryti, jei krovinys vėluoja, ir kas yra „Force Majeure“?

Pirmiausia – nepanikuoti. Jei krovinys vėluoja, pirmasis žingsnis yra susisiekti su savo logistikos vadovu. Mes tikrinome vairuotojo statusą ir žinome priežastį.

Jeigu vėlavimas sukeliamas rimtų priežasčių, tokių kaip didelė avarija, uždaroma siena, ar ekstremalus oras (force majeure), mes nedelsdami pranešame. Tačiau dažniausiai vėlavimai yra techniniai – pavėlota įkrova, ilgesnė eilė prie sienos kirtimo ar iškrovos vietos organizaciniai nesklandumai.

Svarbiausia klientui yra tai, kad vėlavimas neturėtų paveikti verslo procesų. Jei žinote, kad prekės atvyks vėliau, praneškite savo pirkėjui ar sandėlio vadovui. Protingas ir atviras bendravimas sprendžia daugiau problemų nei skubėjimas kelyje. Mūsų tikslas – pristatyti saugiai, o ne tik greitai.

Išvada

Kelionė į Olandiją – tai ne paprasta judėjimas iš taško A į tašką B. Tai sudėtingas procesas, reikalaujantis tikslumo, patirties ir gebėjimo numatyti situacijas. Kaip žmogus, kuris praleido dešimtmetį už vairo ir dar dešimtmetį planuojant logistiką, galiu pasakyti viena: laikas yra vertingiausia valiuta, bet saugumas ir patikimumas yra brangiau.

Išvykimo ir atvykimo laikai priklauso ne tik nuo atstumo, bet ir nuo vairuotojo režimo, kelių būklės Vokietijoje, Olandijos sandėlių darbo laiko ir net orų prognozės. Suprasdami šiuos veiksnius, jūs ne tik tapsite labiau informuoti klientai, bet ir galėsite geriau planuoti savo verslo procesus.

Ryžtingai rekomenduoju neitikti tiems, kas pažada „pristatysime per 24 valandas“ be jokių išlygų, kai kalbame apie tokio atstumo pervežimus. Profesionalumas pasireiškia ne tame, kad pasakomi gražūs pasižadėjimai, o tame, kad pateikiami realūs terminai ir juos įvykdoma.

Tikimės, kad šis straipsnis padės jums suprasti logistikos mechanizmą ir mūsų bendradarbiavimas bus sklandus bei efektyvus. Jūsų krovinys mums svarbiausia, ir mes darysime viską, kad jis pasiektų Olandiją laiku ir saugiai.