Grupių vežimas į Olandiją: Didelių mikroautobusų nuoma ir logistika

Olandija (Nyderlandai) jau dešimtmečiais yra viena populiariausių kryptų ne tik tarp Lietuvos turistų, bet ir tarp verslo atstovų, sporto komandų bei emigrantų, keliaujančių grupėmis. Šalis, žinoma dėl savo vėjo malūnų, kanalų, tulpių laukų ir, žinoma, atvirumo bei modernios infrastruktūros, pritraukia tūkstančius lankytojų. Tačiau kai kalbame ne apie individualų kelionę su šeima, o apie organizuotą grupės kelionę, iškyla visai kiti logistiniai iššūkiai. Kaip patogiai ir saugiai nuvežti 15, 20 ar net 30 žmonių į Amsterdamą, Roterdamą ar Hagą? Kodėl dideli mikroautobusai yra optimaliausias pasirinkimas, ir ką reikia žinoti, planuojant tokį reisą?

Dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje beveik dvi dešimtmetis, esu matęs viską – nuo chaotiškai planuojamų „kelionių su draugais“, kurios baigiasi nusivylimu dėl perpildytų automobilių, iki idealiai suderintų korporatyvinių reisų, kai keliautojai net neįsivaizduoja, kiek darbo pastangų buvo skirta tam, kad jie galėtų tiesiog atsisėsti ir mėgautis kelione. Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi ir padėsiu suprasti, kaip vežimas į Olandiją dideliais mikroautobusais turi būti planuojamas, kad kelionė būtų ne tik ekonomiška, bet ir patogi bei saugi.

Svarbu suprasti, kad grupės vežimas – tai ne tik vairavimas iš taško A į tašką B. Tai kompleksinė paslauga, apimanti maršruto planavimą, vairuotojų darbo režimo valdymą, techninės būklės užtikrinimą ir žinių apie vietinius eismo taisyklius. Olandija yra šalis, kurioje eismo intensyvumas yra vienas didžiausių Europoje, o miestų struktūra, ypač senamiestyje, gali sukelti nemalonių netikėtumų tiems, kurie nenaudojasi profesionalia pagalba. Todėl, renkantis transporto priemonę, svarbu atsižvelgti ne tik į vietų skaičių, bet ir į komfortą, bagažo talpą bei paties transporto galimybes įveikti ilgas atstumas.

Šiame straipsnyje mes gilinsimės į specifiką, susijusią su didelių mikroautobusų (dažnai vadinamų „touring“ klasės autobusais arba dideliais furgonais) nuoma grupėms. Aptarsime, kodėl šis pasirinkimas pranoksta standartinius autobusus arba kelias mažas automobilius, kokie dokumentai reikalingi ir kaip išvengti dažniausių klaidų, kuriančias nemažą stresą organizatoriams.

DUK (Dažnai Užduodami Klausimai)

Šioje straipsnio dalyje suformulavau 10 klausimų, kuriuos dažniausiai girdėnu iš klientų, planuojančių keliones į Olandiją. Detaliai atsakiusiu į kiekvieną iš jų, remdamasis ilgamete praktika.

1. Kodėl verta rinktis didelį mikroautobusą, o ne standartinį autobusą ar kelias mažas automobilius?

Tai vienas esminių klausimų, su kuriuo susiduria kiekvienas grupės organizatorius. Pasirinkimas priklauso nuo grupės dydžio, tačiau tarp 8 ir 19 žmonių (o kartais ir iki 23) didelis mikroautobusus yra „aukso vidurkis“. Palyginkime tris variantus.

Jeigu grupė suskirstoma į 4-5 mažus automobilius, iškyla keletas problemų. Pirma, tai didelės kuro išlaidos – maži automobiliai, varantys dideliu greičiu po autostradų, suvartoja daug degalų. Antra, konvojų problematika: judėti vienu eile po 1000 kilometrų yra sunku – kas nors sustoja pilti degalų, kas ką nors praleidžia, o paskui grupė „siskiria“ mobiliuosiuose ryšiuose. Trečia, pavargęs vairuotojas yra saugumo rizika. O galiausiai – patogumas. Keleiviai mažame automobilyje yra suspausti, negali pakelti kojų, negali užmigti, jei reisas trunka naktį.

Standartinis autobusas (40+ vietų) grupėi iš 15 žmonių yra ekonominis nuostolis. Jis kainuoja daugiau nuomai, suvartoja daugiau degalų, o Olandijos miestuose, ypač Amsterdamo centre, su dideliu autobusu tiesiog neįmanoma pravažiuoti pro siauras gatves arba įvažiuoti į viešbutį. Didelis mikroautobusas (pvz., 19 vietų) yra manevringas, turi pakankamai vietos bagažui (dažnai netgi daugiau, negu maži automobiliai kartu paėmus), o kaina žymiai mažesnė už autobusą. Be to, tokiame mikroautobuse yra aukštesnis komforto lygis – gilumos sėdynės, galimybė stovėti, virtuvėlė arba WC (priklausomai nuo modelio).

2. Kiek žmonių iš tikrųjų gali tilpti į didelį mikroautobusą, ir kaip skaičiuojamas bagažas?

Tai dažna klaida. Klientas sako: „Mus yra 19 žmonių, mums reikia 19 vietų mikroautobuso“. Tačiau čia paslėpta „bagažo bomba“. Techniškai 19 vietų mikroautobuse gali sėdėti 19 keleivių. Tačiau jei kiekvienas keleivis veža po didelį lagaminą, rankinę bagažą ir dar, tarkime, sportinę įrangą (pvz., dviračius ar slidžių komplektus), bagažo skyrius nebeišlaikys to kiekio.

Profesionalus planavimas reikalauja atsižvelgti į bagažo tūrį. 19 vietų mikroautobuso bagažinė paprastai talpina apie 3–4 kubinius metrus, kas vidutiniškai padengia apie 15–16 didelių lagaminų poreikį. Jei grupė didelė, rekomenduoju rinktis 19 vietų variantą tik tada, kai keleivių yra mažiau (pvz., 15–16), taip paliekant vietą bagažui, arba rinktis mikroautobusą su papildoma priekaba (kas Olandijoje legalu, bet sudėtingiau manevruoti). Jei grupė pilna (19 žm.), dažnai tenka derėtis, kad keleiviai vežtų mažiau bagažo arba išsinuomoti didesnį, 25–30 vietų autobusą, kad bagažas nebūtų uždaromas ant sėdynių. Saugumas ir komfortas yra prioritetas, todėl niekada nepatarauju „gūžti“ bagažą į praeivio zoną – tai prieštarauja saugumo reglamentams.

3. Kokius maršrutus naudojame važiuodami į Olandiją, ir kuris yra greičiausias?

Iš Lietuvos į Olandiją yra du pagrindiniai maršrutai, kuriuos naudojame priklausomai nuo tai, į kurį Olandijos miestą vykstame.

Pirmasis, ir populiariausias, yra maršrutas per Lenkiją ir Vokietiją: Vilnius – Kaunas – Varšuva – Poznanė – Berlynas – Hanoveris – Amsterdamas (arba į kitus miestus šiaurės vakarų kryptimi). Šis maršrutas yra apie 1700–1800 km viena kryptimi. Jis patogus tuo, kad keliaujame visą laiką kokybiškais autostradomis (A2 Lenkijoje, A2 Vokietijoje). Svarbu prisiminti, kad Vokietijoje dideliems mikroautobusams taikomi ribojimai (dažnai 100 km/h greičio limitas, nors kai kuriose vietose leidžiama daugiau, jei transporto priemonė turi tam tikrą techninę įrangą).

Antrasis maršrutas vingiuoja per pietus – Lietuva – Latvija – Lietuva (arba tiesiai per Lenkiją) – Čekija – Vokietija – Olandija. Šis maršrutas trumpesnis, jei vykstate į pietinę Olandiją (prie Maastricht arba Eindhoven), tačiau Čekijoje keltų mokesčių ir kelių kokybės problemos gali prailginti kelionę. Dažniausiai vairuotojai renkasi kelią per Berlyną, nes jis labiau nuspėjamas.

Kelionės trukmė vidutiniškai svyruoja nuo 18 iki 22 valandų su poilsiais. Svarbu suprasti, kad mes negalime važiuoti be sustojimų – vairuotojo darbo laikas yra griežtai reglamentuotas.

4. Kaip reguliuojamas vairuotojo darbo laikas ir ar reikia dviejų vairuotojų?

Tai vienas svarbiausių saugumo aspektų, apie kurį dažnai pamiršta neprofesionaliai organizuojant keliones. Mūsų sektoriuje galioja griežti ES reglamentai (EO-561/2006). Vairuotojas gali vairuoti ne ilgiau kaip 4,5 valandas be pertraukos. Po to privaloma padaryti 45 minučių pertrauką (arba suskaldyti į 15 + 30 min.). Per parą vairuotojas gali vairuoti ne daugiau kaip 9 valandas (gali būti pratęsta iki 10 valandų ne daugiau kaip du kartus per savaitę). Visas darbo laikas (įskaitant vairavimą, apkrovimą, iškrovimą ir kitus darbus) negali viršyti 60 valandų per savaitę.

Kadangi kelionė į Olandiją trunka apie 20 valandų, vienas vairuotojas fiziškai negali įveikti šio atstumo be ilgos nakvynės. Jei grupė nori atvykti į paskirties vietą be nakvynės kelyje (t.y., išvažiuoti ryte ir atvykti vakare), būtinas dviejų vairuotojų komandas. Tada vienas vairuoja, kitas ilsisi, ir jie keičiasi kas 4,5 valandas. Tai leidžia nustoti tik trumpam degalams ir pailsėti, o ne praleisti naktį viešbutyje Lenkijoje ar Vokietijoje. Jei klientas nori sutaupyti ir renkasi vieną vairuotoją, reikia suprasti, kad reisas bus trukesnis dėl privalomos 11 valandų poilsio pertraukos (dienos poilsio), kurią vairuotojas privalo praleisti po 6 valandų vairavimo (arba po 9 valandų viso darbo laiko).

5. Kokius mokesčius reikia mokėti kelyje (mokestis už kelius, tunelius, įvažiavimą į miestus)?

Planuojant biudžetą, būtina numatyti papildomus išlaidas, kurios nėra įskaičiuotos į mikroautobuso nuomos kainą. Keliaujant į Olandiją, susiduriame su šiais mokesčiais:

1. Lenkija: Autostrados A2 mokesčiai. Jos mokamos elektroniniu būdu (viaTOLL sistemą turi mūsų transporto priemonės).
2. Vokietija: Iš esmės automobiliams ir mikroautobusams iki 3,5 tonų (dažniausiai) Vokietijos autostrados yra nemokamos. Tačiau jei mikroautobusas svyruoja ties 3,5–7,5 tonų riba, gali būti taikomas „Lkw-Maut“ mokestis. Taip pat reikia atsižvelgti į aplinkos apsaugos zonas (Umweltplakette), kurios būtinos važiuojant į daugelį Vokietijos miestų (pvz., centrinėje Berlyno dalyje). Be šios žalios spalvos lipdukos transporto priemonė negali važiuoti – baudos didelės.
3. Olandija: Čia nėra bendrojo autostradų mokesčio, tačiau yra specifiniai mokesčiai. Pavyzdžiui, važiuojant per Dintelhaven tunelį netoli Roterdamo taikomas mokestis. Taip pat Kenningtunnel (Roterdamas) ir Westerscheldetunnel (pietinė Olandija). Šie mokesčiai dažnai būna automatiškai nuskaitomi pagal numerio plates arba turi būti sumokėti internetu.
4. Miestų mokesčiai: Nors Olandijoje nėra įvažiavimo mokestžių į miestus (kaip Londone), tačiau parkavimas Amsterdamo centre yra labai brangus. Profesionalus vairuotojas žino, kur galima legaliai ir pigiai (arba nemokamai) palikti autobusą, kad grupė galėtų išlipti.

6. Ar reikia specialių dokumentų ar leidimų vežant keleivius į Olandiją?

Taip, tarptautinis keleivių pervežimas yra griežtai reglamentuotas. Mūsų įmonė užtikrina, kad visi dokumentai būtų tvarkingi, tačiau klientams naudinga žinoti, kas tai užtikrina.

Pirmiausia, tai tarptautinės keleivių pervežimo licencija. Be jos, nelegaliai vežti keleivius užsienyje griežtai draudžiama, o baudos, ypač Vokietijoje ir Olandijoje, gali siekti tūkstančius eurų. Antra, kiekvienas vairuotojas turi turėti galiojantį vairuotojo pažymėjimą (Driver Qualification Card – CPC), įrodantį, kad jis praėjo specialų mokymą. Trečia, transporto priemonė turi būti įregistruota tarptautiniame keleivių pervežimų registre.

Be to, kiekvienam reisui yra užpildomas kelionės lapas (Waybill), kuriame nurodomi maršrutas, keleivių skaičius ir vairuotojai. Taip pat būtina turėti techninį apžiūros lapą, kuris negali būti pasenęs. Dažnai patikrinimai vyksta tiesiog kelyje – policija gali sustabdyti mikroautobusą ir patikrinti ne tik vairuotojo blaivumą, bet ir šiuos dokumentus. Jei grupė vežama nelegali (be licencijos), rizikuojate ne tik pinigais, bet ir tuo, kad grupė bus palikta pakelėje, o transporto priemonė konfiskuota.

7. Kokio tipo mikroautobusai naudojami tokiems reisams (komforto lygis)?

Rinkoje galima rasti įvairių klasių. Esu nuomonės, kad reisui, trunkančiam 20 valandų, negalima taupyti ant komforto. Mūsų flotėje naudojame „Touring“ klasės mikroautobusus, tokius kaip Mercedes-Benz Sprinter arba VW Crafter ilgosios bazės modeliai, pritaikyti keleiviams.

Juose būtų tikėtini šie privalumai: * Ergonominės sėdynės: Jos turi būti reguliuojamos, su galvos atrankomis, rankenėlėmis ir saugos diržais. Svarbu, kad tarp eilių būtų pakankamai vietos kojoms („legroom“). * Klimato kontrolė: Svarbi ne tik vasarą (oro kondicionierius), bet ir žiemą (šildymas). Dideliame mikroautobuse vienas prietaisas negali užtikrinti vienodos temperatūros visame salone, todėl reikalingi papildomi ventiliatoriai gale. * Papildomų patogumų: USB jungtys įkrauti telefonams (šiais laikais tai būtina), galimybė pasiekti vandens (mažas butelis kiekvienam keleiviui arba vandens dispenseris), DVD grotuvas arba monitoriai (nors daugiau šiuo metu dominuoja asmeniniai įrenginiai). * Tamsinimo langų žaliuzės: Leidžia užmigti dieną, kai saulė šviečia tiesiai į akis.

Nerekomenduoju naudoti „krovininių“ keleivių furgonų (tų, kurie paversti keleiviniais minimaliai), nes jie yra trikšmingi, sėdynės standžios, o važiavimas juose ilgu atstumu tampa kančia.

8. Kaip susitvarkoma su maistu ir tualetu per tokią ilgą kelionę?

Tai dažnas rūpesčio šaltinis. 19 vietų mikroautobusuose dažniausiai nėra integruoto tualeto, kaip tai būna dideliuose 50 vietų autobusuose. Todėl reiso planavimas turi įtraukti strategines sustojymes.

Įprasta praktika – sustoti kas 3,5–4 valandas. Tokiuose sustojimuose (prie degalinių, pvz., „Shell“, „ARAL“, „Circle K“ Vokietijoje ar Lenkijoje) yra aukštos kokybės sanitariniai mazgai, parduotuvės ir kavinės. Vairuotojas visada užtikrina, kad sustojimas trunktų mažiausiai 15–20 minučių, kas leidžia visiems keleiviams aplankyti tualetą ir nusipirkti maisto.

Dėl maisto: dažniausiai grupės pasirūpina savo maistu (sumuštiniai, užkandžiai, gėrimai), tačiau verta paminėti, kad vartoti alkoholio keleiviams pervežimo metu draudžiama (Lietuvos įstatymai ir daugelio kitų šalių).