Greitos kurjerių paslaugos siuntoms vežti iš Olandijos į Lietuvą: Visas vadovas nuo A iki Z

Įvadas

Per pastaruosius dvidešimt metų, dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje, mačiau, kaip pasaulis susitraukė. Tiesa, atstumai žemėlapyje išliko tie patys, tačiau logistika tapo tokia sklandi, kad siunta iš Amsterdamo ar Roterdamo gali pasiekti Lietuvą greičiau, negu mes spėjame susirasti tinkamą dovaną artimajam. Olandija (Nyderlandai) yra viena svarbiausių logistikos širdų visoje Europoje, o Lietuva, kaip sparčiai besivystanti šiaurės rytų rinkos dalis, su ja susieta tūkstančiais prekių kelių kasdien.

Tačiau kai kalbame ne apie standartinius konteinerinius pervežimus, o apie greitas kurjerių paslaugas, situacija keičiasi. Čia nebeužtenka tiesiog užkrauti sunkvežimio ir važiuoti. Reikalingas precizumas, tikslus laiko planavimas ir išsamus žinių supratimas. Dažnai klientai, susidūrę su skubiu siuntos pristatymo poreikiu, jaučia sumaištį: kodėl kainos taip svyruoja? Kuo „expres“ paslauga skiriasi nuo įprastos? Ir ką tiksliai reiškia tas terminas „door-to-door“?

Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo ilgamečia patirtimi, padėdamas jums suprasti ne tik tai, kaip veikia šios paslaugos, bet ir tai, kaip išvengti dažniausių klaidų, kurios kainuoja brangiai – tiek laiko, tiek pinigų. Nesvarbu, ar esate verslininkas, norintis įsigyti skubias atsargas, ar asmuo, siunčiantis asmeninę siuntą, šis gidas bus jums naudingas. Mes išnagrinėsime viską: nuo dokumentų reikalavimų iki to, kaip teisingai supakuoti daiktą, kad jis nenukentėtų kelyje, kuris prasideda Olandijos plokštumose ir baigiasi Lietuvos kalvose.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje dalyje surinkau dešimt labiausiai aktualaus klausimų, kuriuos man klientai užduoda per savo praktiką. Atsakymai čia pateikiami išsamiai, remiantis realia logistika, o ne tik teoriniais apibrėžimais.

1. Kiek laiko užtrunka siuntos pristatymas iš Olandijos į Lietuvą naudojant greitąsias kurjerių paslaugas?

Tai yra pats dažniausias klausimas, ir atsakymas nėra vienareikšmis „rytoj“. Visi priklauso nuo to, ką mes vadiname „greita paslauga“. Esantys rinkoje variantai galima suskirstyti į tris pagrindinius tipus.

Pirmasis ir greičiausias – dedikuotas pervežimas (dedicated transport). Tai reiškia, kad sunkvežimis arba furgonas keliauja tiesiai iš siuntėjo adreso Olandijoje iki gavėjo Lietuvoje be jokių sustojimų tarpiniuose taškuose. Tokiu atveju, jei siunta yra paruošta ankstyvą rytą (pvz., iki 9:00 val.), ji gali pasiekti Lietuvą jau sekančios dienos vakare arba naktį. Faktiškai tai yra 24–48 valandų paslauga.

Antrasis variantas – aviacinis ekspresas (air freight). Jei siunta yra labai maža, bet itin skubi, ji gali būti vežama lėktuvu. Tačiau čia reikia atsižvelgti į tai, kad Olandijoje (pvz., Schiphol oro uoste) reikia siuntą pateikti iki nurodyto „cut-off“ laiko, o Lietuvoje ji turi būti išimama iš muitinės. Tai taip pat užtrunka apie 24–48 valandas, tačiau dažniausiai brangiau dėl oro uostų mokesčių.

Trečiasis ir populiariausias – ekspresinis krovininis pervežimas (express road freight). Čia naudojami greiti sunkvežimiai, kurie gali turėti keletą sustojimų, tačiau maršrutas planuojamas taip, kad užtruktų kuo mažiau. Standartinis terminas šiuo atveju yra 2–3 darbo dienos. Verta paminėti, kad savaitgaliai ir šventės gali šį laiką prailginti, todėl visada verta planuoti siuntą nuo pirmadienio iki ketvirtadienio.

2. Kokius dokumentus reikia paruošti siuntai iš Olandijos į Lietuvą?

Nors abi šalys yra Europos Sąjungos narės ir tai labai supaprastina procesą, dokumentacija vis tiek yra būtina. Be jos, siunta gali būti sulaikyta muitinėje arba netgi grąžinta atgal.

Pagrindinis dokumentas yra prekių siuntimo kvitas (Waybill). Jis gali būti tarptautinio standarto CMR (jei vežama kelių transportu) arba aviacinis kvitas (AWB), jei siunčiama oro keliu. Šiame dokumente turi būti tiksliai nurodytas siuntėjas, gavėjas, prekių pavadinimas, svoris ir vertė.

Antrojo pagal svarbumą yra prekių sandėra (Packing List). Ji yra būtina tuo atveju, jei siuntą sudaro daugiau nei viena prekė ar dėžė. Sandėroje detaliai išvardinamas kiekis, tipai, svoriai ir matmenys. Tai padeda ne tik muitinės pareigūnams, bet ir kurjeriui greičiau surasti reikalingą dėžę.

Nepaisant to, kad ES vidinėje rinkoje muitų nėra, komercinė sąskaita-faktūra (Commercial Invoice) yra privaloma. Ji patvirtina prekių vertę ir jų kilmę. Be sąskaitos-faktūros muitinė negali patvirtinti, kad prekės keliauja legaliai. Jei siunčiate asmeninį daiktą (ne prekybinį), reikia pateikti proformos sąskaitą arba raštišką deklaraciją, kad tai nėra parduodama prekė, o asmeninis turtas, kurio vertė neviršija nustatyto ribinio (pvz., 45 eurų dovanoms, tačiau čia yra niuansų).

3. Ar taikomi mokesčiai ar muitai siunčiant iš Nyderlandų į Lietuvą?

Tai vienas labiausiai klaidinančių dalykų. Kadangi Olandija ir Lietuva yra ES šalys, importo muitų nėra. Prekės keliauja laisvai. Tačiau tai nereiškia, kad jums nieko nereikės mokėti.

Čia į žaidimą įsitraukia PVM (Pridėtinės vertės mokestis). Jei esate verslininkas ir turite galiojantį PVM mokėtojo kodą bei jis įrašytas VIES sistemoje, prekės gali būti įsigytos be PVM (taikoma 0 proc. PVM tarptautiniam apyvartai). Tokiu atveju Lietuvoje Jums reikės apskaičiuoti ir sumokėti PVM savo įmonės deklaracijoje („self-billing“ principu).

Jei esate fizinis asmuo arba įmonė neregistruota PVM mokėtoja, taikomas PVM. Siuntą atvežus į Lietuvą, kurjerių ar logistikos įmonė (kaip muitinės atstovas) apskaičiuos PVM pagal Lietuvos tarifus (dažniausiai 21 proc.) ir pridės administracinius mokesčius už muitinės procedūrų atlikimą. Šią sumą reikės sumokėti prieš atsiimant siuntą. Taip pat verta paminėti, kad jei siuntos vertė viršija 150 eurų (asmeninėms siuntoms), gali būti taikomi akciziai (jei tai yra tabako gaminiai, alkoholis ir pan.), nors tai daugiau susiję su specifinėmis prekėmis.

4. Kaip apskaičiuojama siuntos kaina ir kodėl ji taip svyruoja?

Kainodara logistikoje yra sudėtinga formulė, o ne paprastas kainynas. Daugelis klientų nustemba, gaudami skirtingas kainas panašioms siuntoms. Eksperto akimis, kainą formuoja keturi pagrindiniai veiksniai: svoris, tūris, atstumas ir skubumas.

Pats paprasčiausias – svoris. Tačiau čia yra „volumetrinio svorio“ (volumetric weight) sąvoka. Oro ir kelių transportu dažnai nebeapsimoka vežti lengvų, bet didelių prekių (pvz., pora putų pagalvių didelėje dėžėje). Todėl logistikos kompanijos taiko formulę: ilgis x plotis x aukštis (cm3) padalinta iš 5000 (kelių transportui) arba 6000 (oro transportui). Jei gautas skaičius didesnis už realų svorį, mokama už tūrį.

Atstumas Olandijoje taip pat svarbus. Ar siunta yra iš Amsterdamo centro (kur sunkvežimiui važiuoti sunkiau dėl ekologinių zonų ir ribojimų), ar iš Roterdamo priemiesčio? Kurjeras turi pristatyti į Vilnių, Klaipėdą ar į atokų kaimą Alytaus rajone? Tolimas pristatymas („out of delivery“) kainuoja brangiau.

Skubumas – tai brangiausia prekė. Už tai, kad vairuotojas važiuoja be sustojimų arba kad siunta iškeliauja pirmuoju reisu, reikia mokėti premiją. Be to, kainą veikia kuro kainos rinkoje, kurios pastaruoju metu labai svyruoja. Taigi, kaina nėra fiksuota – ji yra gyvas organizmas, priklausantis nuo rinkos situacijos.

5. Kokios prekės yra draudžiamos arba ribojamos vežti kurjerių transportu?

Per savo dvidešimt metų mačiau viską: nuo bandymų vežti gyvus gyvūlius be dokumentų iki bandymų siųsti pavojingas chemines medžiagas. Yra griežtas sąrašas dalykų, kurių greituoju kurjeriu nevežsite.

Pirmiausia, pavojingos medžiagos (ADR). Tai yra sprogmenys, dujos, degiosios skysčiai, toksinės medžiagos. Jas galima vežti, tačiau tik specializuotu transportu, su atitinkamais leidimais ir ženklais. Paprastas kurjeris neįmes toksinės aerozolio ar benzininės pjūklo grandinės į savo furgoną.

Antroji grupė – ginklai ir amunicija. Netgi šaudymo sporto reikmenys reikalauja ypatingų leidimų ir deklaravimo.

Trečia – gyvūnai. Naminiai gyvūnai gali būti vežami tik atitinkant „IATA“ gyvūnų pervežimo standartus (jei lėktuvu) arba specialiomis sąlygomis keliu. Negalima tiesiog „užmesti“ šuns į kurjerinę siuntą.

Taip pat yra ribojimų dėl alkoholio ir tabako gaminių. Asmeninėms siuntoms yra nustatytos ribos (pvz., 1 litras degtinės), kurias viršijus, siunta gali būti konfiskuota kaip prekybinis kiekis be licencijos. Prieš veždami bet kokį abejotiną daiktą, visada geriau pasikonsultuoti su ekspertu, kad išvengtumėte baudų.

6. Kaip teisingai supakuoti siuntą, kad ji nepažeistų kelyje?

Mano praktikoje apie 80% siuntų pažeidimų atsiranda ne dėl to, kad vairuotojas važiavo blogai, o dėl to, kad siunta buvo blogai supakuota. Kelyje iš Olandijos į Lietuvą siunta patiria vibraciją, poslinkius ir netgi staigius stabdymus.

Pagrindinė taisyklė – dėžė turi atlaikyti ant viršaus užstatytą 50 kg svorį. Jei dėžė suminkštėja po savo svorio, kaip ji išgyvens sunkvežimyje tarp kitų krovinių?

Viduje turi būti naudojamos užpildomos medžiagos: putų polistirenas, burbuliukų plėvelė, pakavimo popierius. Prekė negali judėti dėžės viduje. Jei girdite, kaip daiktas „šokė“ įdėjęs į dėžę, reiškia, kad ji nepakankamai užfiksuota.

Jei siunčiate trapų daiktą (pvz., elektroniką, stiklą), būtina naudoti „dvejopą pakavimą“ – viena dėžė įstatoma į kitą, tarp jų paliekant tarpą, užpildytą amortizuojančia medžiaga. Taip pat verta pažymėti dėžę etiketėmis su užrašais „Trapu“, „Nešti šia puse į viršų“. Tai neduoda 100% garantijos, tačiau gerokai padidina šansus, kad siunta atvyks sveika.

7. Kas atsitinka, jei gavėjo nėra namuose pristatymo metu?

Tai labai dažna situacija, kuri sukuria nemažai nepageidaujamo streso. Standartinė kurjerių paslauga numato, kad vairuotojas pristato siuntą tiesiai į gavėjo rankas (arba į įmonės sandėlį). Jei gavėjo nėra, veiksmai priklauso nuo konkretaus kurjerio.

Dauguma kurjerių bandys susisiekti su gavėju telefonu. Jei nepavyksta susisiekti arba asmuo negali atvykti per 15–30 minučių, vairuotojas gali palikti pranešimą (pastaba) su kontaktiniu telefonu, iš kurio reikia susitarti dėl pakartotinio pristatymo.

Siunta paprastai grįžta į vietinę kurjerių depą Lietuvoje. Ten ji gali būti laikoma 1–3 dienas (priklausomai nuo tarnybos taisyklių). Po to, jei niekas nesiskambina, siunta gali būti grąžinta atgal į Olandiją siuntėjo sąskaita. Būkite pasiruošę, kad pakartotinis pristatymas paprastai kainuoja papildomai. Todėl, jei žinote, kad jūsų nėra, geriau iš anksto susitarti su kurjeriu arba nurodyti kitą atsakingą asmenį.

8. Ar galima sekti siuntą realiu laiku ir kaip tai veikia?

Anksčiau, prieš dvidešimt metų, tekdavo laukti skambučio iš vairuotojo, kad sužinotume, kur jis yra. Šiandien technologijos leidžia mums matyti viską. Beveik visos profesionalios logistikos kompanijos siūlo tracking (sekimo) paslaugą.

Kai siunta patenka į sistemą Olandijoje, jai suteikiamas unikalus numeris (būna susietas su siuntos kvitu). Įvedę šį numerį į tinklalapį, matote visą istoriją: kada siunta buvo paimta, kada išvyko iš sandėlio, kada kirto sieną (pvz., Vokietijos-Lenkijos), kada atvyko į Lietuvos terminalą.

Pažangiausios sistemos siūlo GPS sekimą realiu laiku – matote kurjerio furgono ženkliuką žemėlapyje. Tai ypatingai naudinga verslui, kuris gali tiksliai suplanuoti gamybos procesus, žinodamas, kad atsargos atvyks lygiai tada, kada reikia. Visada prašykite tracking numerio iš savo siuntėjo arba brokerio – tai duoda ramybę ir kontrolę.

9. Kuo skiriasi „door-to-door“ paslauga nuo įprasto pervežimo?

Terminas „door-to-door“ (nuo durų iki durų) dažnai vartojamas, tačiau ne visi supranta jo pilną prasmę. Paprastas pervežimas gali reikšti, kad atsiimate siuntą patys Olandijos uoste arba terminalo kieme Lietuvoje.

„Door-to-door“ paslauga yra visiškas aptarnavimas. Tai reiškia, kad logistikos įmonė ima visą atsakomybę nuo to momento, kai vairuotojas atvyksta pas siuntėją į sandėlį Olandijoje (arba ofisą), pakrauna prekes, ir baigia tuo momentu, kai prekės iškraunamos pas gavėją Lietuvoje.

Šioje paslaugoje dažnai įeina ir muitinės procedūrų tvarkymas. Jums nereikia eiti į muitinę arba rasti brokerio – kurjerių kompanija tai daro už jus. Tai yra brangesnis, bet kur kas patogesnis variantas, ypač tiems, kurie nori išvengti biurokratijos ir rūpesčių. Kaip ekspertas, visada rekomenduoju šį variantą tiems, kurie nori taupyti savo nervus, o ne tik ieškoti pigiausios kainos.

10. Ką daryti, jei siunta atvyko pažeista arba dingusi?

Tai blogiausias scenarijus, su kuriuo retai, bet vis tiek tenka susidurti. Jei atidarydami siuntą pastebite, kad dėžė įdrėskta, arba prekės sudaužytos, svarbiausia yra nedelsiant veikti.

Pirmiausia, neišmeskite jokios pakuotės. Ji yra pagrindinis įrodymas. Sužymėkite pažeidimus ant kurjerio dokumento (pristatymo lapelio) prieš pasirašant už gavimą. Jei pasirašote „gerai“ ir tik tada namuose pastebite, kad trūksta dalies, bus labai sunku įrodyti žalą.

Antroji žingsnis – fotografuokite. Nufotografuokite išorę, vidų, pažeidimus.