Greitos kelionės į Olandiją: išvykimo laikai ir atvykimo planas

Per daugiau nei dvi dešimtis metų dirbu tarptautinių pervežimų srityje, ir galiu pasakyti viena: Olandija (Nyderlandai) yra vienas judriausių logistikos mazgų visoje Europoje. Kasdien šiais keliais važiuoja tūkstančiai sunkvežimių, nešančių viską – nuo gėlių iki aukštos technologijos komponentų. Tačiau, nors šalis geografiškai nėra labai didelė, logistika čia turi savo niuansus. Dažnai klientai, kreipiantysys į mane, klausia to paties: „Kiek laiko užtruks krovinys atvykti?“ arba „Kada vairuotojas išvyks?“.

Atrodo paprasta, tačiau atsakymas priklauso ne tik nuo atstumo, bet ir nuo maršruto planavimo, vairuotojų darbo laiko apribojimų, padangų žiemos/vasaros reikalavimų ir, žinoma, konkretaus Olandijos regiono. Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip susiformuoja greitos kelionės į Olandiją grafikas, ką reiškia išvykimo laikas ir kaip tiksliai suplanuoti atvykimą, kad jūsų verslas neleistų pinigų veltui.

Įvadas

Kai kalbame apie greitas keliones į Olandiją, svarbu suprasti, kad „greitai“ logistikoje nereiškia lenktyniauti. Tai reiškia efektyvumą. Olandija yra unikali savo infrastruktūra – čia viena didžiausių uostų pasaulyje (Roterdamas), tankus automobilių kelių tinklas ir didžiuliai prekybos centrai (pvz., „Bol.com“ sandėliai arba „FloraHolland“ aukcionai). Visi šie faktoriai lemia tai, kad kelyje gali atsirasti netikėtų stabdžių.

Mano patirtis rodo, kad sėkmingas pervežimas – tai ne tik fizinis krovinio pernešimas iš taško A į tašką B. Tai sudėtingas orkestro dirigavimas. Išvykimo laikas Lietuvoje turi būti suderintas su vairuotojo poilsio laikais, taip siekiant išvengti „stogo“ (kai vairuotojas privalo sustoti dėl teisės aktų) pačiame svarbiausiu momentu – prie Olandijos sienos arba prie sandėlio vartų.

Straipsnyje mes nagrinėsime tipinius maršrutus, pvz., iš Vilniaus arba Klaipėdos į Amsterdamą, Roterdamą, Eindhoveną arba Tilburgą. Mes aptarsime, kodėl kartais reikia išvykti sekmadienio vakare, kad krovinys būtų pristatytas antradienio ryte, ir kodėl Vokietijos autostrados yra tas pagrindinis kintamasis, kurį reikia įvertinti skaičiuodami laiką. Taip pat atsakysime į dažniausiai kylančius klausimus apie tai, kas daro įtaką pristatymo greičiui ir kaip klientas gali padėti šį procesą pagreitinti.

Suprasdami šiuos mechanizmus, jūs ne tik galėsite realiau įsivaizduoti, kada jūsų prekės atvyks, bet ir galėsite efektyviau planuoti savo gamybos ar pardavimo ciklus. Pradėkime nuo pagrindų.

DUK (Dažnai užduodami klausimai)

Šioje skyriuje suformulavau 10 klausimų, kuriuos man dažniausiai užduoda klientai, ir pateikiau išsamius atsakymus, remdamasis savo ilgamečia patirtimi.

1. Kiek vidutiniškai trunka kelionė iš Lietuvos į Olandiją sunkvežimiu?

Atsakymas priklauso nuo išvykimo vietos Lietuvoje ir galinės vietos Olandijoje, tačiau jei kalbame apie atstumą, tai apie 1600–1800 kilometrų viena kryptimi. Esant idealioms sąlygoms – lygiems keliams, mažam eismo intensyvumui ir greitam aptarnavimui sienose – vairuotojas gali įveikti šį atstumą maždaug per 24–30 valandų „rato“ laiko. Tačiau logistikoje „idealios sąlygos“ yra retybė.

Realiausias laiko tarpas nuo krovinio įkėlimo iki iškrovimo yra 2–3 dienos. Kodėl? Todėl, kad vairuotojų darbo laikas yra griežtai reglamentuojamas. Po 4,5 valandų vairavimo būtina padaryti 45 minučių pertrauką, o po 9 valandų vairavimo – 11 valandų nepertraukiamo poilsio. Tai reiškia, kad net jei fizinis kelias užtruktų mažiau, teisiniai apribojima priverčia stoti. Be to, jeigu krovinys keliauja per Vokietiją, kur dažnai vyksta remonto darbai arba susidaro spūstys, kelionė gali užtrukti ir ilgiau. Tad, jei planuojate greitą siuntą, skaičiuokite maždaug 48 valandas nuo t momento, kai vairuotojas užranga variklį, iki momento, kai jis pasiekia paskirties vietą, jeigu tai nėra ekspresinė siunta su dviem vairuotojais.

2. Kokiu paros metu geriausia planuoti išvykimą, kad atvyktum laiku?

Tai vienas svarbiausių klausimų efektyvumo požiūriu. Per savo dvidešimt metų išmokau, kad išvykimo laikas turi būti derinamas su Olandijos „protinguoju“ eismu. Olandijoje, kaip ir Vokietijoje, didžiosios sandėlių ir logistikos centrų įmonės dirba pagai griežtas pamainas, dažniausiai aptarnaujant klientus nuo 8:00 ryto iki 17:00 vakaro.

Jei norite, kad krovinys būtų iškeltas pirmą ryto, tada vairuotojas turi atvykti į sandėlį prieš pat atidarymą arba ankstyvą rytą. Tai reiškia, kad Lietuvoje reikia išvykti taip, kad paskutinis vairuotojo poilsis (tą 11 valandų lūžis) būtų baigtas maždaug 6:00–7:00 ryto Olandijoje. Paprastai tai reiškia išvykimą iš Lietuvos sekmadienio vakare arba pirmadienio ankstyvą rytą. Jei išvyksite per vėlai, pvz., pirmadienio vidurdienį, vairuotojas teks praleisti naktį poilsio (pavyzdžiui, Lenkijoje ar Vokietijoje), ir į Olandiją jis atvyks tik trečiadienio ryte. Taigi, norint greitos kelionės, stengiamės išvykti taip, kad „prarastas“ laikas poilsio būtų minimalus arba sutaptų su naktimi.

3. Ar maršrutas (pvz., per Vokietiją ar Lenkiją) daro įtaką greičiui?

Absoliučiai taip. Nors yra galimybė važiuoti ir per šiaurę (per Švediją ir Daniją su keltu), tai dažniausiai brangesnis ir ilgesnis maršrutas, naudojamas tik tada, kai yra specifiniai reikalavimai arba spūstys pietinėse trasose. Standartinis ir greičiausias maršrutas į Olandiją eina per Lenkiją ir Vokietiją.

Čia prasideda pagrindinis iššūkis – Vokietijos autostrados (Autobahn). Nors jose daug kur nėra greičio apribojimo, jose yra didžiuliai eismo srautai. Vokietijoje vyksta milžiniški kelių remonto darbai („Baustellen“), kurie gali sužlugti net geriausią planą. Pavyzdžiui, spūstis ties Berlynu arba esant sankryžoms ties Duisburgu (Ruhr sritis) gali atidėlioti atvykimą kelias valandas. Be to, Lenkijoje kelių kokybė gerėja, tačiau vietomis (A2 autostradoje) dar gali būti darbų. Kaip ekspertas, visada rekomenduoju pasirūpinti, kad vairuotojas turėtų atnaujintas navigacines sistemas su realiu laiku (TMC), kad išvengtų spūsčių. Maršruto parinkimas – tai ne tik trumpiausias kelias žemėlapyje, bet ir kelias, kuriame mažiau tikėtinos spūstys.

4. Kaip vairuotojų darbo laikas (tachografas) veikia atvykimo planą?

Tai techninis, tačiau kritiškai svarbus dalykas. Visi sunkvežimiai turi tachografus, kurie fiksuoja vairavimo, poilsio ir kitokio laiką. ES taisyklės griežtos: 4,5 valandos vairavimo – 45 min. pertrauka (arba 15 min. + 30 min.), 9 valandos vairavimo – 11 valandų poilsio.

Kai klientas klauso „kodėl jis negali važiuoti tiesiai?“, atsakymas paprastas: dėl saugumo ir įstatymų. Jeigu vairuotojas išvyksta iš Vilniaus sekmadienį 20:00 val., jis gali vairuoti iki pirmadienio 00:30 (su pertrauka), turi tapti 45 min., vėl gali vairuoti iki 5:30 ryto. Tada jis privalo sustoti 9 valandoms (jei kasdieninis poilsis) arba 11 valandų (jei savaitinis). Tai reiškia, kad jis atvyks į Vokietiją arba Olandijos sieną pirmadienio ryte ir privalo sustoti. Jei sandėlis dirba tik iki 16:00, o vairuotojas atvyksta 10:00 ryto, bet dar nebuvo poilsio, jis negali pradėti iškrovimo, kol neužbaigia savo poilsio? Iš tikrųjų, jis gali pradėti iškrovimą (tai „kitos darbo“ veikla, ne vairavimas), bet tai sudėtinga. Geriausias scenarijus yra tas, kai 11 valandų poilsis baigiasi būtent tada, kai atidaromi sandėlio vartai. Todėl planuodami išvykimą, mes atsižvelgiame į šią „matematiką“.

5. Ar galima pristatyti krovinį į Olandiją savaitgalį arba naktį?

Techniškai – taip, o praktiškai – tai priklauso nuo gavėjo. Olandijoje logistika yra labai automatizuota, tačiau darbo laiko reguliavimas yra griežtas. Didžioji dalis prekybos centrų, gamyklų ir sandėlių savaitgaliais nedirba.

Yra išimčių – pvz., „Time Windows“ (laikų langai) sistemą naudojantys sandėliai, kuriuose galima užsiregistruoti pristatymui naktį arba sekmadienį, tačiau tai dažniausiai taikoma dideliems mažmenininkams (kaip „Albert Heijn“ ar „Jumbo“), kurie turi savo iškrovimo terminalus, dirbančius 24/7. Jei pristatote į mažesnę įmonę ar statybos aikštelę, savaitgalinis pristatymas be išankstinio susitarimo neįmanomas.

Be to, yra ir vairuotojo poilsio klausimas. Jei vairuotojas atvykia šeštadienį ir iškrauna, jo savaitinis poilsis gali būti nukeltas, tačiau tai sukuria didelę stresą ir planavimo sudėtingumą sekančiai savaitei. Mano patarimas: jei tik įmanoma, planuokite pristatymą darbo dienomis nuo 8:00 iki 16:00 val. Tai užtikrina sklandų procesą ir išvengia papildomo mokesčio už „savaitgalinį ar naktinį iškrovimą“, kurį dažnai taiko gavėjai.

6. Kokius svarbiausius logistikos centruose Olandijoje reikia žinoti planuojant atvykimą?

Olandija yra padalinta į keletą pagrindinių logistikos zonų, ir kiekviena jų turi savo specifiką. 1. Roterdamo apylinkės: Čia susitelkę uostai ir jūrinė logistika. Eismas čia intensyvus, daug keltuvų ir konteinerių. Atvykimas čia reikalauja daug laiko dėl užstatų ir kontrolės. 2. Venlo: Tai yra didžiausias „kelių sandėlis“ Europos pietryčiuose. Čia yra „Fresh Park“ ir daugybė maisto produktų sandėlių. Venlo yra netoli Vokietijos sienos, todėl čia atvyksta daug krovininių. Jei krovinys skirtas Venlo zonai, reikia numatyti papildomo laiko eismo spūstims prie pat miesto. 3. Tilburgas ir Eindhovenas: Čia koncentruojasi didelės distibucijos centrai (pvz., „Bol.com“, „Dynamic Parcel Distribution“). Šie centrai dažnai turi labai griežtas laiko kontrolės sistemas – jei vėlaiai 15 minučių, gali tekti laukti kito dienos. 4. Aalsmeeras (netoli Amsterdamo): Čia vyksta didžiausias pasaulyje gėlių aukcionas. Gėlių logistika yra ypatingai jautri laikui, nes gėlės nyksta. Čia reikalingas ypatingas dėmesys temperatūrai ir greitam iškrovimui.

Žinodami, kur yra jūsų gavėjas, mes galime tiksliau numatyti, kiek laiko praleisime vietiniuose Olandijos keliuose.

7. Kokie yra pagrindiniai veiksniai, stabdantys greitą atvykimą (išskyrus eismą)?

Be eismo spūsčių, yra keletas kitų „nežodinių“ veiksnių. Vienas pagrindinių – vairuotojo poilsio vietų (parkingų) trūkumas. Vokietijoje ir Olandijoje yra griežti apribojimai, kur sunkvežimiai gali stovėti. Jei vairuotojas pavargta ir turi pradėti poilsį, o netolimųje aplinkoje nėra legalios vietos (arba visos užimtos), jis privalo važiuoti toliau, ieškodamas vietos. Tai ne tik suvartoja degalą, bet ir sukelia vėlavimą, nes vairuotojas gali pradėti poilsį vėliau, nei planuota.

Kitas veiksnys – techniniai gedimai. Nors sunkvežimiai prižiūrimi, ilgos kelionės (1700 km viena kryptimi) padidina padangų plyšimo arba elektronikos gedimų riziką. Ir galiausiai – dokumentų tvarkymas. Nors Olandija yra Šengeno erdvėje, kartais atsitinka, kad reikia patikrinti custom'ą (muilo) dokumentus, ypač jei prekės yra iš trečiųjų šalių arba yra reglamentuojamos (alkoholis, tabakas). Netikėta dokumentų problema gali sulaikyti transportą valandomis.

8. Kaip „padangų žiemos/vasaros“ taisyklės veikia keliones į Olandiją?

Tai labai aktualu rudenį ir pavasarį. Nors Lietuvoje ir Vokietijoje žiemos padangos yra privalomos tam tikru laikotarpiu, Olandijoje situacija šiek tiek kitokia. Olandai dažniausiai nevartoja privalomųjų žiemos padangų, nebent yra ypatingas oras. Tačiau kelią į Olandiją reikia kirsti per Vokietiją ir Lenkiją.

Jeigu vairuotojas važiuoja be žiemos padangų per Vokietiją žiemos sezono metu (pvz., spalio–balandžio mėn.), gautų didelį baudą. Tai reiškia, kad net jei Olandijoje oras šiltas, mūsų planavimas turi atsižvelgti į Vokietijos reikalavimus. Jei reikia sustoti keisti padangas prieš pat Vokietijos sieną, tai sužlugsto greičio planą. Patirtis rodo, kad geriausia iš anksto pasirūpinti tinkamomis padangomis, kad nereikėtų švaistyti laiko kelionės eigoje.

9. Ar klientas gali kaip nors padėti pagreitinti procesą?

Žinoma, ir dažnai kliento pagalba nusprendžia sėkmę. Svarbiausia dalykas – tikslūs ir pilni kontaktai gavėjo pusėje. Ne kartą buvo situacijų, kai vairuotojas atvyksta į adresą, o ten nėra kas priimti krovinio, arba telefonas neatsiliepia. Tada prasideda ilgalaikiai paieškos procesai.

Kadangi mes siekiame 99/100 kokybės, rekomenduoju klientams: * Pateikti ne tik adresą, bet ir GPS koordinates (ypač jei tai didelis pramoninis kompleksas). * Nurodyti gavėjo darbo laiką ir kontaktinį asmenį, kuris galėtų paskambinti vairuotojui, jei šis pasiklystų. * Iš anksto nurodyti, ar reikia specialios įrangos iškrovimui (pavyzdžiui, „kranas“, „autokrautuvis“ arba „rankinis iškrovimas“). Jei vairuotojas atvyks su tentu, o reikės keltuvo, krovinys nebus iškeltas. * Užtikrinti, kad CMR dokumentai būtų paruošti ir pasirašyti.

Kai ši informacija tiksliai, vairuotojas nieko nesulaiko ir gali skubėti toliau arba grįžti.

10. Kas nutinka, jei vėluojame? Ar yra kompensacijos ar baudos?

Tai jautrus klausimas. Logistikos pasaulyje vėlavimai įvyksta. Jei vėlavimas mūsų kaltė (pavyzdžiui, sugedo sunkvežimis arba blogai suplanavome maršrutą), mes kaip pervežėjas imamės atsakomybės. Tačiau dažniausiai vėlavimai yra dėl „jėgos majeure“ (nepageidaujamos aplinkybės) – eismo spūstys, blogas oras (audra), arba dėl gavėjo kaltės (nesuėmė krovinio laiku).

Jei krovinys vėluoja, pirmiausia mes nedelsdami informuojame klientą. Komunikacija čia yra raktas. Dėl baudų – jos dažniausiai taikomos tik tada, jei yra sutarta dėl specialių terminų (pvz., „Just-in-Time“ pristatymas gamybai, kur vienos valandos vėlavimas sustabdo visą cechą).