Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Išsamus kelionių į Olandiją mikroautobusu planavimas: Vadovas sėkmingai kelionei
Olandija (Nyderlandai) vieną po kito pritraukia turistų, verslininkų ir išvykų organizatorių. Šalis garsėja savo kanalais, vėjo malūnais, tulpių laukais ir, žinoma, liberaliu požiūriu į gyvenimą. Tačiau tiems, kurie planuoja keliauti būreliais, vienas iš patogiausių ir ekonomiškiausių būdų pasiekti šią šalį yra kelionė mikroautobusu. Kaip žmogus, kuris pervežimų srityje praleidau daugiau nei dvidešimt metų ir nulėkėju tūkstančius kilometrų tarp Lietuvos ir Vakarų Europos, galiu pasakyti tik vieną: sėkminga kelionė neprasideda tada, kai užsimegzate saugos diržus, o dar daugelį mėnesių prieš tai, kai pradedate detalų planavimą.
Mikroautobusu kelionė į Olandiją – tai ne tiesiog važiavimas iš taško A į tašką B. Tai sudėtingas logistinis procesas, reikalaujantis atidumo dėl kelių kokybės, mokesčių, vairuotojų darbo laiko apribojimų ir keleivių komforto. Dažnai klientai man klausia: „Ar tai taip sunku?“ Atsakymas paprastas: tai nėra sunku, jeigu žinote, į ką įsijungiate. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir padėsiu išvengti dažniausių klaidų, kurios gali sugadinti ne tik biudžetą, bet ir kelionės nuotaiką.
Svarbiausia planuojant tokias keliones suprasti, kad maršrutas eina per kelias valstybes, kiekviena iš kurių turi savo taisykles. Lietuva, Lenkija, Vokietija ir Olandija – tai visiškai skirtingi realijai. Ką reikia žinoti apie kelių mokesčius Vokietijoje? Kaip išvengti spūsčių prie Lenkijos muitinės? Koks yra optimalus poilsio laikas vairuotojui? Šie ir daugelis kitų klausimų išsprendžiami dar prieš išvykstant. Šis straipsnis bus jūsų kompasu, padėsiančiu suorientuoti taisyklių ir reikalavimų labirinte.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Žemiau pateikiamas išsamus klausimų ir atsakymų sąrašas, suskirstytas pagal pagrindines kelionės planavimo sritis. Ši informacija parengta remiantis ilgamečia praktika ir galiojančiais teisės aktais.
1. Koks yra optimalus maršrutas ir kelionės trukmė į Olandiją mikroautobusu?
Planuodami maršrutą, turite atsižvelgti ne tik į fizinius atstumus, bet ir į galimas spūstis bei kelių dangos būklę. Populiausias ir dažniausiai naudojamas maršrutas eina per Lenkiją (Via Baltica) ir Vokietiją. Iš Vilniaus iki Amsterdamo atstumas siekia apie 1600–1700 km. Teoriškai, važiuojant be sustojimų, tai užtruktų maždaug 16–17 valandų, tačiau realybėje tokia kelionė trunka daugiau nei parą.
Esu patvirtinęs, kad patogiausias ir saugiausias variantas yra važiuoti greitkeliais A1 Lenkijoje (mokamas), o vėliau perjungti į Vokietijos autobanus (Autobahn). Svarbu suprasti, kad Vokietijoje daugelio ruožų greičio apribojimų nėra, tačiau mikroautobusams (ypač jei jie yra nuomojami arba viršija 3,5 tonas) taikomi specialūs greičio limitai (dažniausiai 80 km/h arba 100 km/h, priklausomai nuo svorio). Be to, reikia skirti laikui techninėms pertraukoms ir degalinių vizitams. Alternatyvas gali būti maršrutas per Švediją ir Daniją (keltu), tačiau jis dažniausiai brangesnis dėl keltų bilietų kainos, nors ir leidžia pailsėti jūroje.
2. Kiek kainuoja tokia kelionė ir iš kokių išlaidų ji susideda?
Kelionės kaina yra „kintantis dydis“, priklausantis nuo kelionių skaičiaus, sezono ir degalų kainų rinkoje. Tačiau, remiantis mano patirtimi, galima išskirti pagrindines išlaidų kategorijas, kurias būtina įtraukti į biudžetą. Pirmiausia tai kuras. Mikroautobusas, priklausomai nuo variklio, vidutiniškai sunaudoja 10–15 litrų 100 km. Tai reiškia, kad vienam krypčiui reikės apie 200–250 litrų dyzelino.
Antroji didelė išlaida – kelių mokesčiai. Lenkijoje A1 ir A2 greitkeliai yra mokami, ir mikroautobusams bilietas kainuoja daugiau nei paprastam automobiliui (dažnai priklauso nuo ašies apkrovos). Vokietijoje, skirtingai nei Lietuvoje, nėra bendros vinietės, tačiau sunkesniems nei 7,5 tonos transporto priemonėms mokami kelių mokesčiai (Toll Collect). Jeigu jūsų mikroautobuso leidžiama maksimali masė yra mažesnė, Vokietijoje keliauti galima nemokamai, tačiau Olandijoje kai kurie tiltai ir tuneliai (pvz., Westerschelde tunelis) gali būti mokami. Taip pat reikia numatyti išlaidas vairuotojams (viešbučiai, maistas), jei kelionė trunka ilgiau nei viena para, ir techninę priežiūrą prieš išvykstant.
3. Kokius dokumentus reikia turėti siekiant legaliai vykdyti tolimuosius reisus?
Dokumentų tvarkymas – tai pusė sėkmės. Esu matęs daugybę situacijų, kai kelionė sustodavo pasienio punkte dėl trūkstamo popieriaus. Jeigu keliaujate profesionaliu mikroautobusu (nuomota kompanijos su vairuotoju), reikės:
* Vairuotojo pažymėjimas su galiojančia D kategorija (arba D1, priklausomai nuo vietų skaičiaus) ir tačymų kortelė (jei naudojamas tachografas).
* Transporto priemonės registracijos liudijimas (techninis pasas).
* Tarptautinė draudimo polisas („Žalias kortelė“ – Green Card).
* Leidimas tarptautiniams vežimams (Licencija), jei tai komercinis reisas.
* Keleivių sąrašas (Manifestas), kuriame turi būti nurodyti visi keleiviai su jų asmens kodais arba paso numeriais.
Jeigu keliaujate savo (arba draugo) mikroautobusu, kuris neregistruotas kaip komercinis transportas, situacija paprastesnė – reikalingi tik vairuotojo pažymėjimas, techninis pasas ir draudimas. Tačiau jeigu mikroautobuso masė viršija 3,5 tonas (nepaisant vietų skaičiaus), gali būti reikalaujama vairuotojo kvalifikacinės kortelės (C95 arba D95 kodas).
4. Kaip teisingai planuoti vairuotojo darbo ir poilsio laiką (ES taisyklės)?
Tai vienas svarbiausių klausimų, kurį dažnai pamiršta organizatoriai. Europos Sąjungos reglamentai (EC 561/2006) griežtai reglamentuoja vairuotojų darbo laiką. Jeigu jūsų mikroautobuse yra įrengtas tachografas (kas būdinga 9–16 vietų mikroautobusams), taisyklės yra griežtos. Vairuotojas gali vairuoti ne ilgiau kaip 4,5 valandas be pertraukos. Po 4,5 valandų privaloma bent 45 minučių pertrauka (kurią galima padalinti į 15 min. + 30 min.).
Per parą vairuotojas gali vairuoti ne daugiau kaip 9 valandas (du kartus per savaitę galima pratęsti iki 10 valandų). Kasdien poilsis turi trukti bent 11 valandų (gali būti sumažintas iki 9 valandų ne daugiau kaip tris kartus per savaitę). Savaitinis poilsis turi būti ne trumpesnis kaip 45 valandų. Planuodami kelionę, šiuos laikus reikia įtraukti į grafiką. Jeigu į Olandiją ir atgal važiuojate vienas vairuotojas, jis fiziškai negalės nuvažiuoti ir sugrįžti be ilgos pertraukos. Reikės arba dviejų vairuotojų, arba kelionę reikia skaidyti į dvi dienas su nakvyne viename iš miestų (pvz., Vokietijoje).
5. Ar reikia mokėti už važiavimą Vokietijos ir Olandijos keliais (vinietės, mokesčiai)?
Šis klausimas dažnai sukelia painiavą, nes taisyklės keičiasi ir priklauso nuo transporto priemonės tipo. Paprastam keleiviniam automobiliui Vokietijoje vinietės nereikia. Tačiau jeigu mikroautobuso įregistruota maksimali masė viršija 3,5 tonas, tuomet Vokietijoje reikia mokėti kelių mokestį pagal „Toll Collect“ sistemą. Tam reikia specialus įrenginio (IUU) arba internetinės registracijos (via Toll Collect portal), kur nurodomas maršrutas ir mokama suma.
Jei mikroautobuso masė mažesnė nei 3,5 t (pvz., VW Transporter su 8 vietomis), Vokietijoje važiavimas nemokamas. Olandijoje situacija panaši – greitkeliai nemokami visiems automobiliams ir lengviesiems mikroautobusams. Tačiau jeigu važiuojate didesniu transportu (virš 3,5 t), Olandijoje taip pat taikomi mokesčiai (Eurovignette). Be to, atkreipkite dėmesį, kad kai kurie miestai (pvz., Utrechtas arba kai kurios zonose Amsterdame) gali taikyti mokesčius už užterštumą arba riboti važiavimą tam tikromis zonomis be specialaus leidimo.
6. Kokios yra specifinės vairavimo taisyklės Olandijoje (dviračių takai, greičio limitai)?
Atvykus į Olandiją, vairuotojams tenka susidoroti su visiškai kita kultūra. Olandai myli dviračius, ir tai matoma keliuose. Daugelyje miestų yra išskirti dviračių takai, kuriais dažnai važiuoja ir greitesni dviratininkai. Vairuotojas turi būti ypač atidus sukant į dešinę – dviračiai čia turi pirmenybę prieš automobilius. „Aklų zonų“ (pvz., sankryžose be šviesoforų) vairuotojas privalo leisti kelią dviračiams, net jeigu jie važiuoja iš šono.
Greičio limitai Olandijoje griežti. Miestuose dažniausiai leidžiama važiuoti 50 km/h, o gyvenamosiose zonose (30 km/h zonose) – 30 km/h. Užmiestyje greitis dažniausiai ribojamas iki 80 km/h, o greitkeliuose – 100 km/h (nors kai kur ruožai gali būti ir 130 km/h). Svarbiausia taisyklė: jeigu greičio limito nėra ženklimas, numatomas 100 km/h greitis greitkeliuose ir 80 km/h – kituose keliuose. Taip pat griežtai draudžiama naudotis mobiliuoju telefonu rankomis (net ir laikant „į ausį“), už tai taikomos didelės baudos.
7. Kur patogiausia ir pigiausia apsistoti su mikroautobusu (nakvyne, maistas)?
Planuodami sustojimus, reikia atsižvelgti į tai, kad standartinis miesto viešbutis gali neturėti pakankamai vietos dideliam mikroautobusui stovėjimui arba gali būti įsikūręs senamiestyje, kur važiuoti sunku. Mano patarimas: ieškokite viešbučių arba motelių prie automagistralių (pvz., „Van der Valk“ ar „Campanile“ grandinės Vokietijoje ir Olandijoje). Jie dažniausiai turi didelias nemokamas automobilių stovėjimo aikšteles, kurioje tilps ir 9–16 vietų mikroautobusas.
Maistas: geriausia užsukti į didžiuosius prekybos centrus prie magistralių (pvz., „Lidl“, „Aldi“, „Jumbo“ ar „Albert Heijn“ Olandijoje). Ten galite ne tik užsigyti pigesnių produktų pietauti, bet ir dažnai rasti švarių tualetų. Degalinėse (pvz., Shell, Aral) maistas brangesnis, tačiau ten patogiau ir greičiau. Jeigu kelionė vyksta su dviem vairuotojais, vienas gali pailsėti, kai kitas valgo, taip taupant laiką.
8. Kaip išvengti „Sonntagsfahrverbot“ (Vokietijos sekmadienio važiavimo draudimo)?
Tai vienas pavojiausių spąstų nepatyrusiems organizatoriams. Vokietijoje galioja „Sekmadienio ir švenčių važiavimo draudimas“ (Sonntagsfahrverbot). Jis draudžia sunkiasvoriams transporto priemonėms (taip pat ir kai kuriems mikroautobusams, priklausomai nuo j�os paskirties ir konfigūracijos) važiuoti viešaisiais keliais sekmadieniais ir švenčių dienomis nuo 00:00 iki 22:00 val.
Draudimas taikomas krovininiams transportui, tačiau jeigu jūsų mikroautobusas yra registruotas kaip krovininis (net jeigu jį perdariusiote į keleivinį), policija gali jį nubausti. Jeigu tai grynas keleivinis mikroautobusas (iki 8 vietų + vairuotojas arba M1 kategorijos), draudimas gali negalioti. Tačiau, jeigu turite 9 vietų (D1) ar daugiau mikroautobusą, būkite tikri dėl jo klasifikacijos. Geriausia planuoti maršrutą taip, kad sekmadienio rytą jau būtumėte Olandijoje arba sustotumėte prieš pat sieną ir lauktumėte 22 valandos. Nusižengimas baudžiamas labai didelėmis baudomis.
9. Ką daryti, jeigu įvykia avarija ar techninis gedimas kelyje?
Nors niekas nenori to galvoti, būti pasiruošusiems būtina. Prieš išvykstant įsitikinkite, kad turite galiojančią „Kasko“ draudimo polisį su pagalba kelyje (Assistance). Jeigu mikroautobusu keliaujate užsienyje, papildomai verta pasidomėti „International Green Card“ galimybe.
Jeigu įvykia gedimas Vokietijoje ar Olandijoje:
1. Įjunkite pavojų šviesas ir uždėkite šviesos atšvaitus (privaloma turėti mikroautobuse).
2. Skambinkite pagalbos linija (draudimo numeris).
3. Jeigu reikia vilkiko, pasirūpinkite, kad keleiviai būtų saugūs (nebūkite kelio juostoje).
4. Jeigu gedimas įvykia Vokietijos autobane, stenkitės pasiekti artimiausią „Notrufsäule“ (geltonas stulpas su telefono numeriu) arba skambinkite 112.
Svarbu: niekada nekeliaukite toliau su sugedusiu mikroautobusu, jeigu tai kelia pavojų saugumui. Policija Vokietijoje labai griežtai tai seka.
10. Kaip užtikrinti keleivių saugumą ir komfortą ilgos kelionės metu?
Ilgas sėdėjimas mikroautobuse gali būti pavojingas sveikatai. Kaip organizatorius, turite rūpintis ne tik vairuotoju, bet ir keleiviais. Pirmiausia, mikroautobusas turi būti techniškai tvarkingas: dirbtinis oro kondicionierius vasarą ir šildymas žiemą yra privalomybė, o ne luksusas.
Antra, planuokite pertraukas kas 2–3 valandas ne tik vairuotojui, bet ir keleiviams išsitiesti. Geriausia sustoti prie poilsio zonų (Rastplatz Vokietijoje), kur yra tualetai ir galima pasivaikščioti. Trečia, pasirūpinkite vandeniu ir užkandžiais. Dehidracija ilgos kelionės metu dažnai sukelia galvos skausmus ir dirglumą.
Galiausiai, praneškite keleiviams apie taisykles.