Grupinės kelionės į Olandiją mikroautobusu: Visas vadovas planavimui ir organizavimui

Olandija, arba Nyderlandai – viena įdomiausių ir dažniausiai lankomų šalių Vakarų Europoje. Žinoma dėl savo vėjo malūnų, tulpių laukų, kanalų ir, žinoma, aukšto gyvenimo lygio. Kasmet tūkstančiai lietuvių keliauja į šią šalį ne tik kaip turistai, bet ir verslo reikalais, lankyti parodas, konferencijas arba susitikti su giminaičiais. Tačiau, kai kalbama apie grupinius kelionių organizavimą, iškyla daug klausimų: kaip keliauti patogiausiai, kaip išvengti streso ir ką tiksliai reikia žinoti, renkantis transportą?

Dirbdamas tarptautinių keleivinių pervežimų srityje beveik dvidešimt metų, esu matęs viską – nuo puikių, smagiai suplanuotų kelionių iki situacijų, kai neapgalvota organizacija sugadino patirtį. Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi ir žiniomis, kad jūsų kelionė į Olandiją su mikroautobusu būtų sklandi, saugi ir komfortiška. Mes išnagrinėsime techninius reikalavimus, maršruto ypatumus, keleivių teises ir praktinius patarimus, kurie padės išvengti nereikalingų rūpesčių.

Nors atrodo, kad mikroautobuso nuoma su vairuotoju yra paprastas sprendimas, tarptautiniai reisai turi savo niuansų. Olandija yra šalis, kurioje griežtai laikomasi taisyklių, o kelių infrastruktūra skiriasi nuo mūsų įprastos. Todėl, norint pasiekti 100 proc. kokybės, reikia žinoti ne tik, ką važiuoti, bet ir kaip tai daryti teisėtai bei saugiai. Šis straipsnis bus jūsų kompasu planuojant tokias keliones.

DUK (Dažnai Užduodami Klausimai)

Šioje skyriuje suformulavau dešimt pagrindinių klausimų, kuriuos klientai dažniausiai man užduoda planuodami kelionę į Olandiją. Atsakymai parengti remiantis daugiamete praktika ir teisės aktais.

1. Kodėl verta rinktis mikroautobusą, o ne didelį autobusą ar lėktuvą?

Tai vienas dažniausiai pasitaikančių klausimų, ir atsakymas priklauso nuo jūsų grupės dydžio bei tikslų. Mikroautobusas (pavyzdžiui, 8–19 vietų) siūlo „auksinį vidurkį“ tarp asmeninio automobilio lankstumo ir didelio autobuso talpos.

Palyginti su lėktuvu, mikroautobuso kelionė turi akivaizdžių privalumų, kai keliaujame į Olandiją. Pirmiausia, tai „duris į duris“ principas. Jums nereikės važiuoti į oro uostą, stovėti eilėse registracijai, saugumo patikrai, o vėliau dar ir nuvykti iš Amsterdamo arba Eindhoveno oro uosto iki galutinio tikslo. Mikroautobusu galima nuvažiuoti tiesiai iki viešbučio, parodų centro arba net mažo kaimelio, kur nėra geležinkelio stočių. Be to, bagažo limitai mikroautobuse yra daug lankstesni nei pigių aviakompanijų.

Lyginant su dideliu autobusu (40–60 vietų), mikroautobusas yra daug manevringesnis. Olandijos miestuose, ypač Amsterdamo centre arba senoviniuose miestuose (pvz., Leidenas, Utrechtas), dideliems autobusams dažnai draudžiama važiuoti į centrines dalis dėl siaurų gatvių, sunkiai įveikiamų tiltų arba apkrovos apribojimų. Mikroautobusu galima įvažiuoti beveik bet kur. Taip pat, jei grupės dydis mažesnis (10–15 žmonių), mikroautobusu kelionė gali būti ekonomiškai palankesnė, nes nereikia mokėti už tuščias vietas dideliame autobuse.

2. Kiek keleivių gali būti vežami vienu mikroautobusu ir kaip tai įtakoja kainą?

Lietuvoje ir Europoje paprastai skiriami du pagrindiniai mikroautobusų tipai: „mažieji“ (iki 8 keleivių + vairuotojas) ir „didieji“ (nuo 9 iki 19 keleivių + vairuotojas). Čia svarbu suprasti teisinius skirtumus.

Mikroautobusai, kurie turi iki 9 vietų (įskaitant vairuotoją), dažnai gali būti vairuojami įprastinės „B“ kategorijos vairuotojo pažymėjimu (jei svoris viršija 3,5 t, gali reikėti papildomų teisių, tačiau keleiviniams pervežimams dažniausiai naudojami specialūs transporto priemonių tipai). Tačiau, jei kalbame apie profesionalų pervežimų paslaugas, dažniausiai naudojami 9–19 vietų mikroautobusai. Juos vairuoti privaloma turėti „D1“ kategorijos vairuotojo pažymėjimą (mažesniems autobusams) arba „D“ kategoriją.

Kainos formavimas priklauso nuo vietų skaičiaus. Jei jūsų grupė turi, tarkime, 12 žmonių, jums reikės 16–19 vietų mikroautobuso, kad visiems tilptų patogiai sėdint ir bagažui. Verta prisiminti, kad gamintojų nurodytas „19 vietų“ skaičius dažnai yra teorinis – realiai, jei keleiviai veža didelius lagaminus, vietų gali trūkti. Mano patarimas: visada nurodykite tikslų keleivių skaičių ir bagažo kiekį. 19 vietų mikroautobuse, pilnai užpildytame keleiviais, bagažinės erdvės gali netikti visiems, todėl kartais reikia rinktis mažiau vietų, bet erdvesnį automobilį arba prirekti priekabos (kas Olandijoje dėl mažų parkavimo vietų gali būti nepatogu).

3. Kiek trunka kelionė iš Lietuvos į Olandiją ir koks numatomas maršrutas?

Atstumas nuo Vilniaus iki Amsterdamo yra apie 1700–1800 km, priklausomai nuo pasirinkto maršruto. Tiesioginis vairavimo be sustojimų trukmė yra apie 18–20 valandų. Tačiau pagal Europos Sąjungos darbo laiko reglamentą (EEK 561/2006), vairuotojas privalo daryti pertraukas.

Standartinis maršrutas dažniausiai eina per Lenkiją (Varšuva, Lodzė, Vroclavas arba Poznanė), Vokietiją (per Berlyną arba aplenkiant jį) ir toliau per Nyderlandus. Pasirinkimas turi įtakos laikui: maršrutas per Berlyną dažnai užstrigsta dėl didelio eismo intensyvumo, todėl patyrę vairuotojai kartais renkasi šiaurines arba pietines Vokietijos magistrales.

Planuodant grafiką, būtina atsižvelgti ne tik į vairuotojo poilsį (kas 4,5 valandos vairavimo būtina 45 min. pertrauka, o po 9 valandų – 9 valandų poilsis), bet ir į galimas eismo spūstis, ypač Vokietijoje ir artėjant prie Olandijos sienos. Paprastai toks reisas su vienu vairuotoju trunka apie 22–24 valandas (įskaitant pertraukas), o su dviem vairuotojais gali būti įveiktas greičiau, tačiau kainuos brangiau. Dažnai tokios kelionės planuojamos kaip dviejų dienų reisai su nakvyne pakelyje, kad keleiviai nebūtų išvargę.

4. Kokie yra reikalavimai vairuotojams ir kokie dokumentai būtini?

Štai viena svarbiausių sričių, kurioje negalima taikyti „kompanijos principo“ – t. y. tikėtis, kad viskas gerai. Profesionaliam tarptautiniam reisui reikalingi ne tik įgūdžiai, bet ir dokumentai.

Vairuotojas turi turėti galiojantį vairuotojo pažymėjimą su atitinkama kategorija (D arba D1), CPK (tarptautinį vairuotojo pažymėjimą) ir taksografo kortelę. Be to, transporto priemonė turi būti įregistruota keleiviniams pervežimams ir turėti licenciją (tarptautinės keleivinių vežimo licencijos kopija turi būti autobuse).

Labai svarbu yra „Driver Card“ (taksografo kortelė) ir pats taksografas. Jis fiksuoja vairuotojo darbo laiką, greitį ir atstumą. Olandijoje ir Vokietijoje policija dažnai tikrina šiuos duomenis. Jei bus rasta pažeidimų (pvz., vairavimas per daug valandų be poilsio), baudos yra milžiniškos, o reisas gali būti sustabdytas. Ruošdamiesi kelionei, užtikrinkite, kad pervežėjas suteikia patikimus, patirtus vairuotojus, kurie gerai išmano šią maršrutą ir moka elgtis su pareigūnais.

5. Kaip yra tvarkomas bagažas ir kiek jo galima pasiimti?

Vienas didžiausių nusivylimų grupinėse kelionėse yra bagažo išdėstymas. Mikroautobusai, net ir 19 vietų, turi limituotą bagažinės erdvę. Pavyzdžiui, 19 vietų „Mercedes Sprinter“ arba „Volkswagen Crafter“ bagažinė talpa gali svyruoti, tačiau ji nėra begalinė.

Standartiškai skiriasi viena didelė lagamino vieta keleiviui (apie 60x40x30 cm) ir viena maža rankinė bagažo vieta salone. Jei grupė vyksta į ilgesnę kelionę (pvz., savaitgalį ar savaitę), o žmonės veža daug drabužių, dovanų, o dar ir sportinę įrangą (dviračius, slidės), paprastas mikroautobusas nepateisins lūkesčių.

Tokiu atveju reikia iš anksto aptarti su pervežėju galimybę prikabinti priekabą. Tačiau čia būkite atsargūs: Olandijos miestuose parkuoti automobilį su priekaba yra sudėtinga, o kai kuriose vietose (pvz., po žemais tiltais arba priešais viešbučius, kuriose įvažiavimas yra sunkus) priekaba gali trukdyti. Mano patirtis rodo, kad geriau rinktis šiek tiek didesnį autobusą (pvz., 25–30 vietų), jei bagažo yra per daug, nei stumti jį į mikroautobusą su priekaba.

6. Kiek kainuoja tokia kelionė ir nuo ko priklauso kaina?

Kaina formuojama remiantis keliais pagrindiniais faktoriais: nuvaziuotu atstumu (km), dienų skaičiumi (vairuotojo darbo laiku), kuro kaina ir kompanijos marža.

Taip pat svarbu sezoniškumas. Kelionės į Olandiją pavasarį (tulpių sezonas) arba rudenį (parodos „Horecava“, „IBC“ ir kt. Amsterdame) gali būti brangesnės dėl padidėjusios paklausos. Be to, į kainą įeina mokesčiai už važiavimą keliais (Vokietijoje ir Belgijoje veikia mokesčiai sunkesniems nei 3,5 tonos transporto priemonėms, tačiau dauguma mikroautobusų sveria mažiau, todėl gali būti apmokestinami pagal lengvųjų automobilių tarifą arba visai nemokamai, priklausomai nuo svorio ir emisijų klasės).

Taip pat reikia atsižvelgti į vairuotojo dienpinigius (dietas) ir nakvyinę, jei reisas trunka ilgiau nei vieną dieną. Jei norite išsinuomoti mikroautobusą be vairuotojo (tai įmanoma tik su tam tikromis sąlygomis ir kompanijos sutikimu), kaina gali būti mažesnė, tačiau atsakomybė už vairavimą ir taisyklių laikymąąs tenka jums. Profesionalus reisas su vairuotoju visada yra saugesnis pasirinkimas grupėms.

7. Ar reikia mokėti už įvažiavimą į miestus (pvz., Amsterdamą) ar uostus?

Tai svarbus klausimas, kurį dažnai pamiršta. Olandija yra labai „žalia“ šalis, kurioje stengiamasi mažinti transporto priemonių taršą miestuose. Didžiuosiuose miestuose, tokiuose kaip Amsterdamas, Roterdamas, Utrechtas ir Haga, taikomi aplinkosaugos zonos („milieuzone“).

Jei mikroautobusas yra senesnis ir neatitinka tam tikrų emisijų standartų (Euro 5 arba aukštesnis), jam gali būti draudžiama važiuoti į miesto centrą, arba už tai teks mokėti didelę dieną (gali siekti 30–50 eurų per dieną). Be to, įvažiavimas į Roterdamo uosto teritoriją arba specifines parodų zonas (pvz., RAI Amsterdam) dažnai reikalauja specialios registracijos ir mokėjimo.

Profesionali transporto kompanija visada iš anksto sužino, ar jų autobusas gali važiuoti į tam tikras zonas, ir įskaičiuos šias išlaidas į sąskaitą, arba įspės klientą, kad reikės keisti maršrutą (pvz., palikti autobusą parkavimo aikštelėje miesto pakraštyje ir važiuoti viešuoju transportu arba taksi). Niekada nebandykite „užšluoti“ šių taisyklių – Olandijos vietos savivaldybės turi daug kamerų, ir baudos atkeliauja paštu net po kelių mėnesių.

8. Kokia yra keleivių atsakomybė kelionės metu ir kaip elgtis avarijos atveju?

Kelionės komfortas priklauso ne tik nuo vairuotojo, bet ir nuo pačių keleivių. Pagal tarptautinius reglamentus, keleiviai privalo užsisegti saugos diržus (jei tokių yra). Mikroautobusuose dažnai saugos diržai yra tik priekinėse eilėse, tačiau naujesniuose modeliuose jie gali būti ir visose vietose.

Dėl alkoholio: keleiviams draudžiama vartoti alkoholį transporto priemonėje taip, kad tai trukdytų vairuotojui ar keltų grėsmę saugumui. Jei keleivis elgiasi agresyviai, vairuotojas turi teisę neįleisti jo arba išlaipinti artimiausioje saugioje vietoje.

Jeigu įvykia avarija ar techninis gedimas, veiksmai turi būti šie: 1. Vairuotojas privalo užtikrinti keleivių saugumą (nuvesti juos už kelio ribų, įjungti pavojų šviesas). 2. Susisiekti su pagalbos tarnyba ir dispečeriumi. 3. Jei reisas negali būti tęsiamas, pervežėjas privalo organizuoti keleivių pervežimą į galutinį tikslą kitu transportu (pvz., kitu mikroautobusu arba traukiniu) savo lėšomis. Keleiviai visada turi turėti su savimi ryšio priemonę (telefoną) ir kompanijos kontaktinius numerius.

9. Ar galima organizuoti papildomų išvykų metu kelionės (pvz., į „Madurodam“ arba kiemo prekybos centrą „De Tuinen“)?

Žinoma, tai viena geriausių mikroautobuso privalumų – lankstumas. Skirtingai nei lėktuvu, kuriame esate „užrakinti“ iki atvykimo, mikroautobusu galima sustoti bet kur. Dažnai grupės, vykstančios į Olandiją, paprašo sustoti prie kiemo prekybos centrų, pavyzdžiui, „Bauhaus“, „Garden Centre“ arba prie sūrių parduotuvėlių („Henri Willig“).

Tačiau čia svarbu laikytis dviejų taisyklių: laiko ir vietos. Pirmiausia, kiekviena sustojimo vieta turi būti suplanuota iš anksto. Vairuotojas negali tiesiog sustoti prie greitkelio, jei tai nekelia pavojų. Reikia rasti saugią parkingo aikštelę. Antra, laikas. Jei jūsų maršrute numatyta atvykti į viešbutį tam tikru laiku, o jūs užtrunkate parduotuvėje valandą ilgiau, tai gali sujaukti visą grafiką, ypač jei vairuotojas turi laikytis poilsio režimo.

Patarimas: aptarkite šias „papildomas“ stoteles su pervežėju dar užsakydami reisą. Patyręs vairuotojas žino geriausias vietas pietums ar parduotuvėms, kurios yra patogiai maršrute ir nekelia problemų su dideliu mikroautobusu.

10. Ką daryti, jei grupėje yra neįgalusis keleivis arba reikalingos vaikiškos kėdutės?

Tai labai svarbus klausimas, rodantis organizacijos lygį. Lietuvoje ir Europoje veikia griežti reikalavimai neįgaliesiems. Jei grupėje yra žmogus, kuris negali įlipti į mikroautobusą laiptais, būtina užsakyti mikroautobusą su kėdės liftu („Low Floor“ arba su liftu).

Tokio mikroautobuso užsakymas turi būti paminėtas iš karto, ne kelias dienas prieš kelionę.